Baisusis karas tęsiasi.  Aš, kaip Lietuvos chorų sąjungos prezidentė, nuolat  palaikau ryšius su Ukrainos chorų sąjunga – susisrašinėju su Ukrainos chorų sąjungos prezidentu Serhijumi Savenko, o taip pat su keliais kitais kolegomis Kijeve, Lvove, Ivano Frankivske. Kaip jie dabar gyvena? Kai kurie yra išvykę iš Ukrainos – kalbu apie moteris, nes vyrams šalies  palikti negalima. Pabėgėliams nedideles išmokas skiria priimančios šalys, dalis dirigentų, ypač tie, kurie turėjo ir pedagoginį darbą, dirba nuotoliniu būdu. Ukrainos valdžia stengiasi nors šiek tiek palaikyti savo žmones, ir mokėti jiems atlyginimą  ar nors dalį. Tie, kas dabar yra Ukrainoje, taip pat dirba – žinoma, ten, kur tai įmanoma. Tačiau, visi suprantame: intensyviai kovojančios šalies galimybės rūpintis menininkais, pedagogais, chorvedžiais yra labai ribotos. Štai vienas mūsų kolega, dirbantis muzikinio teatro choro vadovu, nors kasdien eina į darbą ir repetuoja kitam sezonui rengiamus spektaklius, praeitą mėnesį gavo tik pusę algos, o vakar jų teatras gavo pranešimą, jog nuo kito mėnesio algos jau nebus mokamos –  vyksta karas, padėtis sunki, darbuotojų prašoma suprasti situaciją.
Tačiau gyventi žmonėms reikia.  Kainos (maisto produktų ir pan) dėl sutrikusio tiekimo yra išaugusios maždaug keturis kartus. Be to, daugumos produktu nėra, reikia ieškoti, važiuoti į turgų. Norint užsipilti baką degalų automobiliui, tenka pervažiuoti keletą degalinių, nes leidžia įsipilti tik po 10 litrų. Miesto transportas veikia ne visur, o judėti žmonėms reikia  daug – visi padeda frontui, savanoriauja, pina maskuojamuosius tinklus, daro molotovo kokteilius, rūpinasi sužeistaisiais ir pan.
Manau, visi suprantame situacijos sunkumą ir norime padėti kolegoms. Galiu pasidžiaugti, jog į LCHS iniciatyvą paremti būtent kolegas chorvedžius atsiliepė daugelis, taip pat aš kreipiausi į estų ir latvių chorų sąjungas, ir mums pavyko jau beveik pusšimčiui žmonių pervesti po labai nedidelę, bet jiems tikrai reikšmingą paramą – po 110 eurų (tiek, kiek leidžia gauti neapmokestinamos paramos). Mes, LCHS, surinktas lėšas pervedame į Ukrainos chorų sąjungą, o jie perveda pagal sąrašą savo nariams, kiekvienam individualiai. Aš sulaukiau keletos padėkos laiškų iš ukrainiečių kolegų su prašymu padėkoti Jums visiems – tiems, kas pervedėte tą paramą. Jie man parašė, kad labai svarbi jiems ir pati finansinė parama, bet ne mažiau, o gal ir dar labiau,  svarbi moralinė šio mūsų veiksmo pusė – iš tiesų Ukrainos chorų dirigentai pajuto, jog mes neabejingi jų likimui ir norime jiems padėti sunkioje situacijoje, ir tai juos tikrai sujaudino. 
Taigi, perduodu jų nuoširdžią padėką.
Taip pat noriu pasakyti, jog šią palaikymo akciją tęsiame. Karas nesibaigė, ir padėtis tik sunkėja. Kiekvienas mūsų paaukotas euras pasieks konkrečius chorų dirigentus, pedagogus – mūsų kolegas.
Pervesti galima bet kokią sumą, netgi 5 eur  į Lietuvos chorų sąjungos sąskaitą LT227044060000229495, paskirtyje rašykite – parama Ukrainai.
Nuoširdžiai dėkoju visiems 

Rasa Gelgotienė

Lietuvos chorų sąjungos prezidentė