„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“, – kadais rašė Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių visų laikų lietuvių menininkų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis buvo puikiu pranašu ir savo kūrybai, kuri iki šiol sklisdama po pasaulį, virpina muzikai ir menui neabejingas širdis. Genijaus žodžius dar kartą paliudijo Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje gražiausiais akordais nuskambėjęs baigiamasis chorų festivalio „Čiurlionio keliu“ koncertas, kurį lydėjo ovacijų jūra!
Simboliška, kad prasidėjęs Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, šalia kurios kompozitorius gimė, festivalis tarsi gražus aidas atsikartojo keliaudamas per miestus, kuriuose menininkas pabuvojo – Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę, Palangą ir baigėsi Druskininkuose – mieste, suvaidinusiame bene svarbiausią vaidmenį Čiurlionio gyvenime.
Muzikos ir sakralumo sklidinos, jautrios festivalio akimirkos gausiai į šventovę susirinkusių druskininkiečių ir miesto svečių tikrai nepaliko abejingų. Baigiamajame koncerte lietuvių liaudies dainas: „Sėjau rūtą“, „Šėriau žirgelį“, „Našlaitis“, „Nemune upeli“, „Beauštanti aušrelė“, „Anksti rytą kėliau“, „Bėkit, bareliai“, „Ant kalno gluosnys“, „Šaltyšius“ ir kitas, harmonizuotas M.K. Čiurlionio, atliko jungtinis Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės, Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras „Druskininkai“, vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės, Vilniaus Dainos mylėtojų klubo mišrus choras „Alumni Vilnenses“, vadovaujamas Algimanto Kriūno, ir Kauno kultūros centro mišrus choras „Diemedis“, vadovaujamas Audriaus Petrausko.
Koncertą vainikavo M.K. Čiurlionio trijų harmonizuotų lietuvių liaudies dainų muzikinė kompozicija – Donato Zakaro siuita „Čiurlionio keliu“, kurią dirigavo Ilona Zalanskienė, o akomponavo Čiurlionio provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas.
Renginį teatrališkai vedęs „Harmonijos“ koncertmeisteris Tomas Kizelis priminė, kad M.K. Čiurlioniui itin rūpėjo lietuvių tautinės muzikinės kultūros padėtis ir lietuviška muzika. Lietuviško repertuaro, o ypač harmonizuotų liaudies dainų, stygius skatino jį imtis intensyvaus kūrybinio darbo. Visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyręs liaudies dainai, savo darbuose kompozitorius atskleidė jos neišsenkamus klodus. Liaudies daina Čiurlioniui buvo amžina kūrybos versmė. Kompozitorius giliai jautė ir suprato liaudies dainų prigimtį, jų jausminį santykį su gamta, sunkiu lietuvio gyvenimu ir darbu. Liaudies dainų atsiradimo prielaidas, struktūros ypatybes, nuotaikas, teksto, melodijos ir ritmo santykį Čiurlionis perteikė žodžiais: „Yra jos labai ramios, jų monotonija panaši į jūrų bangų judėjimą, ir girdi tarytum religišką ilgėjimąsi ir tylų nežemišką nuliūdimą. Visa tai žmogų nuramina ir pajudina jo sieloje švelniausias stygas“.
Festivalio sumanytoja ir organizatorė Ilona Zalanskienė pasidžiaugė, jog jos inicijuotas ypatingai prasmingas didžiam lietuvių menininkui pagerbti skirtas respublikinis projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė, įgyvendintas labai sėkmingai. „Įgyvendinome jau nebe pirmą M.K. Čiurlioniui skirtą projektą. Inicijuojant festivalį „Čiurlionio keliu“, labai norėjosi, kad prie mūsų, dainuojančių ir žymiojo mūsų kraštiečio kūrybą puoselėjančių „Harmonijos“ choristų prisijungtų ir kitų miestų chorai. Jie noriai sutiko ir projekte dalyvavo net septyni chorai. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos taip gražiai mus įkvėpė ir suvienijo! Nuoširdžiai dėkoju profesoriui Rokui Zubovui, kuris nuostabiai kūrybiškai kartu „įsipynė“ į festivalį. Visi laimingi, dalyvavę festivalio koncertuose. Nuoširdžiausiai dėkojame mus gausiomis ovacijomis lydėjusiai publikai. Jaučiam didelį pasitenkinimą, nes čiurlioniškos muzikos šviesa nematomais bendrystės saitais sujungė choristus ir žiūrovus. Dėkoju visiems, kurie savo dainavimu pagerbė žymųjį lietuvių menininką – tai yra didžiausia dovana M.K. Čiurlionio kūrybos atminimui“, – pažymėjo I. Zalanskienė.
M. K. Čiurlionio provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas pažymėjo, jog jam buvo labai smagu dalyvauti festivalyje ir matyti, kaip lietuviška daina sujungia visą Lietuvą. „Tarsi Nemunas teka iš miesto į miestą, jungia mus viena gaida, viena mintim, viena patirtim, viena tradicija į vieną šeimą… Džiaugiuosi, kad jungtinis choras šį koncertą pradėjo daina „Sėjau rūtą“. Tai simboliška daina, iš jos tarsi auga viskas aplink, joje mūsų dienos prasideda. Čiurlionis lietuvių liaudies dainas pritaikyt chorui pradėjo 1905 metais, kai jam buvo trisdešimt metų. Varšuvoj, pradėjęs vadovauti lietuvių savišalpos chorui, jis pamatė, kad choras neturi ko dainuot. Grįžęs į Druskininkus, jis per žiemą parengė chorui virš dvidešimt liaudies dainų. Praėjus šimtui dvidešimt metų, chorai mielai tas jo parinktas dainas dainuoja.
Koncertu liko sužavėtas, dalyvavusius chorus pasveikino, sėkmės muzikiniame kelyje linkėjo ir padėkas bei atminimo dovanėles įteikė Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius. „Druskininkai – sveikatinimo kurortas, tad Jūsų muzika čia labai tinka, nes nuostabiai gydo. Ačiū Jums visiems – talentingiems ir kūrybingiems chorams bei jų vadovams, kad taip gražiai puoselėjate M.K. Čiurlionio kūrybą ir tuo pačiu atminimą“.
Druskininkų bažnyčioje festivalio metu ne tik dieviškai gražiai skambėjo čiurlioniška muzika ir gražiausios chorų dainos. Čia jautriai, nuoširdžiai spindėjo asmenybių šviesa. Ta šviesa, apie kurią kadais ir rašė M.K. Čiurlionis.
Rūta Averkienė
