Lietuvos chorų bendruomenė – dainininkai, chorų vadovai, dirigentai, organizatoriai su dideliu nekantrumu laukia ir ruošiasi 2024 m. Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“, skirtai pažymėti Lietuvos dainų šventės 100–metį.

Greta kūrybinio proceso ir kasdienio, daug pastangų bei kruopštumo ir atkakalumo  reikalaujančio darbo, mokantis būsimosios šventės repertuarą, repeticijų, koncertų, praėjusią vasarą įvairiuose Lietuvos regionuose, kaip svarbūs pasirengimo šiai šventei etapai,  vyko chorų festivaliai arba  regioninės dainų šventės, kuriose gausiai dalyvavo Lietuvos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai.  Štai gegužės paskutinįįį savaitgalį Pasvalyje nuskambėjo IV Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, kurio koncerte, vykusiame Pasvalio kultūros ir poilsio parko estradoje, dalyvavo 41 kolektyvas – virš 1000 dainininkų.

Birželio 11–12 d. Klaipėdos vasaros estradoje įvyko Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Klaipėdos karšto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Šventė draugėn subūrė 320 meno kolektyvų – chorų, tautinių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų bei ansamblių, šokėjų – per 7500 dalyvių iš visos Lietuvos.

„Be muzikos mano gyvenimas būtų klaida, ją pasirinkau savo gyvenimo turiniu ir forma“ – yra pasakęs maestro Petras Bingelis. Minint žymaus kraštiečio, iškilios Lietuvos kultūros asmenybės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dirigento, pedagogo, Kauno valstybinio choro įkūrėjo, ilgamečio meno vadovo ir vyriausiojo dirigento, profesoriaus Petro Bingelio (1943-2020) 80-ąsias gimimo metines ir pagerbiant jo atminimą, Varėnos rajono savivaldybė, kultūros centras  surengė renginių ciklą „Muzika- mano gyvenimas“. Jis pradėtas š. m. sausio 6 dieną Kauno valstybinio choro koncertu Merkinės bažnyčioje. Gegužę buvo parengta ir Lietuvos nacionaliniame kultūros centre bei Merkinės kultūros centre pristatyta fotografijų paroda apie Petro Bingelio veiklą, kuri eksponuojama 2023 metų regioninių dainų švenčių Lietuvoje metu, Kauno valstybinėje filharmonijoje, Varėnoje, Lietuvos Respublikos Seime.

Liepos 1 d. netoli gimtojo P. Bingelio Mardasavo kaimo buvo atidengta unikali karštiečio Margirio Buržinsko skulptūra „Linija gyvenimui – spyglys“, atspindinti maestro ištikimybę bei meilę savo gimtajam kraštui ir muzikos menui,  aplankyta jo amžinojo poilsio vieta Mardasavo kapinaitėse.
P. Bingelis nuo 1970 m. buvo  Lietuvos dainų švenčių  vyriausiasis dirigentas. 1990 m. Tautinės, 1994.ir 1998 m. Pasaulio lietuvių dainų švenčių meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Tad neatsitiktinai Varėnos dainų slėnyje šios dienos vakarą  surengta chorų šventė simboliniu pavadinimu „Muzika- mano gyvenimas“ tapo renginių ciklo, skirto pagerbti iškilaus Dzukijos krašto sūnaus maestro P. Bingelio atminimą, kulminacija.

„Svajonės pildosi!“ – sako Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija“ meno vadovė ir dirigentė, chorų šventės „Muzika – mano gyvenimas“ sumanytoja, idėjos autorė, meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Ilona Zalanskienė ir tęsia: „Dainų šventės Varėnoje nuskambėdavo kaip didelis įvykis ir tikra miesto šventė ‒ sulaukdavo daugybės žiūrovų. Būdama moksleivė jose dainavau, vėliau, po muzikos mokslų grįžusi į gimtinę, ‒ dirigavau. O paskutinė nuaidėjo 2002-aisiais… Paskutiniuosius du dešimtmečius ir puoselėjau svajonę, kad mūsų nuostabios gamtos apsuptame Dainų slėnyje vėl darniai skambėtų chorų atliekamos dainos. Dievo malonė ‒ atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Šiais metais mūsų kraštiečiui Maestro Petrui Bingeliui būtų 80 metų. Tad puiki proga skristi svajonės link… Nors buvo ir rizikinga: laukė pasitikrinimas ir patikrinimas ar esame pajėgūs surengti tokio plataus užmojo iškilmes, nes, bet kurios meninės, kūrybinės srities aukštiems rezultatams pasiekti, būtini darnūs socialinių veikėjų santykiai, darbo harmonija, teigiamo požiūrio atmosfera. Be to, jeigu imiesi ko nors, privalai išmanyti, nes tavimi tiki ir pasitiki. Dabar esu laiminga: mūsų viltys, lūkesčiai, įdėtos pastangos pasiteisino. Nepaprastai džiaugiuosi, kad į mūsų kvietimą dalyvauti šventėje atsiliepė visi dirigentai, chorų ir orkestro vadovai bei jų kolektyvai. Darniai ir vieningai sujungėme širdis, kurdami ir išgyvendami ypatingas emocijas skambant kiekvienai dainai. Dažnai ir sublizgusi ašara, kaip atsakas… Ore tvyrojo ori, pakili, jautriai gili tautiškumo dvasia. Ir tas giedras dangus, tarsi Dievo palaiminimas žmogaus ir gamtos harmonijai. Tikiu, kad Maestro Petras Bingelis būtų laimingas. Viliuosi, kad šis atsigręžimas į praeitį prasmingas tiek, jog chorų šventės vėl taps tradicija ir kas dvejus metus Varėnos Dainų slėnyje skambės šimtai darnių choristų balsų, o širdys vėl plaks vienu ritmu… “

Šventėje dalyvavo jaunių, jaunučių, jaunimo, lygių balsų ir mišrūs chorai – 21 kolektyvas iš Varėnos, Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Jurbarko, Rietavo, Vievio, Pasvalio, Kauno, Vilniaus ir Punsko (Lenkija). Jungtinio šventės choro, kuriame dainavo virš 600 dainininkų, puošmena ir pasididžiavimu tapo Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausias dirigentas Robertas Šervenikas), kuris kaip pridera tokio lygio profesionalams, sustiprino ir praturtino jungtinio choro skambesį.  Chorams akompanavo ir šventės programą nuotaikingais soliniais pasirodymais paįvairino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras (meno vadovas Artūras Maniušis), diriguojamas Eimanto Anskaičio.

Be V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ ir dainų švenčių aukso fondo kūrinių, S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, kurią su ypatinga ekspresija ir įtaiga beveik visose nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos dainų šventėse diriguodavo šviesios atminties maestro P. Bingelis, giesmėmis tapusių J. Naujalio „Lietuva brangi“, J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, skambėjo M. K. Čiurlionio, J. Švedo, L. Abariaus, D. Zakaro, K. Daugirdo harmonizuotos bei išplėtotos lietuvių liaudies, L. Vilkončiuas, L. Abario, G. Savinienės, G. Abariaus, V. Miškinio, A. Kulikausko, V. Kernagio, R. Martinkėno, G. Tautkaus, S. Petreikio originalios dainos.

Šiltais prisiminimais apie P. Bingelį, jo gyvenimą, kūrybinę veiklą ir indėlį Lietuvos choro menui bei kultūrai pasidalijo jo kolega ir bičiulis – choro dirigentas, buvęs ilgametis Lietuvos liaudies kultūros centro (dabar Lietuvos nacionalinio kultūros centras) bei Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo direktorius, dainų švenčių organizatorius Juozas Mikutavičius: „Daugiau kaip po trisdešimties metų sugrįžimas į Varėnos dainų slėnį man buvo labai malonus ir įsimintinas. Čia, dar 1972, 1976 metais, kaip ir Veisiejuose, Alytuje, vyko trijų rajonų organizuojama dainų šventė „Dzūkų popietė“.  Buvau vienas, kaip ir šviesios atminties varėniškis Albinas Bernatavičius, alytiškis Jonas Pavilionis, iš chorų vadovų.  Jų, o ir kitų chorvedžių darbštumo ir sumanumo dėka, Dainų slėnio pakylas užpildydavo vien Dzūkijos chorai. Ir tuomet, ir dabar jausmas buvo panašus: tiesiog džiaugiausi darniai skambančiomis, nuaidinčiomis per pušyną, dainomis. Jaučiau pasididžiavimą, matydamas ir girdėdamas, kaip Dzūkijos ir visos Lietuvos chorai pagerbia – apdainuoja talentingą ir daug Lietuvos chorinei kultūrai nusipelniusį Dzūkijos sūnų, atkurtos Lietuvos 1990, 1994, 1998 metų respublikinių dainų švenčių meno vadovą ir vyriausįjį dirigentą Petrą Bingelį. Daugiau jo titulų neminėsiu, nes jo nuopelnai Lietuvos valstybei, choro menui yra gerai žinomi. Tiems, kurie Petrą Bingelį mažiau pažinojo, priminsiu, kad tai buvo talentingas, darbštus, teisingas, pasišventęs Lietuvos valstybei ir jos kultūrai menininkas. Man Petras Bingelis buvo ir išliko choro dirigento etalonas, ištobulinęs savo profesiją iki aukščiausio lygmens. Chorvedžių bendruomenė jo netektį išgyvena iki šiol, žinodama, kad tokio Bingelio gali tekti laukti visą šimtmetį.

Toje pačioje Varėnos chorų šventėje dirigentė Regina Maleckaitė ištarė šventus žodžius: „Oi, kaip mums dabar trūksta Petro Bingelio, jo patarimų, tiesiog jo buvimo šalia“. Ir kuo toliau, tuo labiau pasigesime kaip labai taikaus, atviro ir nuoširdaus, tautiškai motyvuoto Lietuvos patrioto, choro meno profesionalo. Ištisus dešitmečius jo vadovaujamas Kauno valstybinis choras išlaikė aukščiausią dainavimo kokybę. Maestro veikla pradėjau domėtis nuo 1972 metų, nuo pirmo choro koncerto Šakiuose. Ir drįstu teigti, kad visas jo kūrybinis laikmetis, kiek jam buvo leista gyventi ir kurti, buvo beveik tobulas. Dar jaunas būdamas pasirinko šį nelengvą muziko kelią. Nuolat save tobulino, stengėsi kuo labiau pažinti muzikos pasaulį ir jo paslaptis.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, pačių aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų savininkas P. Bingelis, visą savo gyvenimą kantriai ir atkakaliai siekė užsibrėžto tikslo. Nei mylintys tėvai, nei šeimos aplinka gimtajame Mardasave kaime, kur gimė būsimasis profesorius, be meilės ir nepriekaištingo auklėjimo, negalėjo sukrauti jam muzikinio kraičio. Išskyrus talentą – viską, ką P. Bingelis pasiekė muzikos srityje apsuptas gerų žmonių, studijų ir profesinės veiklos metais, pasiekė tik didžiulio užsispyrimo, tikėjimo ir darbštumo dėka. Dzūkai geri žmonės, mokantys nuoširdžiai pagerbti savo kraštui nusipelniusius, brangius žmones. Varėnos dainų slėnyje chorų šventė, skirta Petro Bingelio atminimui, buvo nuostabi. Iš visos Lietuvos atvykę chorai, jų dirigentai, parodė didžiulę pagarbą Maestro Petrui Bingeliui. Nusilenkė jo talentui, pradėjo statyti didingą chorinės dainos paminklą jos puoselėtojui. Tai graži ir išskirtinė pradžia, kurios Lietuvoje dar nebuvo. Pagal Varėnos savivaldybės vadovų, kultūros žmonių sumanymą, chorų šventės, skirtos Petrui Bingeliui atminti, bus rengiamos kas dveji metai.

Apie kiekvieną šventėje dalyvavusį chorą, jo vadovą būtų galima pasakyti daug gražių žodžių. Juk jie mums padovanojo pačias gražiausias akimirkas, maloniausias emocijas praturtinančias žmones.

Todėl, nepaprastai svarbu rūpintis chorų veikla, jų darbo sąlygomis, vadovų savijauta. Norint išlaikyti chorų švenčių meninę brandą, švenčių organizatoriai turėtų ir ateityje kviestis pačius geriausius Lietuvos chorus. Būtų labai malonu, jeigu ir Dzūkijos chorai ūgteltų tiek menine prasme, tiek gausumu. Šventę praturtintų ir naujų, meniškai įtraukių, perspektyvių chorų atsiradimas.Tai turėtų būti kiekvienos savivaldybės siekis ir tikslas. Plačiau galėtų pasireikšti vaikų ir jaunimo chorai.

Šalia pagrindinio šventės tikslo, Petro Bingelio pagerbimo, chorų šventės organizatoriai galėtų inicijuoti įvairias programas, kurios svariai prisidėtų plečiant Dzūkijos chorinės kultūros lauką. Tai optimistinis žvilgsnis į būsimas šventes, dėl kurių gražios ateities man nekyla jokių abejonių.O už šių metų liepos 1 d. patirtus įspūdžius, dvasinį pakylėjimą, kultūros žmonių išmonę ir susitelkimą, įgyvendinant visą kultūros renginių  ciklą „Muzika – mano gyvenimas“ pagarbos ir dėkingumo nusipelnė: Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės administracijos kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė, ir žinoma, energingoji chorų šventės meno vadovė ir dirigentė Ilona Zalanskienė bei daugybė kitų, man nežinomų žmonių. Visų jų nuoširdus triūsas dovanojo puikią, įsimintiną šventę chorams, dirigentams, savojo krašto žmonėms.”

Chorų šventėje  dirigavo: Robertas Šervenikas, Kastytis Barisas, Rasa Gelgotienė, Regina Maleckaitė, Inga Vagnoriūtė, Rita Balserienė, Daiva Selevičienė, Vytautas Miškinis, Loreta Tiškienė, Birutė Vžesniauskienė, Virginija Katinienė, Danutė Lapienė, Raimundas Katinas, Audronė Stepankevičiūtė, Rimvydas Mitkus,  Vytautė Januškienė, Audronė Steponavičiūtė- Zupkauskienė, Audrius Petrauskas, Vidas Simanauskas, Ilona Zalanskienė.

Lietuvos Chorų sąjungos prezidentės, Vilniaus universiteto chorų  „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“ meno vadovės  ir dirigentės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės Rasos Gelgotienės mintys ir įspūdžiai: „Varėnos chorų šventė nustebino daug kuo – nuostabi aplinka, daug klausytojų, o svarbiausia – puikiai sudaryta programa ir gerai pasirengę chorai. Labai prasminga, jog šventė buvo skirta žymaus dirigento Petro Bingelio atminimui – tai bylojo ir stendas su fotografijomis, ir vaizdai ekrane. Jautrūs žodžiai, skirti Maestro, labai prisidėjo prie stipraus emocinio įspūdžio, kurį išsinešiau iš šios šventės. Džiugu, kad Varėna turi tokią stiprią meno darbuotojų ir kultūros administratorių komandą, jog gali surengti tokią įspūdingą Dainų šventę.“

Savo įžvalgomis apie šią šventę pasidalinti paprašiau kolegą, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišraus choro „Ave vita“ meno vadovą ir dirigentą, profesorių Kastytį Barisą: „Esu sujaudintas, laimingas ir pakylėtas galėdamas su savo vadovaujamu kolektyvu dalyvauti šioje nuostabioje chorų šventėje. Man buvo patikėta garbė šventės koncerto pradžioje, nuskambėjus Tautiškai giesmei, diriguoti beveik visose Lietuvos didžiosiose dainų šventėse išimtinai tik maestro Petro Bingelio diriguojamą S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“. Diriguodamas išgyvenau daug emocijų, jaučiau didelę atsakomybę ir begalinį džiaugsmą. Noriu perduoti „Ave vita“choristų atsiliepimus ir įspūdžius. Chorų dainininkai iš įvairių Lietuvos kampelių pademonstravo savo meistriškumą, balsų darną ir begalinį susiklausymą. Ypatingai gerai apgalvota ir sklandi šventės organizacija, pagrindinė repeticija praėjo greitai ir sklandžiai. Geru žodžiu atsiliepta apie profesionalius ir patyrusiuis šventės dirigentus, kurie sklandžiai repetavo ir nenuvargino dainininkų, tad choristai galėjo pailsėti, pasivaikščioti po nuostabųjį Varėnos dainų slėnį ir ramiai pasiruošti pagrindiniam vakaro koncertui.  Pertraukos metu, renginio organizatoriai šventės dalyvius pavaišino gardžiais pietumis, kurių neteko laukti ilgose eilėse. Taip pat svarbu paminėti, kad tokio pobūdžio renginiuose chorai įprastai dalyvauja eisenoje, kuri būna varginanti, nes renginio diena ir be jos būna intensyvi. Šioje šventėje eisenos nebuvo, ir manome, kad tai buvo geras sprendimas. Organizatoriai suplanavo sklandų jungtinio choro dainininkų suėjimą į estradą bei kiekvieno kolektyvo pristatymą. Patiko gerai apgalvotas ir žinomas chorų šventės repertuaras, tad galėjome atsipalaiduoti, dainuoti su pasitikėjimu, kartu kurti, džiaugtis ir mėgautis švente bei bendryste. „Ave Vita“ choristams įspūdį paliko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Tikras malonumas koncertuoti su tokiais profesionalais, kurie priverčia šypsotis ir šokti.  Tai buvo jautrios akimirkos ir graži, prasminga, neišdildomus įspūdžius palikusi kiekvienam jos dalyviui chorų šventė, skirta pagerbti maestro P. Bingelio atminimą.“

Raimondas Katinas, Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunių choro „Viva Voce“ vadovas: „Puikiai atnaujintame Varėnos Dainų slėnyje suskambo gražiausios lietuviškos dainos. Medžių viršūnėmis jos skrido į netolimo Mardasavo kaimo mažas, jaukias kapinaites. Klausėsi dainų tenykštės pušys, klausėsi ir amžiams ten atgulusio Maestro Petro dvasia. Girdėjo dainas, kurioms jis paskyrė savo gyvenimą, kurias begaliniai mylėjo, puoselėjo, buvo – už jas vyriškai kovojo… Petro Bingelio atminimo chorų šventė Varėnoje – didžio dėkingumo Jam, visų dvasinio pakylėjimo, tobulos organizacijos ir labai aukšto meninio lygio šventė. Kolegos dirigentai stebėję, dalyvavę ir matę įvairiausių Dainų švenčių (ir ne vien savo tėviškėje), visada esame kiek labiau „pastabūs ir retsykiais šiek tiek kritiški“. Gi šį kartą tikrai neteko bent kažkuo suabejoti, „prisikabinti“ ir tuo nuoširdžiai džiaugėmės. Chorai dainavo nepriekaištingai, puikiai muzikavo Lietuvos policijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras, koncerto įgarsinimas buvo tobulas. O jau šventės dirigentų žvaigždynas! Net 2024 m. Dainų šventei ruošiami masiniam atlikimui skirti kūriniai, šį kartą skambėjo šiltai, „nemasiškai“, neformaliai… Yra, oi yra iš šios šventės daug ko pasimokyti rengėjams mūsų švenčių ateities… Šventė pavyko puikiai! Tikiu, joje dirigavo ir nematoma, bet labai juntama Maestro Petro ranka. Šventės moto buvo jo ištarti žodžiai ir atlikti darbai: „Muzika – mano gyvenimas.“

Šia chorų švente džiaugiasi ir Jurbarko kultūros centro moterų choro „Saulė“ meno vadovė ir dirigentė Danutė Lapienė: „Varėnos chorų šventė, skirta Maestro Petro Bingelio 80-osioms gimimo metinėms „Muzika – mano gyvenimas“ – išskirtinė dainų šventė, kurioje turėjome garbės sudalyvauti. Esame dar gana jaunas choras, ir ši šventė buvo vienas nuostabiausių kultūrinių įvykių mūsų choro veiklos istorijoje. Gėrėjomės iki detalių apgalvotu šventės scenarijumi, organizatorių atidumu bei dėmesingumu chorų daininkams ir šventine, didinga atmosfera. Visa tai ypatingai aukštai iškėlė tokių renginių kartelę. Nuoširdžiai tikimės, kad ateityje dar teks pasidžiaugti dalyvavimu panašioje šventėje. Mums teko didelė garbė dalyvauti tokio lygio šventėje ir dainuoti su profesionaliausiais Lietuvos chorais. Tokie renginiai įrodo, kokią didelę reikšmę turi chorinis menas. Po šios šventės esame dar labiau įkvėptos ne tik tobulinti savo įgūdžius ir kelti meninį lygį, bet ir plėsti, šviesti bei kviesti kuo daugiau žmonių prisijungti prie chorinio judėjimo. Esame labai dėkingi šventės organizatorei Ilonai Zalanskienei už kvietimą dalyvauti šventėje ir suteiktą galimybę kartu rašyti bendrą Lietuvos choro meno istoriją.“

Petrui Bingeliui buvo nesvetima ir pedagoginė veikla, kuri tęsėsi kelis dešimtmečius. Jis savo sukauptomis žiniomis, gyvenimo bei ilgametės dirigento kūrybinės – meninės veiklos patirtimi noriai dalijosi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytautos Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentais, buvo šių aukštųjų mokyklų profesorius. P. Bingelio dirigavimo klasę baigė ir sėkmingai profesinę karjerą Lietuvoje bei užsienyje tęsia kelios dešimtys chorų dirigentų bei muzikos pedagogų.

Maestro P. Bingelio mokinių vardu šventės organizatoriai ir kūrėjai žodį tarti paprašė Kauno valstybinio choro dirigentą bei Marijampolės kultūros centro Česlovo Sasnausko kamerinio choro meno vadovą ir dirigentą Mindaugą Radzevičių:  „Petras Bingelis – tai pušis, kuri plačiai pribarstė daug spygliukų. Kas tie spygliukai, jei ne mes – jo studentai ir mokiniai, turėję galimybę bendrauti, mokytis, sekti juo, būti paveikti maestro  asmenybės. Mus visada stebino profesoriaus paprastumas, betarpiškumas, santūrumas, žingeidumas, dėmesys ir pagarba žmogui. Šventame rašte yra tokia mintis: eina žmogus, viską palieka, viską parduoda, kad galėtų įsigyti patį brangiausią perlą. Galiu drąsiai teigti, kad maestro tą perlą turėjo. Tai jo šeima, vaikai, anūkai, muzika, žmogus, ypač dainuojantis žmogus ir žinoma, jo įkurtas ir begaliniai mylimas Kauno valstybinis choras… Tegul P. Bingelio pavyzdys suteikia mums jėgų ir noro džiaugtis muzika, ta nuostabia dangaus dovana, kuri gali nuspalvinti gyvenimą gražiom spalvom, tapti džiaugsmo šaltiniu, užuovėja sunkiomis akimirkomis. Viena iš tikėjimo tiesų mums byloja, kad žmogus turi pradžią, bet neturi pabaigos. Iškeliavus žmogui anapilin ryšys su juo nenutrūksta. Mūsų mintys, darbai, tai ką mes galvojame, kalbame, vienu ar kitu būdu  deklaruojame, iškeliavusį anapus kažkokiu slėpiningu būdu pasiekia. Todėl leiskite visų vardu maestro ištarti: Mylimas mokytojau, ačiū Jums už nuostabų gyvenimo pavyzdį bei galimybę būti kartu.“

Šiltai apie šventę atsiliepia Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė, Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos“ meno vadovė ir dirigentė: „Muzika – mano gyvenimas“ – chorų šventė Varėnos dainų slėnyje – puikiai organizuota, įspūdinga savo šiluma, paprastumu. Ypatinga pagarba išėjusiam Maestro Petrui Bingeliui. Rodos ir pati gamta dovanojo saulę ir jaukumą visiems šventėje dalyvavusiems. Toks nepaprastai paprastas ir šiltas Maestro buvo ir liko prisiminimuose. Su didžiausiu noru vykome į šią šventę – su pakilia nuotaika ir grįžome. Stiprus kartu dainuojančiųjų ryšys. Kaip jis mums visiems yra reikalingas. Didžiausia padėka Ilonai Zalanskienei už jos iniciatyvą ir šios šventės organizavimą.

Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunių choro ir Kamerinio choro „Druskininkai“ vadovė Inga Vagnoriūtė: „Dalyvavimas Varėnos dainų šventėje tiek man, tiek mano vadovaujantiems kolektyvams suteikė nepakartojamų akimirkų. Vaikai ir suaugę su malonumu kartojosi žinomus ir mokėsi naujus kūrinius. Visi be galo laukia ir su džiaugsmu ruošiasi 2024 m. vyksiančiai Lietuvos dainų šventei, todėl regioninės dainų šventės yra tam puikus startas. Didelė padėka ir simpatijos šios šventės sumanytojai Ilonai Zalanskienei, kuri sugebėjo nuo pat pirmųjų pokalbių savo pozityvumu ir energija vesti tikslo link, pagelbėti iškilus nesklandumams. Man, kaip jaunai choro vadovei, buvo didelė garbė diriguoti masiniam chorui, jausti iškilių Lietuvos chorvedžių palaikymą ir gražius žodžius. Linkiu, kad ši šventė būtų tęsiama, kad tradicijos vestų tolyn su dar platesniais užmojais.“

Audrius Petrauskas, Kauno mišraus choro „Diemedis“ vadovas: „Norėčiau pagirti labai gražiai idėją įgyvendinusią šventės meno vadovę Iloną Zalanskienę. Labai įžvalgiai parinkta programa. Puiki organizacija. Šauniai dirbo savanoriai nebuvo eilių prie maitinimo taškų. Dievas dovanojo puikų orą. Žinant, kaip profesorius mylėjo liaudies dainas, šventės mišrių chorų programa buvo pradėta (po „Tautiškos giesmės“ ir „Lietuva brangi“) nuo jo mėgiamos liaudies dainos „Ant kalno gluosnys“ harmonizuotos M. K. Čiurlionio. Esu P.Bingelio studentas, sujaudino Mindaugo Radzevičiaus pasakojimai apie Maestro, kurie nukėlė į studijų laikus. Giriu meno vadovę, pasirinkusią ir praeitų dainų švenčių kūrinius, tokius kaip „Širdžių kalba“, „Giedu dainelę“, „Tėvyne dainų ir artojų“. Labai tiko solisto Liudo Mikalausko įtraukimas į programą.  Puikus Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro akompanavimas. Nuostabi šventės vieta tarp pušynų prie vandens. Ir stebiuosi kiek žiūrovų susirinko! Visa šventė buvo persmelkta P. Bingelio dvasia – ir ekrane, ir parodoje, ir leidinukuose. 27 metus kartu dirbau su P. Bingeliu, tad, manau, jis buvo labai patenkintas stebėdamas jau iš aukštybių, kad jo mylimoje Varėnoje vėl atgimė dainų švenčių tradicijos ne vienam ir ašarą išspaudusios.

Darnia bendryste organizuojant šventę, džiaugiasi Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė: „Projekto tikslas pagerbti iškilią muzikos asmenybę, Petrą Bingelį, bei puoselėti chorines muzikos žanrą. Siekiama skatinti mėgėjų meno kolektyvų ir profesionalios kūrybos atstovų bei kultūrinių įstaigų bendradarbiavimą. Manau, jog liepos 1-ąją įvykusi chorų šventė Varėnoje, puiki pradžia atgimti prasmingai tradicijai. Varėnos Dainų slėnis puiki vieta skambėti chorų atliekamoms dainoms, o bendrystė, kuri tiesiog tvyrojo ore tarp dirigentų, choristų, orkestro, žiūrovų įkvepia toliau organizuoti tokias šventes. Tikimės ir toliau darnaus bendradarbiavimo su visais šventės dalyviais, tikslas yra tobulėti, kad visi patirtume kuo gražesnių akimirkų bei emocijų. Žinoma labai svarbus yra tiek moralinis, tiek finansinis palaikymas iš Lietuvos kultūros tarybos bei Varėnos rajono savivaldybės ir visos chorų bendruomenės. Lai skamba dainos iš visos širdies pušų apsuptyje, nuostabioje Petro Bingelio gimtinėje!!!“

Pakilią šventės nuotaiką ir jaukią atmosferą kūrė šventės scenarijaus autoriai bei vedantieji – Miglita Kašėtienė ir Vilius Kaminskas. Gerai apgalvotos, dramaturgiškai pagrįstos šventės programos kulminaciją, suteikdamas jai naujų potepių  bei spalvų, pasiekti padėjo gausiais choristų bei publikos aplodismentais ir ovacijomis sutiktas šventės svečias, charizmatiškasis Liudas Mikalauskas, kuris kartu su šventės dalyviais ir gausiai susirinkusia publika,  diriguojant Vytautei Januškienei, atliko G. Taukaus „Tėvyne dainų ir artojų“, o šventės meno vadovei ir vyriausiajai dirigentei Ilonai Zalanskienei –  A. Kulikausko aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Giedu dainelę“ bei V. Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas ir dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Miškinis: „Buvo išties graži šventė. Dėkoju visiems, su kuriais atiteko garbė diriguoti šioje šventėje. Manau, kad Petras, su kuriuo savo karjeros pradžioje Kauno valstybianime chore teko garbė dirbti ketverius metus, būtų taip pat patenkintas. Tokios dedikuotos  šventės retas kuris Lietuvos chorvedys gali sulaukti. Garbė ir Jam, Garbė ir Ilonai, Garbė visiems, kurie šią šventę rengė, joje dalyvavo, tęsė ir puoselėjo lietuviško chorinio sąjūdžio tradiciją.

Lai ši prasminga tradicija įsitvirtina Dzūkijos žemėje, kuriai aš be galo sentimentalus….

Dainius Puišys