„Vox Maris“ – tarptautinis moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis, jau ketvirtus metus nešantis muzikos bangas per Klaipėdos, Kretingos ir Šventosios koncertines erdves. Spalio 4–6 dienomis vykęs renginys išsiskyrė ne tik aukšto lygio pasirodymais, bet ir edukacinėmis programomis, leidžiančiomis chorų vadovams ir dalyviams gilinti žinias, plėsti repertuarus ir kurti naujas muzikines vizijas. Šių metų festivalis dar ypatingesnis, nes švenčiama Klaipėdos Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“ veiklos dešimtmečio sukaktis. Per minimą laikotarpį kolektyvas ne tik praturtino Lietuvos chorinį meną, bet ir tapo pavyzdžiu savo aukštu meistriškumu bei tarptautine veikla.
Festivalio organizatorė Judita Kiaulakytė, viena aktyviausių Lietuvos chorinės scenos atstovių, dalijasi mintimis apie tai, kaip gimė „Vox Maris“, kokiais principais vadovaujamasi rengiant šį festivalį ir kokią įtaką jis turi Lietuvos bei tarptautinės chorinės muzikos scenai.
Kas paskatino idėją organizuoti tarptautinį moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalį „Vox Maris“?
Paskatino noras atlikti stambesnės formos kūrinius su kamerinius orkestru. 2011 metais, kai vadovavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto merginų chorui, Rasa Gelgotienė pasiūlė, kartu su jos vadovaujamu Vilniaus universiteto merginų choru „Virgo“ ir kameriniu orkestru (dabartinis vadovas Modestas Jankūnas), atlikti G. B. Pergolesi „Stabat Mater“. Netrukus, prie kitų R. Gelgotienės iniciatyvų prisijungė ir Liepojos universiteto (dabar Rygos technikos universiteto Liepojos akademijos) merginų choras „Atbalss“ (vadovė Ilze Valce) bei mano įkurtas ir vadovaujamas Klaipėdos Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“, tad užsimezgė stipri bendrystė. Šis chorų „trio“ ir kamerinis orkestras rengė stambesnės formos J. M. Haydno, St. Moniuszkos, F. Mendelssohno kūrinius ir dalyvavo įvairiuose chorinės muzikos projektuose Vilniuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Italijoje bei Austrijoje.
Projektus vadindavome merginų chorų sambūriais. Mūsų aktyvią veiklą pastebėjo Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos chorų sąjungai pritarus, pasiūlė Klaipėdoje organizuoti tarptautinį moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalį į jį įtraukiant ne tik chorų koncertus, bet ir edukacines programas, chorų konkursus. Pirmasis festivalio renginys įvyko 2020 metais, Klaipėdoje, surengus tarptautinį seminarą Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių vadovams. Tuokart dalyvavo lektoriai Marite Purina (Latvija), Serhii Savenko (Ukraina) ir Rasa Gelgotienė. Kitais metais, klaipėdietės, rengiant festivalį-konkursą, suteikė jam pavadinimą – „Vox Maris“ (liet. – „Jūros garsai“). Taip pavadintas festivalis vyksta kasmet, šiemet jau ketvirtą kartą.
Šiųmetinis festivalis buvo skirtas moterų choro „Dangė“ dešimtmečiui. Koks Jums asmeniškai yra šio choro kūrybinis kelias ir kaip vertinate pasiektus rezultatus per šį laikotarpį?
Pasiektus choro rezultatus vertinu teigiamai. Choras dalyvauja įvairiuose chorinės muzikos projektuose, yra tapęs įvairių festivalių, konkursų, Lietuvoje ir užsienyje, laureatu, apdovanotas garbingu „Aukso paukštė“ 2017 prizu. Per dešimtmetį įvyko nemažas kolektyvo narių pokytis, tačiau čia dainuoja tik labai chorinį dainavimą mylinčios, žingeidžios, menu ir kultūra besidominčios moterys.
Kiekvienas festivalis atneša kažką naujo. Kuo šių metų festivalis ypatingas?
Šiuose renginiuose kolektyvų vadovai papildo savo chorų repertuarus naujais kūriniais, pasisemia darbo patirties, turi galimybę koncertuoti Klaipėdos, Palangos, Kretingos miestų bažnyčiose. Taip pat kasmet plečiasi festivalio koncertinės erdvės – šiemet vokaliniai ansambliai surengė koncertus Klaipėdos miesto tautinių kultūrų (Klaipėdos miesto vokalinis ansamblis „Vowel“, vad. Aleksandra Charina–Vasiljeva ir Priekulės meno ir kultūros centro vokalinis ansamblis „Agluona“, vad. Kornelija Jurkevičė) ir Šventosios (Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Guboja“, vad. Rimgaudas Juozapavičius ir „Eldija“, vad. Jūratė Baršauskienė) kultūros centruose. Nauja ir tai, kad pagrindiniu edukacinio renginio vedėju šiemet tapo ne tik puikus, charizmatiškas choro vadovas, dirigentas, bet ir kompozitorius – Piotr Jańczak (Lenkija). Savo kūrinius profesorius ruošė baigiamajam festivalio koncertui, dalyvaujant merginų ir moterų chorams: Rygos technikos universiteto Liepojos akademijos – „Atbalss“ (vad. Ilze Valce), Vilniaus universiteto – „Virgo“ (vad. Rasa Gelgotienė), Vilniaus kolegijos – „Vaidilutės“ (vad. Genovaitė Leimontaitė-Kumpienė), Plungės mišraus choro „Plungė“ moterų grupei (vad. Rita Urniežienė), Skuodo rajono kultūros centro – „Apuolė” (vad. Rasa Andersen) ir Klaipėdos Žvejų rūmų – „Dangė“ (vad. Judita Kiaulakytė) Iš viso per 120 dalyvių! Taigi džiaugiuosi, kad festivalis prasiplėtė ir kolektyvų skaičiumi. Už sklandžią šio renginio eigą ir finansavimą dėkoju Klaipėdos kultūros centrui „Žvejų rūmai“ ir Lietuvos chorų sąjungai.
Seminarą-praktikumą vedė lektoriai prof. Piotr Jaňczak ir doc. Rasa Gelgotienė. Kaip jų pranešimai ir meistriškumo pamokos praturtino chorinio meno žinias?
Seminaro dalyviamsprof. P. Jańczak pasakojo apie XX a. II pusės ir XXI a. pradžios lenkų kompozitorių kūrybą moterų chorams, pristatė ryškiausius jų pavyzdžius. Klausydami kūrinių pavyzdžių susipažinome ne tik su kūrinių stilistika, interpretacija, bet, kaip ir profesorius pažymėjo, gana aukštu Lenkijos kolektyvų kūrinių atlikimo meistriškumo lygiu. Doc. Rasa Gelgotienė kalbėjo apie vis dar didelį repertuaro moterų chorams stygių, dalinosi praktiniais patarimais kaip ieškoti kūrinių savo lygio kolektyvams. Apžvelgė naujausių kūrinių moterų chorams kūrybos, leidybos tendencijas, perspektyvas šiandienos kontekstuose.
Kuo „Vox Maris“ festivalis išsiskiria iš kitų chorinės muzikos renginių Lietuvoje ir už jos ribų?
Be festivalio koncertų ar konkursų čia rengiamos edukacinės programos, kūrybinės dirbtuvės. Temos – vokalinės technikos, repertuaro moterų chorams klausimai. Taip pat mūsų renginyje nuolat pristatomi lietuvių kompozitorių kūriniai, tarp kurių, specialiai šiam festivaliui sukurtos Vaclovo Augustino, Donato Zakaro, Vytauto Miškinio, Laimio Vilkončiaus kompozicijos. Kūrinius kompozitoriams užsako Lietuvos chorų sąjunga ir Klaipėdos kultūros centras „Žvejų rūmai“ – pagrindiniai šio festivalio organizatoriai. Dar svarbu paminėti, kad festivalio renginiai ir kai kurie koncertai vyksta nuolatinio šio projekto partnerio, rėmėjo – LMTA Klaipėdos fakulteto dėka, nuostabioje, akustikos ir kitais atžvilgiais, koncertų salėje.
Jūsų nuomone, kokią įtaką festivalis turi ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos chorinio meno scenai? Ar pastebite, kad jis skatina naujų chorų ir ansamblių kūrimąsi?
Manau, kad festivalis „Vox Maris“ suaktyvino Lietuvos moterų chorų veiklą. Jo dėka kolektyvams suteikiamos sąlygos semtis idėjų kuriant naujas koncertines programas, mažesniems chorams jungtis į kolektyvų grupes atliekant sudėtingus stambesnės formos kūrinius. Sykiu skatinamas naujų kolektyvų kūrimasis, aktyvinama regioninių kolektyvų veikla.
Kokią festivalio ateitį matote po dešimties metų?
Tikiuosi, kad „Vox Maris“ išsiplės naujų moterų chorų, ansamblių, apimties, koncertinės erdvės atžvilgiais. Tikiu, kad festivalis skatins lietuvių kompozitorių muzikos moterų kolektyvams kūrybą.
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
Galerija
