Man choras svarbus kaip oras Vilnius, Šv. Kotrynos bažnyčia, 2022-11-20
Lapkričio 20-oji diena. Sekmadienis. Šalta, balta. Neriu į Šv. Kotrynos bažnyčią Vilniuje. Nusileidusi laiptukais į salę, jaučiuos lyg priklaupusi prieš repetuojančius, prieš jų jauduliu garuojančią šilumą. Ieškau „Skambėjimo“ asociacijos vadovės, todėl apeinu užkulisines erdves. Pirmiausiai pataikau pas vaikų kolektyvą „Sonantem Liberi“. Išvystu daug panikos ir judesio, visai ne vaikiškus veidus (ech, kaip ta atsakomybė keičia išraiškas!) Taip paeiliui randu visus šio koncerto kolektyvus ir pasijaučiu to chaotiško „skruzdėlyno“, kuris savo tvarką geriausiai žino pats, dalimi.
„Esame pakviesti į šventę, tiksliau – į dvasinę puotą, kur būsime vaišinami muzika, sujungta su poetiniu, filosofiniu žodžiu, – chorine muzika“. Taip pasisveikinau su klausytojais. Paklausite, kodėl puota? Todėl, kad koncerto sumanytoja, organizatorė, keturių kolektyvų vadovė Ausma Sakalauskaitė tokiu vyksmu šventė savo jauną ir turtingą jubiliejų. O kartu dirbo ir šventę kūrė bendraautorės Ausma Sakalauskaitė ir Greta Gyraitė, visa „Sonantem“ komanda, Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos tėveliai bei mokiniai.
Pirmųjų Ausmos suburtų žmonių bendra veikla prasidėjo beveik prieš 10 metų. Pirmiausia, tai buvo bažnyčios choras Sūduvos miestelyje Kalvarijoje. Iš nuoširdaus bendravimo, meilės muzikai 2016 metais gimė asociacija „Skambėjimas“. Toks žingsnis atvėrė vis platesnes galimybes chorui augti, tobulėti, skleisti patirtį ir mokytis iš kitų.
Ausmos veikla gerų organizaciniai gebėjimų dėka plečiasi: koncerte pasirodė net penki kolektyvai! Po šiuo skaičiumi slepiasi senbuviai ,,Sonantem“ iš Kalvarijos, Išlaužo laisvalaikio salės ansamblis ir dar trys kolektyvai: ,,Sonantem Liberi“, ,,Sonantem Iuventus“ ir ,,Sonantem Viridis“. Juose dainuoja Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos bendruomenės nariai.
Koncertą pradėjo „Sonantem Liberi“ (tos mažos mergaitės, kurių veidai iš jaudulio buvo lyg suaugusiųjų) Dianos Balčiūnaitės daina „Angelėli baltas“. Po jų pasirodęs Išlaužo moterų vokalinis ansamblis su giesme „Himnas meilei“ (muz. V. Liaudanskaitės–Vaitkevičienės, ž. iš laiško korintiečiams) įprasmino laiko būtį mumyse.
„Sonantem Viridis“, Žaliosios mokyklos tėvų ir mokytojų choras, pakvietė keliauti į Skarborau miesto mugę, kur kvepia čiobreliais, rozmarinais ir prisiminimais. Tekstą dainavo senąja anglų kalba, o muzikavo pagal J. Kostiukevičiūtės aranžuotę. Jie taip pat nepaprastai šiltai atliko D. Zakaro aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Teka teka šviesi saulė“.
„Sonantem Iuventus“ uždavė klausimą: „Kodėl mes dainuojame? Kaip nuostabu yra tai, ką gauname, kai dalinamės daina. Tuomet esame harmonijoje su savimi ir pasauliu. Nes muzika stato tiltus, taip pat ji gali sugriauti sienas…“, atlikdami „Why We Sing“ (muz. ir ž. Greg Gilpin).
„Sonantem“ balsais suskambo opusai „Pie Jesu“ (muz. ir ž. M. L. Lightfoot), „Ubi Caritas“ (muz. ir ž. A. Snyde) bei nepaprasta lietuviška malda – „Tėvyne mūsų“ (muz. V. Augustino, ž. V. Braziūno).
Ausmos jubiliejinį koncertą puošė ir svečiai. Tai Vilniaus Valdorfo mokyklos bendruomenės choras „Ortus“ (vad. Julija Kostiukevičiūtė). Po bažnyčios skliautais skambėjo spiričiuelas „Swing Low, Sweet Chariot“ (muz. ir ž. W. Willis), daina „Can‘t Help Falling in Love“ (muz. ir ž. G.Weiss, H. Perreti, L. Creatori) bei lietuvių chorinė klasika – „Už Raseinių, ant Dubysos“ (muz. J. Naujalio, ž. Maironio).
Šventės siurprizas – Gediminas Lietuvninkas, „Sonantem“ alumnas, LMTA dainavimo specialybės studentas (dėst. J. Čiurilaitė), atlikęs R. Schumann „Ich grolle nicht“, C. A. Bixio „Parlame d‘amore, Mariu“ bei V. Klovos „Ūdrio dainą“ iš operos „Pilėnai“.
Na, o renginį vainikavo jungtinis kolektyvų pasirodymas su trimis kūriniais. Tai „Brolis“ (muz. S. Petreikio, aranž. R. Mitkaus, solo partiją atliko G. Lietuvninkas), „Mūsų žemė“ (muz. S. Petreikio, D. Petreikio, ž. R. Stankevičiaus, aranž. R. Mitkaus). Šiems kūriniams dirigavo Ausma Sakalauskaitė, akompanavo Arnoldas Jasevičius. Dar buvo atliktas „Libertas perfundet omnia luce“ (laisvė užtvindys viską šviesa) (muz. J. Kostiukevičiūtės). Šiam kūriniui dirigavo autorė, akompanavo Motiejus Nairauskas.
Ausmos kolektyvams ir jungtiniams koncerto numeriams akomponavo Arnoldas Jasevičius, chorui „Ortus“ ir baigiamajam kūriniui – Motiejus Nairauskas.
„Man choras svarbus kaip oras“ – tai žodžiai, išsprūdę iš širdies „Sonantem“ choro narei. Jie tapo ne tik choro šūkiu. Ši frazė liudija, kad veikla chore, šalia saviraiškos ir turtingo laisvalaikio praleidimo, yra ir gyvenimo būdas, savastis, gerumas, kūrybiškumas, dovanojimas, aukojimas.
Po tokio šviesaus ir prasmingo koncerto tikrai pajutau artėjant šventinį laiką. Tad visiems dainuojantiems linkiu plataus, gilaus, prasmingo repertuaro, vadovams – idėjų ir sveikatos, o klausytojams – išlikti jautriems grožiui. Jaukaus ir prasmingo Advento!
Irma Asinavičienė
