Šventinių žiburių švytėjimo laikotarpiu kiekvienas gerumo aktas tampa spindinčia žvaigžde, nukreipiančia į šilumos, empatijos ir vilties prieglobstį. Nūdienos pasaulyje apstu jautrių temų – viena jų – smurtas ir narkomanija. Svarbu suvokti, kad asmenys, kovojantys su priklausomybėmis patiria didžiulių iššūkių, tad problemas privalu spręsti tik palankioje ir teigiamoje aplinkoje. Vienas iš prevencinių bei kovos būdų – muzikos menas, atliekantis transformacinį vaidmenį smurto ir narkomanijos akivaizdoje, siūlydamas terapines, edukacines, taip pat koncertines priemones asmenims ir bendruomenėms.
Tokią misiją, jau 23 metus puoselėja Lietuvos berniukų chorų festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ (projekto vadovas, prof. Vytautas Miškinis), organizuojamą Lietuvos chorų sąjungos. Vienais metais renginys vyksta didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, dalyvaujant keturiems pagrindiniams didiesiems Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorams: Vilniaus „Ąžuoliukas“ (meno vadovas ir dirigentas, prof. V. Miškinis), Kauno „Varpelis“ (meno vad. Christian Frattima), Klaipėdos „Gintarėlis“ (meno vad. Tomas Ambrozaitis), Šiaulių „Dagilėlis“ (meno vad. Remigijus Adomaitis), taip pat orkestrams ir solistams. Kitais metais surengiamas vienas koncertas mažesniame Lietuvos mieste (būta Marijampolėje, Molėtuose, Gargžduose, Kretingoje, Mažeikiuose, kitų metų planuose – Jurbarkas) dalyvaujant įvairiems šalies berniukų jaunučių chorams ir atliekant lietuvių kompozitorių dainas.
Pasak V. Miškinio, artėjant XXI amžiaus pradžiai, jo galvoje kirbėjo klausimas: „ką daryti, jog Lietuvoje susiburtų daugiau berniukų chorų? Tai buvo bene didžiausia Lietuvos nacionalinio kultūros centro dilema. Buvo aiškiai matyti, kad anuomet kaimyninės Baltijos šalys – Latvija, Estija gali pasigirti nemažu berniukų chorų skaičiumi“. Matydami chorinės veiklos panoramą, Lietuvos chorų sąjunga ieškojo būdų didesniam tokio tipo chorų „gimstamumui“. Tačiau idėjai plėtojantis, daugelį chorvedžių apėmė baimė, neva su berniukais per sunku dirbti. „Tai yra mitas“ – teigė V. Miškinis. Tiek mergaitės, tiek berniukai nuo mažens yra vienodi, juk klausantis vaiko balso itin sudėtinga atskirti kuris yra kuris. Tikriausiai buvo nerimaujama dėl tembrinės berniukų balso kaitos bręstant, o gal buvo manoma, kad berniukų neįmanoma suvaldyti. Tad sugalvojau šios baimės įveikos būdą – pademonstruoti chorvedžiams, kaip mes bendraujame su berniukais. Tuokart, bene prieš ketvirtį amžiaus, pakviečiau savaitę kartu pagyventi daugelį chorvedžių, norinčių, bet vis neišdrįstančių įkurti berniukų chorus“ – pasakojo dirigentas. V. Miškinio džiaugsmui, atvyko 26 chorvedžiai ir stebėjo darbo procesą, bendravimo su berniukais nuo ryto iki vakaro ypatumus.
„Netrukus, Lietuvos nacionalinė filharmonija pakvietė „Ažuoliuko“ chorą dalyvauti labdaros koncerte ir surinktas lėšas skirti visuomeninei organizacijai „Gelbėkim vaikus“. Mano kvietimu prie renginio prisijungė ir kiti chorai. Po koncerto nusprendėme, jog tęsime bendrystę kasmetinio festivalio forma su nauju pavadinimu Lietuvos berniukų chorų festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą“ – pasakojo V. Miškinis.
Būta ir dar kelių festivalio-akcijos tikslų, kurių nenustojama siekti iki šiol – atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų užimtumo ir laisvalaikio kultūrą, įtraukti kuo daugiau berniukų, jaunuolių į chorinį judėjimą bendrojo lavinimo, meno mokyklose, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Taip pat lavinti vaikų dainavimo, muzikavimo, kūrybines, bendravimo, estetikos kompetencijas dalyvaujant turiningose meninėse veiklose: „norėjome apjungti Lietuvos berniukų chorus ir atsižvelgiant į jų gebėjimus atlikti ne tik chorines dainas, bet ir stambios formos kūrinius“ – teigė V. Miškinis. Visgi, svarbiausiu festivalio-akcijos tikslu išliko vaikų nusikalstamumo prevencija.
Pirmasis koncertas „Lietuvos berniukai prieš smurtą“ (vėliau pervadintas į „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“), vykęs Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuojant „Ąžuoliukui“, „Dagilėliui“, „Gintarėliui“ ir „Varpeliui“. Idėja koncertuoti keturių berniukų chorų apsuptyje labai patiko ir vadovams, ir vaikams, tad nutarėme projektą vykdyti kasmet“ – prisiminė V. Miškinis. Po minėtos stovyklos veiklos bei pirmojo festivalio-akcijos, koncertų įkalinimo įstaigose, piešinių susijusių su smurtu ir narkomanija, per pirmus 4-5 metus susikūrė virš 50 berniukų chorų Lietuvoje. Buvo susižavėta ne tik choro menu, kultūra, bendruomeniškumo jausmu, bet ir vykdomais labdaros koncertais: „šiandieną tai vadinu tradicine, gražia kolektyvu draugyste ir, žinoma, prevencija prieš smurtą ir narkomaniją. Širdyje laikomės nuostatos, kad berniukai nei tarpusavyje, nei viešoje erdvėje neturi toleruoti smurto, patyčių ir netylėti, jei aplink vyksta blogi dalykai“ – teigė prof. V. Miškinis.
Tad ir šiemet, didžiųjų metų švenčių laukiant, gruodžio 9-22 dienomis, trys pagrindiniai didieji Lietuvos berniukų chorai „Ąžuoliukas“, „Dagilėlis“, „Gintarėlis“ žiūrovus kvietė į jaukius, ramaus artumo kupinus, sykiu didingus Lietuvos berniukų chorų festivalio-akcijos „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją” chorinės muzikos koncertus: Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, Klaipėdos koncertų salėje, Kauno valstybinėje ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijose. Podraug su chorais pasirodė profesionalūs kolektyvai: Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ (meno vad. Vilhelmas Čepinskis), Klaipėdos kamerinis styginių orkestras (meno vad. Mindaugas Bačkus), Panevėžio muzikinio teatro orkestro styginių grupė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“ (meno vad. Robertas Beinaris), sykiu arfininkė Miglė Sakavičiūtė ir vargonininkas Rimvydas Mitkus. Prie muzikantų gausos prisijungė ir būrys jaunosios kartos dainininkų: sopranas Katažyna Dudareva, mecosopranas Skirmantė Vaičiūtė, altai Vaidas Bartušas, Lina Lukauskienė, tenorai Laurynas Viliušis, Vygantas Bemovas, Tadas Jakas, baritonai Farshad Abbasabadi, Grantas Šileikis, atliekant prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso dešimties dalių „Kalėdų oratoriją“. „Jau ne pirmą kartą jauniesiems dainininkams suteikiame galimybę koncertuoti ir tobulėti“ – džiaugėsi projekto vadovas. Dargi atliktos Juozo Naujalio tradicines kalėdines giesmes „Tyliąją naktį“ bei „Sveikas, Jėzau gimusis“.
Festivalyje-akcijoje skambėję kūriniai vis priminė svarbų smurto, narkomanijos leitmotyvą, skatino leistis į minčių srautus. Pirmiausiai kūriniai primena apie pagalbos prašymą Dievui per maldą, mat Lietuvos profesionaliosios chorinės muzikos patriarcho J. Naujalio giesmių „Tyliąją naktį“ bei „Sveikas, Jėzau gimusis“ tekstai įkvėpti tradicinės Kalėdų istorijos, ženklinančios ne tik ramią ir magišką Šventosios nakties atmosferą, bet ir gilų kompozitoriaus tikėjimą, viltį gimus Kūdikėliui. Tuo tarpu C. Saint-Saënsas „Kalėdų oratorija“ – lotynų kalba dainuojamas kūrinys sukurtas remiantis religiniais Senojo ir Naujojo Testamento, Psalmių ir Evangelijų tekstais bei katalikų Kalėdų liturgija. O kiekvieno koncerto vedančiosios, minėdamos, jog pastarasis kompozitorius oratoriją sukūrė vos per 12 dienų (kuri šiandieną viena populiariausių), tarsi siuntė padrąsinančią žinutę kenčiantiems – viskas įmanoma, jeigu labai trokšti!
Sunku ir abejoti, kad muzika turi gydomųjų galių kovojant su stresu, nerimu, depresija, destruktyviu elgesiu. Taip pat pasižymi savybe burti žmones – renginiuose dalyvavę gausus būrys orkestrų, chorų, solistų skatino bendruomeniškumo jausmą, ypač koncertų dirigentams V. Miškiniui, T. Ambrozaičiui ir R. Adomaičiui kviečiant publiką dainuoti drauge. Taip pat solistai, dovanodami skaidrius, aksominius balsus, orkestrantai – garsinius viražus, berniukų chorai – dinaminę jėga ir stiprybę, stengėsi įkvėpti vilties asmenims ir bendruomenėms nukentėjusiems nuo smurto ir narkotikų priklausomybės. Tad tikime, jog magiškos orkestrų ir chorų atliekamos harmonijos, išraiškingos solistų melodijos, dirigentų patosas, galiausiai pakylėta nuotaika ir muzikų šypsenos palietė klausytojų širdis, perteikė empatijos, supratimo ir noro padėti nukentėjusiems žinutes.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Parengė Lukrecija Stonkutė
