Istorija

Įstatai

Tarybos nariai

Dokumentai

 

Lietuvos chorų sąjunga – asociacija nuo 1989 m. veikianti Vilniuje, B. Radvilaitės g. 8.

 


 

Veikla

 

Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) veikianti nuo 1989 m. yra savarankiška kūrybinė visuomeninė organizacija, jungianti Lietuvos chorų dirigentus, pedagogus, kompozitorius, choristus ir kitus kūrybinius darbuotojus, vystančius ir puoselėjančius chorinį meną bei tęsiančius Lietuvos tautinės chorinės kultūros tradicijas. Lietuvos chorų sąjunga siekia aktyviai dalyvauti choriniame gyvenime – nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia savo narių kūrybines iniciatyvas, telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai.

Sąjungai vadovauja visuotinių susirinkimų metu išrinktas prezidentas ir taryba. 

Asociacija vienija 101 narį (2018 m.), kurie atstovauja kelis tūkstančius chorinės veiklos profesionalų ir mėgėjų iš visų Lietuvos regionų. LCHS nariai – visų chorinei veiklai aktualių žanrų atstovai:

• Aukštą meistriškumą pasiekę dirigentai, daugybės tarptautinių konkursų laureatai.
• Mišrių, lygių balsų, vaikų chorų vadovai;
• Muzikos ir meno, vidurinių mokyklų, gimnazijų pedagogai;
• Kompozitoriai, aranžuotojai;
• Studentai;

LCHS rūpinasi savo narių profesiniu tobulėjimu, populiarina chorinį meną visuomenėje, rengia akcijas bei seminarus dirigentams, prisideda prie Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų chorų konkurso organizavimo, remia dirigentų bei kompozitorių konkursus, aktyviai dalyvauja dainų švenčių organizavime, asociacijos nariai prisideda prie įvairių chorinių leidinių sudarymų, asociacija atstovauja savo narius sprendžiant iškilusius klausimus kultūros ministerijoje, miestų ir miestelių savivaldybėse.


 

Prezidentai

 

Arvydas Girdzijauskas – 1989-1992 m.

Albinas Petrauskas – 1992–1995 m.

Vytautas Miškinis – 1996-2017 m.

Saulius Liausa – 2006 – 2006 m.

Rasa Gelgotienė – 2017 – 2019 m.

Rasa Gelgotienė – 2019 – 2023 m.

 


 

 

Tarybos nariai 2019-2023

 

Kristijonas Bartoševičius

Kastytis Barisas

Danguolė Beinarytė

Arvydas Girdzijauskas

Povilas Gylys

Raimondas Katinas

Regina Maleckaitė

Vytautas Miškinis

Valerija Skapienė

Audronė Stepankevičiūtė

Alfonsas Vildžiūnas

Rasa Viskantaitė

 

 

Lietuvos Chorų Sąjungos įstatai

 


 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

l. l. Asociacija Lietuvos chorų sąjunga (toliau – LCHS) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis meno kūrėjų organizacijos statusą.
1.2. LCHS teisinė forma – asociacija.
1.3. LCHS veiklos laikotarpis – neribotas.
1.4. LCHS finansiniai metai – kalendoriniai metai, kurie prasideda sausio mėnesio 1 d. ir pasibaigia gruodžio 31 d.

 


 

 

II. LCHS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

 

2.1. LCHS veiklos tikslai:
2. 1. Vienyti chorų vadovus, chorinio meno veikėjus ir chorinio meno kūrėjo statusą turinčius asmenis bei organizacijas, puoselėjančius Lietuvos chorinę kultūrą.
2.1.2. Skatinti aukšto meistriškumo chorinio meno kūrybą, jos įvairovę ir sklaidą.
2.1.3. Sudaryti sąlygas LCHS narių meno kūrybai, kūrybinei veiklai ir profesiniam tobulėjimui.
2.1.4. Rūpintis chorinio meno kūrinių prieinamumu visuomenei.
2.1.5. Atstovauti visos šalies (ne vieno regiono) chorinio meno kūrėjams.
2.1.6. Koordinuoti LCHS narių organizacinę bei meninę veiklą.
2.1.7. Remti LCHS narių kūrybinę – meninę ir mokslinę veiklą bei jų profesinės kvalifikacijos kėlimą.
2.1.8. Ginti LCHS narių kūrybines, profesines, socialines, autorių ir gretutines teises bei jiems atstovauti.
2.1.9 Vystyti tarptautinį LCHS, chorų ir chorvedžių bendradarbiavimą, įstoti į tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja LR Konstitucijai, Asociacijų ar kitiems įstatymams.
12.1.10 Remti ir skatinti mokyklinių chorų ir jų pedagogų veiklą.
2.1.11. Rūpintis chorinės muzikos atlikimo meno bei chorinės muzikos atlikėjų prestižo visuomenėje kėlimu.
2.2. LCHS, įgyvendindama savo tikslus, gali užsiimi šia ūkine-komercine veikla:
(94.12.00) Profesinių narystės organizacijų veikla
(90.00.00) Kūrybine, menine ir pramogų organizavimo veikla
(70.21.00) viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla
(74.90.00) Kita niekur nepriskirta profesine, moksline ir technine veikla
(85.52.00) Kultūrinio švietimo veikla
(74.30.00) Vertimo žodžiu ir raštu veikla
(58.10.00) Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla.
(68.20.00) Nuosavo ar nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimo veikla.
2.3. LCHS turi teisę vykdyti ir kitą įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir yra reikalinga jos tikslams pasiekti.

 


 

 

III. LCHS NARYSTĖ, NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

3.1. LCHS nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę LCHS Tarybai prašymą įstoti į LCHS ir įsipareigoję laikytis LCHS įstatų reikalavimų, sumokėję nustatyto dydžio stojamąjį įnašą bei mokantys nario mokestį.
3.2. Stojamųjų įnašų, nario mokesčio mokėjimo tvarka, įstojimo, išstojimo, pašalinimo iš LCHS narių tvarka nustatoma Tarybos sprendimu.
3.3. LCHS narių teisės:
3.3.1. dalyvauti ir balsuoti LCHS visuotiniame narių suvažiavime.
3.3.2. naudotis LCHS teikiamomis paslaugomis.
3.3.3. susipažinti su LCHS dokumentais ir gauti visą LCHS turimą informaciją apie jos veiklą;
3.3.4. išstoti iš LCHS, pateikus prašymą Tarybai. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip LCHS nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
3.3.5. rinkti ir būti išrinktam į LCHS valdymo organus.
3.4. LCHS narių pareigos:
3.4.1.dalyvauti LCHS veikloje
3.4.2. laikytis LCHS įstatų.
3.4.2. vykdyti LCHS visuotinio narių suvažiavimo, Tarybos, Prezidento nutarimus.
3.4.3. dalyvauti visuotiniuose narių suvažiavime.
3.4.4 mokėti stojamąjį įnašą ir kasmetinį nario mokestį.
3.4.5. laikytis etikos normų.
3.5. Už LCHS įstatų pažeidimus, kasmetinio nario mokesčio nesumokėjimą, už nedalyvavimą LCHS veikloje narys gali būti pašalintas iš LCHS Tarybos sprendimu.

 


 

IV. LCHS VALDYMAS

 

4.1. Aukščiausias LCHS organas – Visuotinis narių suvažiavimas.
4.2. Kolegialus LCHS valdymo organas – Taryba.
4.3. Vienasmenis LCHS valdymo organas – Prezidentas.
4.4. Revizijos komisija.
4.5. LCHS gali būti sudaromas Garbės teismas.

 


 

V. VISUOTINIS NARIŲ SUVAŽIAVIMAS

 

5.1. Visuotinio narių suvažiavimo kompetencija:
5.1.1. Priima, keičia ir papildo LCHS įstatus.
5.1.2. Priima sprendimus dėl LCHS pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo).
5.1.3. Tvirtina Prezidento teikiamą LCHS veiklos programą.
5.1.4. Per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina LCHS metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir finansinių metų veiklos ataskaitą.
5.1.5. Numato Tarybos narių skaičių. Tarybą privalo atstovauti skirtingų žanrų ir regionų atstovai.
5.1.6. Renka (papildo) Tarybą (išskyrus trečdalį (1/3) jos narių, kuriuos pasirenka Prezidentas).
5.1.7. Slaptu balsavimu renka LCHS Prezidentą iš kandidatų, Tarybai pateikusių savo veiklos programą.
5.1.8. Renka Revizijos komisiją.
5.1.9. Išklauso bei tvirtina Tarybos ir Revizijos komisijos ataskaitas.
5.2. Visuotinį eilinį narių suvažiavimą šaukia Prezidentas kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą visuotinį suvažiavimą Prezidentas ne vėliau kaip 20 dienų iki susirinkimo dienos praneša kiekvienam nariui įstatuose nurodyta tvarka.
5.3. Visuotiniame narių suvažiavime sprendžiamojo balso teisę turi visi LCHS nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. LCHS narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių suvažiavime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.
5.4. LCHS valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra LCHS nariai, gali dalyvauti visuotiniame narių suvažiavime be balso teisės.
5.5. Jeigu visuotiniame narų suvažiavime nėra kvorumo, pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 2 savaičių, bet ne vėliau kaip po 30 dienų, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo LCHS narių. Visuotinis narių suvažiavimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jei su tuo sutinka ne mažiau kaip 2/3 LCHS narių.
5.6. Visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 LCHS narių. Sprendimas, išskyrus sprendimus keisti LCHS įstatus, pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti LCHS, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami ir yra laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis).
5.7. Visuotinio narių suvažiavimo sprendimams priimti keisti LCHS įstatus, pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti LCHS reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių LCHS narių balsų.
5.8. Neeilinis visuotinis narių suvažiavimas šaukiamas Tarybos nutarimu, arba 1/3 LCHS narių reikalavimu.

 


 

VI. TARYBA

 

6.1. Tarybos kompetencija:
6.1.1.Koordinuoja LCHS organizacinę ir finansinę veiklą tarp visuotinių narių suvažiavimų.
6.1.2. Vykdo Visuotinio narių suvažiavimo nutarimus.
6.1.3. Nustato stojamųjų įnašų, metinio nario mokesčio dydžius ir jų mokėjimo tvarką.
6.1.4. Tvirtina dėl narių įstojimo, išstojimo, pašalinimo iš LCHS narių tvarką.
6.1.5. Priima sprendimus dėl narių priėmimo, pašalinimo iš LCHS narių.
6.1.6. Šaukia LCHS neeilinius narių suvažiavimus.
6.1.7. Nustato Prezidento darbo apmokėjimo sąlygas.
6.1.8. Prezidento teikimu, iš Tarybos narių renka viceprezidentą.
6.1.9. Priima sprendimą įsteigti Garbės teismą ir skiria jo narius.
6.1.10. Nustato darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo sąlygas.
6.1.11. Priima sprendimus dėl LCHS lėšų panaudojimo.
6.1.12. Nustato LCHS filialų, atstovybių bei kitų padalinių steigimo ir veiklos tvarką, koordinuoja jų veiklą.
6.1.13. Rengia ir teikia Visuotiniam narių suvažiavimui tvirtinti Tarybos metinę LCHS veiklos ataskaitą.
6.1.14. Nustato dokumentų ir kitos informacijos pateikimo nariams tvarką.
6.1.15. Sprendžia kitus Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus.
6.2. Tarybos narių skaičių nustato ir juos renka Visuotinis narių suvažiavimas.
6.3. Tarybos nariai renkami 4 metų kadencijai.
6.4. Eilinis Tarybos posėdis šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis Tarybos posėdis šaukiamas LCHS Prezidento arba kai to reikalauja 1/3 Tarybos narių.
6.5. Taryba gali priimti sprendimus, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 Tarybos narių.
6.6. Tarybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl narių priėmimo ar pašalinimo iš LCHS narių, kurių priėmimui reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių Tarybos narių balsų.

 


 

VII. PREZIDENTAS

 

7.1. Prezidento kompetencija:

7.1.1. Atstovauja LCHS valstybės valdžios ir valstybes valdymo institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tarptautinėse organizacijose, teismuose, LCHS vardu sudaro sandorius.

7.1.2. Teikia Visuotiniam narių suvažiavimui LCHS veiklos programą ir atsako už jos įgyvendinimą

7.1.3. Rengia LCHS metinių finansinių ataskaitų rinkinį, finansinių metų veiklos ataskaitą ir kartu su Revizijos komisijos atskaita teikia Visuotiniam narių suvažiavimui tvirtinti.

7.1.4. Priima ir atleidžia darbuotojus.

7.1.5. Organizuoja Tarybos darbą ir, esant reikalui, formuoja sekretoriatą.

7.1.6. Tvarko LCHS turtą ir atsako už jo apskaitą.

7.1.7. Tvarko LCHS narių apskaitą, LCHS veiklos ir finansinius dokumentus, atsako už jų saugojimą bei sunaikinimą įstatymo nustatyta tvarka.

7.1.8. Savo nuožiūra pasirenka trečdalį (1/3) Tarybos narių ir teikią jų kandidatūras Visuotiniam narių suvažiavimui.

7.1.9. Šaukia Neeilinį Tarybos posėdį.

7.1.10. Atlieka kitus įstatymo, Visuotinio narių susirinkimo, Tarybos sprendimuose Prezidento kompetencijai priskirtus veiksmus.

7.2. Prezidentą 4 metų kadencijai renka Visuotinis narių suvažiavimas iš kandidatų, Tarybai pateikusių savo veiklos programą. Pasibaigus Prezidento kadencijai, jis gali būti perrenkamas neribotam skaičiui kadencijų. Pasibaigus vieno prezidento kadencijai ir nesant kandidatų kitai, ne ilgiau kaip 5 mėnesiams lieka galioti senojo prezidento įgaliojimai, o 5 mėnesių laikotarpyje turi būti sušaukiamas neeilinis LCHS narių suvažiavimas.

7.3. Prezidentui laikinai negalinčiam vykdyti savo pareigų, jo išvykos ar atostogų metu, jo funkcijas atlieka viceprezidentas, kurį Taryba, Prezidento teikimu, renka iš Tarybos narių. Viceprezidentas atlieka visas Prezidentui deleguotas funkcijas.

 


 

 

VIII. LCHS LĖŠŲ IR PAJAMŲ NAUDOJIMO BEI VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

 

8.1. LCHS lėšas ir pajamas sudaro: nario mokestis, Lietuvos bei užsienio valstybių fizinių asmenų ir juridinių asmenų savanoriški įnašai bei parama, parama gauta iš Labdaros ir paramos fondų, valstybės ir savivaldybės perduotos lėšos, palikimai, pajamos, gautos iš LCHS įsteigtų kūrybinių ir gamybinių padalinių, koncertinės, leidybinės veiklos, LCHS turto, projektų, kitos teisėtai įgytos lėšos.
8.2. Sprendimus dėl lėšų ir pajamų panaudojimo priima LCHS Taryba.
8.3. LCHS lėšos gali būti naudojamos tik šiuose įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti.
8.4. LCHS ūkinės–finansinės veiklos kontrolę vykdo Revizijos komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, renkami Visuotinio narių suvažiavimo iš LCHS narių, neįeinančių į LCHS valdymo organus, 4 metų laikotarpiui.

 


 

IX. GARBĖS TEISMAS

 

9.1. LCHS narių profesinės etikos pažeidimams nagrinėti LCHS gali būti steigiama Etikos komisija.
9.2. Sprendimą įsteigti Garbės teismą priima Taryba.
9.3. Garbės teismą sudaro penki nariai, kuriuos skiria Taryba.

 


 

X. LCHS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

 

10.1. Taryba priima sprendimus steigti LCHS filialus, atstovybes bei kitus padalinius, nutraukti jų veiklą, skirti ir atšaukti filialų ir atstovybių bei kitų padalinių  vadovus, tvirtina jų nuostatus.

 


 

XI. LCHS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

 

11.1. LCHS įstatai keičiami Visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių LCHS narių balsų dauguma.

 


 

XII. LCHS BUVEINĖS KEITIMO TVARKA

 

12.1. LCHS buveinė keičiama Tarybos sprendimu.

 


 

XIII. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE LCHS VEIKLĄ PATEIKIMO NARIAMS TVARKA

 

13.1. LCHS dokumentų ir kitos informacijos pateikimo nariams tvarką nustato Taryba.
13.2. Visi LCHS privalomi pranešimai nariams išsiunčiami elektroniniu paštu siunčiant skenuotą dokumentą su prierašu “Originalas nebus siunčiamas”. Vieši pranešimai yra skelbiami spaudoje.

 


 

XIV. LCHS PERTVARKYMAS IR PABAIGA

 

14.1. Jeigu LCHS liko mažiau negu 3 nariai, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą LCHS Prezidentas turi pranešti Juridinių asmenų registrui.
14.2. LCHS pertvarkoma, pasibaigia (reorganizuojama ar likviduojama) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sprendimus dėl LCHS pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) priima Visuotinis narių suvažiavimas 2/3 balsų dauguma.
14.3. Likvidavimo operacijoms atlikti Visuotinis narių suvažiavimas išrenka likvidavimo komisiją.
14.4.LCHS likęs turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir LCHS narių reikalavimus dėl LCHS turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki LCHS išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato Visuotinis narių suvažiavimas ar teismas, priėmę sprendimą dėl LCHS likvidavimo.

 


 

XV. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

15.1. Visi šiuose įstatuose neaptarti kausimai yra reguliuojami LR Asociacijų įstatymo, LR Civilinio kodekso bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių asociacijų veiką.

Rasa Gelgotienė

Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė
Baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos akademiją (LMA), stažavosi prof. A. Michailovo dirigavimo klasėje Sankt Peterburgo konservatorijoje. Įgijo choro dirigavimo specialybę.
Darbo patirtis:
Dar studijų metais pradėjo dirbti koncertmeistere LMA, Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choro chormeistere.
1982 m. pradėjo dirbti su VU merginų choru „Virgo“, o nuo 1995 metų pakviesta vadovauti ir VU akademiniam chorui. Nuo 2004-ųjų, susikūrus chorui „Pro musica“, vadovauja trims Vilniaus universiteto (VU) chorams, kuriuose dainuoja beveik 200 žmonių – VU studentų ir absolventų.
2005-2013 Vilniaus universiteto Kultūros centro vedėja.
Nuo 2013 Vilniaus universiteto chorų “Virgo”, “Gaudeamus” ir “Pro musica” meno vadovė.
Nuo 2006 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Choro dirigavimo katedros asistentė, dabar - lektorė.
2017m. balandžio mėnesį, Rasa Gelgotienė išrinkta Lietuvos chorų sąjungos prezidente.
Su trimis vadovaujamais chorais R. Gelgotienė pasiekė didelių laimėjimų – iškovojo prizines vietas daugiau nei 40 tarptautinių ir nacionalinių konkursų, dalyvavo per 60 tarptautinių festivalių. Jos diriguojamų chorų klausėsi 25 Europos šalių, taip pat JAV, Kanados, Meksikos, Argentinos, Brazilijos, Kubos, Japonijos klausytojai.
R. Gelgotienė yra įrašiusi 10 kompaktinių plokštelių, sukūrusi per 30 kūrinių aranžuočių. Ji yra Dainų švenčių kūrybinių grupių narė, Pasaulio lietuvių dainų švenčių bei Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ dirigentė, Lietuvos regioninių chorų ekspertė konsultantė.
R. Gelgotienė yra vedusi meistriškumo kursus Sardinijoje – Kaljario ,,Nuova Armonia“ ir Oristano miesto chorams, Estremadūros (Extremadura) universiteto chorui Ispanijoje , Kalifornijos Ist Bėjaus (East Bay) universiteto chorui, Kazachstano Pavlodaro miesto filharmonijos kameriniam chorui. Daugelio tarptautinių chorų konkursų komisijos narė, Astanos Operos choro ekspertė konsultantė. R.Gelgotienė - trijų knygų autorė : ,,Choro magija"(2005. VDA leidykla), ,,Choro dirigento užrašai" (2011 , leidykla ,,Baltos lankos" ) ir ,,Pokalbiai su Vaclovu Augustinu (2016, VU leidykla)

Kastytis Barisas

VDU Švietimo akademijos mišraus choro „AVE VITA“ meno vadovas ir dirigentas, profesorius ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros docentas, Lietuvos Chorų sąjungos narys, chorų ekspertas konsultantas Kastytis Barisas gimė 1961 Panevėžyje.
Išsilavinimas ir kvalifikacija: 1976-1980 Panevėžio J.Švedo pedagoginė muzikos mokykla; 1980-1985 Lietuvos valstybinė konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija); 1993-1995 – LMTA aspirantūra.
2008 m. stažavosi Gardino J. Kupalos valstybiniame universitete.
2019 m. stažavosi pagal ERASMUS programą Drezdeno aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje.

1983-1993 – Vilniaus Dailės Instituto (VDA, LDA) kamerinio choro įkūrėjas ir vadovas.
Baltijos šalių dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ (Latvija:1991, 2004, 2014; Estija:1995, 2006, 2018; Lietuva:1999, 2011), Lietuvių dainų švenčių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014, 2018), Kauno dainų švenčių (1999, 2004, 2006, 2008, 2010, 2016, 2018) , Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių (2012, 2016, 2017,2018) vyriausiasis dirigentas, Zarasų dainų šventės (2013) meno vadovas ir vyr. dirigentas
Choras “AVE VITA” vadovaujant prof. Kastyčiui Barisui dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų bei festivalių (Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, JAV, Latvija, Lenkija, Malta, Meksika, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rusija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija). Choras- daugelio tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtojas. Lietuvos suaugusiųjų choro konkurso 1 v. (2002), III v. (2006) laimėtojas, „Aukso paukštė“ nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2002) laimėtojas.
Televizijos projektų „Lietuvos balsai“ (2009), „Žvaigždžių duetai“ su dainininke V. Genyte (2010), „Chorų eurovizija“ (2014) dalyvis. K. Barisas chorą paruošė daugeliui televizijos laidų su žymiais operos artistais (V. Juozapaičiu, J. Leitaite, V. Vyšniausku, M. Vitulskiu ir kt.), estrados dainininkais ( E. Kučinsku, E. Sašenko, E.Krysko Skambine, V. Baumila, B. Perikyte, O. Vyšniausku, Č. Gabaliu, P. Meškėla, L. Adomaičiu, M. Mikutavičiumi ir kt.).
K. Barisas įrašė dvi garso kasetes (1996, 2000- Italija), 1996 m. vaizdo ir garso kasetės išleistos XXVI tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Loreto (Italija) , kur skamba choro AVE VITA atliekami kūriniai. Įrašytos penkios kompaktinės plokštelės (2000, 2004, 2010, 2014, 2015, ), o X chorų festivalis Pueblo (Meksika) 2009 m. išleido kompaktinę plokštelę, kur įrašyti choro AVE VITA keli kūriniai. 2016 m. išleista DVD „Ačiū, kas šalia esi“. Įrašyta choro AVE VITA kūriniai išleistose kompaktinėse plokštelėse „Aukštumos.Žemumos.Lygumos. Saulius Petreikis ir World orchestra“ (2016), ŽALVARINIS (2017). Nemažai chorinės muzikos įrašyta LRT, LNK ir kitose televizijose.
Su choru parengta daug programų, nemažai stambios formos kūrinių. Paminėtini: B. Chilcott „A little Jazz Mass“ (2015), Ch. Gounod „Messe breve“ Nr. 7 (2015), T.W. Aas kantata „Gloria“ (2015), G. Kuprevičius kantata „Pagonių giesmės“ (2014), M. Natalevičius kantata „Omnia sol temperat“ (2013), D. Pavilionis miuziklas „Jotvingių rauda‘ (2012), K. Jenkins „Requiem“ (2011), V. Augustinas kantata „Absiste vulgus“ (2010), C. Orf „Carmina burana“(2009), D. Falco „Messa“ (2008), W.A. Mozart „Messe breve D-dur“ (2007), V. Miškinis kantata „Creator alme siderum“ (2006) ir t.t.
Ypatingai didelis susidomėjimas: paruoštas projektas- teatralizuotas tautinio kostiumo pristatymas –koncertas „Raštų pynė“, kurį girdėjo ir stebėjo ne tik Lietuvos žiūrovai, bet ir Sankt Peterburgas (Rusija), Mogiliovas ir Minskas (Baltarusija), Pescas (Vengrija), Achenas (Vokietija).
Koncertuota su orkestrais: Vilniaus SINFONIETTA, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Vilniaus universiteto kameriniu, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų, Šiaulių kameriniu, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Trakų meno mokyklos fanfarų „Trakai“, Vilniaus Kristoforo kameriniu, Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniu ir kt.

Aktyviai dalyvauja ekspertinėje veikloje: vokalinių ansamblių konkurso „Šventosios gaida“ (2006, 2008, 2015) , XVIII tarptautinio sakralinės muzikos konkurse Namestove (Slovakija, 2007) , IV tarptautinės sakralinės muzikos chorų konkurso „Cantate Domino“ (2008), III Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio- konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ (2008, 2011, 2015), Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės AMŽIŲ SUTARTINĖ chorų atrankos perklausų (2009), respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ (2010), XVII tarptautinio dainos konkurso „Dainuoju Lietuvai“ (2012), Lietuvos suaugusių chorų konkurso (2013), berniukų ir jaunuolių konkurso (2014), Lietuvos dainų šventės ČIA MANO NAMAI chorų perklausų vertinimo komisijos narys, Lietuvos vokalinių ansamblių konkurso „Šilų aidai“ (2008, 2016), Regiono vokalinių ansamblių „Kur aukštas klevas“ (2008), VI vokalinės muzikos konkurso „Iš širdies į širdį“ (2011), Vokalinių ansamblių konkurso „Nemunėlio vingiai“ (2013), VII vokalinės muzikos konkurso Veiveriuos (2013) vertinimo komisijos pirmininkas.
Veda seminarus ir chorinio dainavimo meistriškumo kursus chorų ir vokalinių ansamblių vadovams, mokytojams, dainų švenčių dalyviams. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalio „Gaudeamus“ dalyviams vedė repertuaro, interpretacijos kursus Rygos, Tartu ir Talino universitetuose (2018, 2014, 2011).
K. Barisas yra kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams komisijos narys, LNKC choro ir vokalinių ansamblių žanrinės tarybos narys, buvo Lietuvos kultūros ministerijos kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektų vertinimo ekspertų komisijos pirmininku (2013, 2014).
Profesorius dėsto choro dirigavimą, partitūrų skaitymą, lietuvių muzikos istoriją, ugdymo projektų vadybą magistrantams, veda vargonininkų choro studiją, vadovauja bakalaurų ir magistrantų mokslo darbams. 2013 ir 2017 metais paskaitas skaitė Baltijos Federalinio Emanuelio Kanto universitete Kaliningrade (Rusija).
Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. Kiekvienais metais kelia kvalifikaciją įvairiose kursuose ir seminaruose.
Vadovėlio aukštųjų mokyklų studentams „Harmonijos paskaitų konspektai“ (1999) autorius, sudarė ir išleido keletą rinkinių chorams, ansambliams, monografijos „Bendrasis muzikinis ugdymas Lietuvoje: raida ir kryptys (XX - XXI a. pradžia) bendraautorius (2012).
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (2002), II laipsnio medaliu „UŽ nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2016), LEU medaliu „Už nuopelnus“ (2015), Vyriausybės, Seimo, kultūros ministerijos, švietimo ministerijos, savivaldybės ir kitų įstaigų padėkos raštais.

Audronė Stepankevičiūtė

Informacija ruošiama...

Rasa Viskantaitė

VGTU choro „Gabija“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė. Lietuvos dainų švenčių vyr. dirigentė.

Valerija Skapienė

Choro dirigentė, privačios muzikos mokyklos „Ugnelė“ direktorė ir vaikų choro „Ugnelė“ meno vadovė, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos chorinių disciplinų mokytoja ekspertė. Jungtinio Lietuvos vaikų choro įkūrėja ir meno vadovė. Lietuvos vaikų chorų festivalio „Dainų mozaika“ meno vadovė. Mišraus choro „Sonoros“ meno vadovė. Lietuvos dainų švenčių vyr. dirigentė.

Alfonsas Vildžiūnas

Alfonsas Vildžiūnas (g. 1955 m.) 1979 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos chorinio dirigavimo specialybę (prof. P. Gylio klasė), o 1985 m. asistentūrą – stažuotę Maskvos Gnesinų muzikiniame – pedagoginiame institute. Stažavosi Maskvos Kameriniame chore pas profesorių V.Mininą ir Vokietijoje, J.S.Bacho akademijoje. 1979 – 1989 m. A.Vildžiūnas dirbo LMA Klaipėdos fakultetų Chorinio dirigavimo katedroje, 1988 – 1989 m. Kultūros fakulteto dekanas. 1989 – 1993 m. Lietuvos Radijo kamerinio choro meno vadovas ir vyriausias dirigentas. Nuo 1993 m. A.Vildžiūnas vadovauja Klaipėdos koncertų salės chorui “Aukuras”. Koncertavo Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Švedijoje , Lenkijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, JAV, Meksikoje, Izraelyje, Tailande. “Aukuras” yra keturiolikos tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 1997 m. dirigentas vadovauja ir Plungės kameriniam chorui. 2000 – 2003 m. Lietuvos Nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus direktorius. 2002 m. Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalio Klaipėdoje meno vadovas. 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės Dainų dienos meno vadovas.

Danguolė Beinarytė

Danguolė Beinarytė (1971 m.) Išsilavinimas: 1978 – 1988 m. Kauno J. Naujalio vidurinė meno mokykla, smuikas (mokyt. I. Klusaitė)
1988 – 1990 m. Kauno J. Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla, smuikas (dėst. K. Domarkienė).
1990 – 1996 m. Lietuvos muzikos akademija, Kauno fakultetas, choro dirigavimas (doc. R. Misiukevičius), vargonai (doc. M. Čepinskienė).

Darbo patirtis:
1987–1996 m. Kauno arkikatedros bazilikos vargonininkė,
1994–1996 m. Kauno Šv. Archangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonininkė.
2002–2013 m. Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo ir mažosios Prisikėlimo bažnyčių vargonininkė.
1991–1994 m. vokalinio ansamblio „Ad libitum“ vadovė.
1994–1999 m. Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro
Č. Sasnausko choro vadovė.
1993–1994 m. Kauno technologijos universiteto akademinio choro „Jaunystė“ chormeisterė.
Nuo 1994 m. rudens iki dabar – Kauno technologijos universiteto akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovė ir dirigentė.
Nuo 1996 m. iki dabar Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja metodininkė.
Nuo 1999 m. iki dabar Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos estradinio skyriaus pop grupių „Dangiukai“, „Dangi“ vadovė.

Kita informacija:
1994 m. J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkurse Vilniuje laimėjo pirmąją vietą.
Nuolatinė respublikinių ir Kauno miesto dainų švenčių dirigentė.
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ dirigentė.
Lietuvos ir Kauno miesto chorų sąjungos narė.
Nuo 2014 m. Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė.
Nuo 2015 m. rugsėjo Kauno miesto chorų sąjungos pirmininkė.
Studentų chorų festivalių organizatorė ir dirigentė.
Tarptautinio aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkurso „Juventus“ organizatorė – (1997, 2013, 2015 )
Akademinio choro „Jaunystė“ jubiliejų organizatorė.
Televizijos projektų „Lietuvos balsai“, „Chorų karai“, „Chorų Eurovizija“ dalyvė ir laimėtoja.
Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso Dainų dainelė“ III etapo dalyviai su „Dangi“ ir „Dangiukai“ (2000, 2002, 2004, 2006, 2008, 2010, 2012, 2014, 2016, 2018 )
Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursą „Dainų dainelė“
2013 m. su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ tarptautiniame aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkurse „Juventus 2013“ iškovojo I vietą.
2013 m. su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ tapo Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso laureatais Grand Prix
2014 m. kartu su akademiniu choru „Jaunystė“ apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimu „Aukso paukštė“ nominacijoje „Ryškiausio spindesio žvaigždė“.
2016 m. su A.Kačanausko grupėmis „Dangi& Dangiukai” tarptautiniame konkurse Sant-Peterburge I vietos nugalėtojai, spec. Prizas už geriausio konkurso dirigento nominaciją.
2017 m. su akademiniu choru „Jaunystė“ pasauliniame vaikų ir jaunimo chorų čempionate iškovojo Grand Prix.
2017 m. su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ tapo Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso II turo laureatais II vieta.

Povilas Gylys

GYLYS POVILAS (g. 1947 02 01, Vilniuje), profesorius, dirigentas.

Išsilavinimas.
1964–1970 studijavo LVK,
1971–1973 – Leningrado N.Rimskio-Korsakovo valst. konservatorijoje aspirantūroje (Rusija),
1977–1978 – Vienos muzikos ir sceninio meno u-te (Austrija).
Darbinė veikla.
1965–1971 – berniukų choro „Ąžuoliukas" dirigentas, chormeisteris,
1970–1971 – J.Tallat-Kelpšos aukštesn. muzikos m-klos dėstytojas choro vadovas
1973–1975 – vyrų choro „Varpas" meno vad. ir dirigentas,
1976–1981 – VU akademinio choro meno vad. ir dirigentas,
1981–1988 – LRTV Valst. choro meno vad. ir vyriaus. dirigentas,
1989–1995 – Lietuvos muzikų d-jos kamerinio choro vad.,
2001–2015 – Valst. choro „Vilnius“ meno vad. ir vyr. dirigentas,
1973–1986 – LVK (LMTA) vyr. dėstytojas
1986–1991 – docentas
nuo 1991 – profesorius
1988–2005 – Choro studijos meno vadovas
nuo 1991 LMTA Muzikos fak. Choro dirigavimo katedros profesorius
2000 – 2016 – LMTA Senato narys
1995–2005 – Choro dirigavimo katedros vedėjas
2000–2008 Tarptaut. choro „EuropaChorAkademie“ kviestinis dirigentas (Vokietija),
2005–2011 – LMTA studijų prorektorius,
nuo 2016 „Ąžuolų klubo" vyrų choro meno vad. ir dirigentas.

Faktai. Resp. dainų švenčių vyr. dirigentas (1985, 1990, 1994, 1998, 2003, 2007, 2009, 2014), Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ vyr. dirigentas (1978, 1981, 1991,1995, 1999, 2004, 2006, 2011), Lietuvos delegacijos meno vad. ir vyr. dirigentas (1995, 2004, 2006), šventės meno vad. ir vyr. dirigentas (1999, 2011). Dirbo su užsienio chorais Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Skaitė pranešimus tarptaut. konferencijose Lenkijoje, Švedijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje. Tarptaut. chorų bei dirigentų konkursų Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje,Baltarusijoje, Lietuvoje žiuri narys. Redagavo knygas: „XX a. chorai a cappella", „Lietuvos chorvedžiai", V.Jakubėno „Vai eičiau aš, eičiau", ,,Lietuvių choro muzikos antologija“ II ir III t. Su chorais ir orkestrais parengė ir atliko daugiau kaip 80 kantatų, oratorijų, operų, 500 kūrinių įrašė LRTV fondams, išleido 18 kompaktinių plokštelių, koncertavo (1200 koncertų) Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Švedijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje. LMTA parengė 65 choro dirigentus, iš jų: E.Šeduikytę, K.Kačinską, A.Girdzijauską, A.Vildžiūną, R.Katiną, E.Ulytę, A.Noviką, I.Olchovik, V.Savickaitę, S.Kriščiūnaitę, E.Bagdonaitę, M.Jauniškį, R.Daugėlą, R.Ambrozaitį, D. ir G.Pavilionius, S.Žaltauskaitę, V.Mažintaitę, R.Šumilą, J.Šakalį, M.Drūlia, L.Balandį ir kt. Tarptaut. chorų festivalio „Of orthodox church music“ (Lenkija) konsultantas. Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos, Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narys.
Apdovanojimai. Komjaunimo premijos laureatas už jubiliejinių koncertų, skirtų VU 400-mečiui, ciklą (1979), Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1984). Tarptaut. chorų konkursų Austrijoje (1992), Lenkijoje (2007, 2017), Lietuvoje (2016 ) ir II Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso laureatas. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2004).

Regina Maleckaitė

Regina Maleckaitė (g. 1955 05 23, Navikų k., Zarasų r.), Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choro meno vadovė ir vyriausioji dirigentė, LMTA koncertmeisterė-asistentė, kamerinio choro „Sodžius“ meno vadovė.
1963–1974 mokėsi M.K.Čiurlionio meno m-kloje
1974–1979 studijavo LVK (LMTA)
Nuo 1976 – LVK (LMTA) koncertmeisterė
1979–1992 – LRTV (LRT) vaikų choro dirigentė
nuo 1992 – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choro meno vadovė ir vyr. dirigentė
nuo 2009 – Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choro meno vadovė ir vyr. dirigentė
Dainų švenčių vyriausioji dirigentė (1997, 1998, 2003, 2007, 2009, 2014), dainų švenčių kūrybinės grupės narė (2003, 2007, 2009, 2014). Su choru „Sodžius“ dalyvavo visose Baltijos ir Skandinavijos šalių Dainų šventėse (Latvija, 1995, Švedija, 1997, Norvegija, 2000, Lietuva, 2002, Estija, 2008, Islandija, 2010, Latvija, 2015). Estijos, Islandijos ir Latvijos (2015) dainų šventėse buvo vyriausioji dirigentė. Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė, žanrinės choro muzikos tarybos narė.
Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2016).

Vytautas Miškinis

MIŠKINIS VYTAUTAS (g. 1954 06 05, Vilniuje), chorvedys, muzikos pedagogas, LMTA prof.,
kompozitorius, „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas, dirigentas.
Išsilavinimas. 1971–1976 studijavo LVK.
Darbinė veikla. 1971–1975 – „Ąžuoliuko“ choro chormeisteris, 1975–1979 – Kauno valst. choro
dirigentas, 1979–1985 – Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos m-klos dir., nuo 1979 – „Ąžuoliuko“ choro meno
vad., nuo 1985 – LVK (dab. LMTA) dėst., 1992–1996 – vok. ans. „Museum musicum“ dirigentas, nuo
2000 – festivalių „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją" vad., 1996 – 2016 – Lietuvos chorų
sąjungos prezidentas.
Faktai. Kuria chorinę muziką bei ją propaguoja, vysto koncertinę veiklą su chorais, orkestrais, dėsto
LMTA. Parašė per 800 muzikos kūrinių. Iš naujausiųjų – kantata „Taip man tėvynė kalbėjo“, pasija pagal
šv. Joną, „Pastoral Mass“. Svarbesnieji: miuziklas vaikams „Pasaka apie švelnukus“, 20 mišių įv. chorų
sudėtims, kantatos: „Creator alme siderum“, „Light Mass“. Daugiau nei 60 straipsnių ir publikacijų
Lietuvos bei užsienio dienraščiuose vaikų muzikinio auklėjimo bei kt. muzikos temomis autorius, 11
natų rinkinių chorams sudarytojas. Pastarieji leidžiami Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Italijos, Slovėnijos,
Japonijos, Ispanijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Austrijos leidyklose. Kūriniai įrašyti į kompaktines plokšteles, garso
kasetes, daug kartų premijuoti įv. konkursuose Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, atliekami
mūsų šalies ir užsienio chorų. Yra tarptaut. konkursų Varnoje (Bulgarija, 1981), Nantes (Didysis
prizas, Prancūzija, 1989), Goricijoje (Italija, 1991), Marktoberdorfe (1992), Tampere (Suomija, 1992),
Mainhausene (Vokietija, 1993), Tolosoje (Ispanija, 1995), Maribore (Slovėnija, 2000), „Cantate Domino“
Kaune (2016) laureatas ir prizinių vietų laimėtojas. Su vokaliniu ansambliu „Museum musicum“
Goricijoje užėmė II v. (Italija, 1991), Tamperėje (Suomija, 1992) pelnė I v. ir spec. premiją, Mainhausene
(Vokietija) – I, II v. (1993) ir Didįjį prizą ( 2003). Resp. dainų švenčių (1980, 1985, 1988, 1990, 1994,
1998, 2003, 2007) vyr. dirigentas, Lietuvos mažosios moksleivių dainų šventės (1993), Lietuvos
moksleivių dainų šventės (1997), Lietuvos visuotinių dainų švenčių (2007, 2009, 2014) meno vadovas.
Respublikinių, Baltijos šalių sąskrydžių ir moksleivių švenčių (1983, 1984, 1986–1988, 1991) vyr.
dirigentas. Dirbo su užsienio chorais Slovėnijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Rusijoje, Singapūre,
Filipinuose, Kinijoje, Italijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Pietų Afrikoje, Taivanyje, Hong Konge,
Japonijoje ir kt. Skaitė pranešimus daugelyje tarptaut. konferencijų bei simpoziumų. Dalyvavo vertinimo
komisijų darbe tarptaut. chorų bei kompozitorių konkursuose Vokietijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Italijoje,
Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Filipinuose, Lietuvoje ir kt. Chorų
olimpiadų: I – Lince (Austrija, 2000), II – Busane (P.Korėja, 2002), III – Bremene (Vokietija, 2004), IV –
Siamene (Kinija, 2006), V – Grace (Austrija, 2008), VI – Shaoxinge (Kinija, 2010), VII – Cincinatyje
(JAV, 2012),VIII – Rygoje (Latvija, 2014), IX – Sočyje (Rusija, 2016) arbitras. Vedė meistriškumo kursus
Ispanijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Filipinuose, Singapūre, Kazachstane, Rusijoje, Latvijoje, Danijoje,
Vokietijoje, Italijoje, Hong Konge, Taivanyje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kt. Kai
kurie jo kūrinių kaip privalomi įtraukti į įv. šalyse rengiamų tarptaut. chorų konkursų programas.
Lietuvos chorų, kompozitorių, muzikų sąjungų narys. Tarptaut. chorų federacijos „Europa Cantat“
muzikos konsultantas (2000 - 2010), Tarptaut. chorinės muzikos federacijos (IFCM) Muzikos jaunimui
komisijos narys, Pasaulio chorų tarybos narys (nuo 2000), ACDA (JAV chorų direktorių asociacija) Garbės narys
(nuo 2002), Jaunimo chorų federacijos prie Europarlamento t-bos narys, Vuhano filharmonijos choro
(Kinija) Garbės meno vadovas, JCDA (Japonijos chorų asociacijos) prezidiumo Garbės narys.
Apdovanojimai. Lietuvos nusipelnęs artistas (1986). Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko
kryžiaus kavalierius (2005). Apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu (2007). Nominuotas LATGA-A „Metų autoriaus“
titului nominacijoje „Dažniausiai užsienyje atliekamų kūrinių autorius“ (2002), už nuopelnus lietuviškai muzikai –
„Radiocentro“ apdovanojimuose (2005), Lietuvos šviesuolio vardui - LRT organizuotuose rinkimuose (2006). LATGA-A
išrinktas „Metų autoriumi“ (2007). LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2010) laureatas. Apdovanotas LR
Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014) bei Lietuvos nevyriausybinių organizacijų
medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2014). Jo vadovaujamas „Ąžuoliuko“ choras dukart nominuotas „Aukso
paukštės“ nominacijose: „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2003) ir „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“ (2005), bei
dienraščio „Respublika“ rinkimuose – Nacionaline vertybe (2010).
Laisvalaikis. Medžio darbai, žūklė, žemės ūkio darbai.

Raimondas Katinas

Raimondas Katinas ( g. 1953 m. gegužės 2 d. Vilniuje ).
1971 m. baigė M.K. Čiurlionio menų mokyklą ( dabar NMKČMM ).
1979 m. baigė Lietuvos LTSR Valstybinę konservatoriją (dabar LTMA).
1979 – 1983 m. Valstybinio Operos ir baleto teatro (dabar Lietuvos nacionalinio operos ir baleto
teatras) chormeisteris.
1983 – 1992 m. Lietuvos Radijo ir televizijos valstybinio choro dirigentas.
Nuo 1983 m. iki šių dienų - chorinių disciplinų dėstytojas Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
1995 – 2005 m. vadovavo moterų chorui „Eglė“, vyrų chorui „Vytis“.
Nuo 2000 m. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choro „Viva Voce“ vadovas.
2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės „KARŪNA TĖVYNEI“
meno vadovo pavaduotojas, vyriausiasis dirigentas.
2005 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės „MES – LAISVĖS VAIKAI“
scenarijaus autorius, meno vadovas, vyriausiasis dirigentas.
2012 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės „MŪSŲ VARDAS – LIETUVA“
scenarijaus autorius, meno vadovas, vyriausiasis dirigentas.
2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės „TU MUMS VIENA“
scenarijaus autorius, meno vadovas, vyriausiasis dirigentas.
2014 ir 2018 m. Lietuvos dainų švenčių dirigentas.

Tarptautiniai chorų konkursai

Su kameriniu moterų choru „Eglė“
1998 m. Stasio Šimkaus konkursas Klaipėdoje – 1 vieta,
1999 m. „Hora cantavi“ konkursas Lenkijoje – 1 vieta,
1999 m. Tolosa chorų konkursas Ispanijoje – 3 vieta moterų chorų grupėje

Su choru „Viva Voce“
2008 m. „Il Garda in Coro“ konkursas Italijoje – 2 vieta, 2 specialieji konkurso prizai.
2009 m. Antalya chorų konkursas Turkijoje – GRAN PRIX, 3 specialieji konkurso prizai.
2011 m. „Torrevieja habaneras“ konkuras Ispanijoje – 1 vieta.
2012 m. Montreux chorų konkursas Šveicarija – 2 vieta, specialusis konkurso prizas.
2015 m. Kaunas Musica Religiosa - GRAND PRIX ir žiūrovų simpatijų prizas.

2012 m. choras „Viva Voce“ apdovanotas „Aukso paukšte“ nominacijoje „Tarptautinio
spindesio žvaigždė“. Per pastarąjį dešimtmetį „Viva Voce“ tris kartus koncertavo Italijoje,
taip pat JAV, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Austrijoje,
Turkijoje,Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Latvijoje.

R.Katinas daugelio šalies chorų, jaunųjų dirigentų konkursų žiuri komisijų pirmininkas,
narys. Buvo kviečiamas į tarptautinių konkursų žiuri Italijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Latvijoje.

Aranžavo ir pritaikė chorams dešimtis kūrinių. Harmonizavo lietuvių bei įvairių tautų liaudies dainų, sukūrė kūrinių chorams.
Daugelį metų bendradarbiauja spaudoje, internetinėje erdvėje. Parašė kritinių, analitinių bei apžvalginių ir kitų straipsnių chorinės muzikos aktualijomis.

Arvydas Girdzijauskas

1957 m. gimė Vilniuje.
1974 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Mokydamasis mokykloje dainavo “Ąžuoliuko” berniukų chore, mokėsi groti fortepijonu.
1974 m. įstojo į Lietuvos Valstybinės konservatorijos chorinio dirigavimo specialybę. 1979 m. ir ją baigė su pagyrimu. Studijų metu dirbo chormeisteriu Vilniaus Valstybinio Universiteto mišriam chore ir mergaičių chore “Liepaitės”.
1979 m. atkūrė Lietuvos Televizijos ir radijo vaikų chorą. Jam vadovavo iki 1992 m.
1992 m. Arvydo Girdzijausko iniciatyva Klaipėdoje buvo įkurta visos dienos estetinės pakraipos Humanitarinė mokykla (dabar Vydūno gimnazija) siekianti praktiškai derinti bendrąjį lavinimą su aktyvia menine ir kūrybine veikla bei estetiniu ugdymu. Šios gimnazijos direktoriumi, muzikos mokytoju ir choro vadovu dirba iki šiol.
1996 m. suteikta mokytojo – eksperto kvalifikacinė kategorija.
2008 m. Suteikta 1-oji vadybinė kategorija.
2008 m. Apginta socialinių mokslų daktaro disertacija tema „Aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros ugdymas muzikine veikla“.
2012 m. inicijuotas savitos pedagoginės sampratos „Mokinių humanistinės kultūros ugdymas menine veikla“ sukūrimas, aprobavimas ir įgyvendinimas Klaipėdos Vydūno gimnazijoje.
Su Vydūno gimnazijos vaikų choru aktyviai koncertuoja, pelnė prizų respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Dažnai kviečiamas diriguoti regioninėse ir respublikinėse dainų šventėse.

Kristijonas Bartoševičius

Kristijonas nuo 2012 m. yra Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius. Tame pačiame chore dainuoja nuo 1993 m.
2010 m. baigė ekonomikos bakalauro studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Studijuodamas Kristijonas žinias gilino ne tik Lietuvoje, bet ir Turkijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Maltoje.
Baigęs studijas Kristijonas pradėjo dirbti skirtingose kultūros sferose. Šiuo metu jis yra džiazo festivalio „Vilnius Mama Jazz” vadybininkas, organizuoja renginius, veda radijo laidą, vaidina televizijoje ir kino filmuose.

Scroll Up