Lietuvos vakarų krašto dainų šventė – tai tradicija, kuri šiame krašte bene didžiausia ir skaitlingiausia dalyviais, menanti turtingą ir prasmingą Lietuvos Dainų švenčių vyksmą, aprėpianti Mažosios Lietuvos dainų švenčių patirtį, o ir didelį Klaipėdos krašto indėlį į bendrą Lietuvos kultūros ir ypač Dainų švenčių istorijos aruodą.

Šiandien švenčiame garbingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Tad ir šių metų Lietuvos vakarų krašto dainų šventė yra skirta šiai iškiliai datai paminėti.

Juk dainų šventės šiame krašte neatsirado iš niekur. Gerokai anksčiau, dar ant Rambyno kalno jas ėmė rengti Vydūnas. Ir jos išaugo į visuotinę lietuvių dainų šventę, kurios pirmoji, dar 1927-tųjų metų birželio mėn. 6 d. buvo surengta Klaipėdoje. Čia, kartu ir visa šio krašto visuomene, buvo atšvęsta pirmoji Mažosios Lietuvos Lietuvių Dainų Šventė. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka, Šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija.

Kaskart, rengdamas kokį nors chorų renginį, ypač Dainų šventę, susimąstau, kokia gi chorinės muzikos, chorinės kultūros, Dainų švenčių tradicijų mūsų mieste, o ir visoje Lietuvoje ateitis, ir visada sau atsakau bei noriu tuo tikėti – labai šviesi! Labai tvirtai tuo tikiu!

Tuo šventai tikėjo ir mūsų tautos aukuro sergėtojai, šviesuliai. Prasmingai apie dainų šventes rašė Lietuvių filosofas, rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas Vydūnas. Pradėdamas 1927 metų pirmąją Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę jis sakė: „Švęsti – yra giedoti iš savo sielos gelmių, reiškia nešti savo, būtent žmogiškumo, balsą į pasaulį…“.

Praėjo beveik šimtmetis ir šis laikmetis meta mums iššūkį, vėl beldžiasi į mūsų sielas bei protus su dideliu susirūpinimu bei nerimu, tai tikras išbandymas mums visiems, jau įpratusiems „užsisėdėti“ namuose, virtualiose interneto svetainėse, paskęsti savo pasauliuose, o ir darbuose iš saugių namų, užsidaryti nuo problemų, susvetimėti, tapti abejingais ir nejautriais savo kraštui, jo kultūrai, savo tautos tradicijoms, savo egzistencijai ir tapatumui… ir visa tai vardan ko, – patogaus ir sotaus gyvenimo?

Tad nesistebėkime, kad Pasaulyje vėl žvanginami ginklai, vėl blogio jėgos kėsinasi į tautą, žmogų, laisvę. Taip šiandien tai vyksta ne mūsų namuose, bet jei liksime abejingi, netruks ir į mūsų namus tai ateis…

Esu ne kartą apie tai sakęs, kad didžiausias pasipriešinimas tam susvetimėjimui ir abejingumui – tautinė savimonė, tautinis atsparumas, tautinė kultūra ir meilė savo kraštui, ugdykime tai savyje. Čia mūsų namai, čia mūsų stiprybė!

Pasaulis neturi to, ką turime mes, – mūsų tautos savasties ir pasididžiavimo šaltinį – Dainų šventes! Lietuvos dainų švenčių tradiciją, kaip saugotiną ir puoselėtiną tautos nematerialaus paveldo vertybę, aukštai įvertino pasaulinė organizacija UNESCO. Tuo mes didžiuojamės!

Didžiuojamės ir tuo, kad Klaipėdos miestas buvo ir yra vienas iš didžiausių Dainų švenčių vertybių ir tradicijų gynybos bei puoselėjimo bastionų, savo turtinga praeitimi ir dabartimi tiesiantis tiltus į ateitį, į mūsų visų ateitį! Mes vis dar turime kuo pasididžiuoti: juk puoselėjame ne tik turtingą chorinės kultūros ir Dainų švenčių tradiciją, esame sukaupę didžiulę patirtį, bet turime ir tam skirtą vietą – Vasaros koncertų estradą, kuri yra sudedamoji ir neatskiriamoji šio paveldo dalis. Tai it sakrali vieta, kurioje vyksta Dainų šventės. Tai vieta, kurioje liudijame savo tautos tvarumą ir tvirtumą, vienybę, taurumą, orumą, ji mums tarytum aukuras, kuriame dega šventoji Dainų švenčių ugnis, kurią kiekvienas lietuvis nešioja savo širdyje, o kai visi susilieja į didžiulę Dainų šventę, Lietuva atgimsta, išsivalo, pagražėja…. To neturime prarasti, tai būtina išsaugoti!

Dainų šventė – tai mūsų tautos sakralinis reiškinys, o ir vieta, tartum tautinės ir chorinės kultūros bažnyčia, kurioje vyksta Dainų švenčių apeigos, atlaidai, kaip aukščiausias tautos dvasinis virsmas, kurioje liudijama bei išpažįstama tautos savastis, būdas ir būtis. Dainų šventė – tai tautą telkiantis veiksnys, tai kvietimas santarvei, vienybei, siekiui kurti, taurinti, gražinti Lietuvą, tai kvietimas aukai, prasmingam būdui gyventi ir dirbti ne dėl asmeninės, bet dėl Lietuvos gerovės – „Vardan tos…“. Štai Dainų švenčių pamatinės, Tautos giesmės vertybės, kurios kiekvieno mūsų širdyse, įprasmintos menine kalba, tampa tautos stiprybės ir gaivos šaltiniu, trykštančiu iš seniausių amžių gelmių į nūdieną, yra permąstomos ir aktualizuojamos ne tik Dainų šventėje, bet ir kasdienybėje, mus taurina ir stiprina tikėjimu, kad esame, tikėjimu, kad būsime čia, savo bočių, senelių, tėvų ir mūsų pačių mylimame krašte, savo LIETUVOJE. Tai ir yra mūsų Dainų švenčių esmių esmė ir prasmė!

Taigi Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslai labai aktualūs nūdienos kontekste – lietuviška daina ugdyti jaunąją kartą gėriui ir grožiui, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas.

Kita vertus, artėja 2024 metų šimtmetį minėsianti Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Lietuvos vakarų krašto dainų šventė yra vienas šios dainų šventės pasirengimo etapų.

Dainų šventės renginiai prasidės jau nuo pat 2023 m. birželio 11 dienos ryto, kur nuo 10 val. Klaipėdos vasaros koncertų estrados prieigose miestiečius ir visus svečius pasitiks tautodailininkų mugė. 15.00 val. Klaipėdos universiteto mokomajame burlaivyje „Brabander“ vyks iškilminga dainų šventės regalijų teikimo ceremonija dirigentams ir organizatoriams. O po iškilmingos ceremonijos miestiečiai bus pakviesti apsilankyti burlaivyje (Klaipėdos kruizinių laivų terminalas).

Taip pat kviečiame nuo 15.45 val. pasiklausyti Klaipėdos kariliono muzikos koncerto. O nuo 16.00 val. prasidės iškilmingos dainų šventės dalyvių eitynės miesto gatvėmis (nuo Atgimimo aikštės, Herkaus Manto g. iki Vasaros koncertų estrados). Eisenoje dalyvaus ne tik dainų šventės dalyviai, bet ir Klaipėdos džiazo orkestras, vadovas Kęstutis Sova bei Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos būgnų orkestras, vadovai Augustinas ir Skaistutė Užkuratai, Klaipėdos rajono Priekulės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Bengeliai“, vadovė Jolanta Petraitienė.

Tikimės, kad kartu su eisenos dalyviais visas miestas patrauks į Klaipėdos vasaros koncertų estradą, kur  po eitynių, 17.00 val. vyks pagrindinis renginys – Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Čia girdėsime gražias ir melodingas chorines dainas, gėrėsimės gausiais šokiais bei tautinių instrumentų orkestrais ir ansambliais, šventėje dalyvaus Šeiko šokio teatras, vadovė Agnija Šeiko, solistai Violeta ir Vilius Tarasovai bei kiti solistai, akompanuos šventei Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovas, orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas, kiti atlikėjai.

Ir svarbiausia, norime visus svečius ir klaipėdiečius, visus žiūrovus pakviesti, kad dainų šventę užbaigtume Tautos vakarone. Neišsiskirstytume, o dar kartu pabūtume, padainuotume liaudies dainas, pašoktume, kartu visi visi paliudytume, kad esame dainų šalis, juk tai mūsų visų šventė!

Šiemetinėje Klaipėdos dainų šventėje dalyvaus 320 meninių kolektyvų ir daugiau nei 7500 jų dalyvių iš visos Lietuvos. Šventėje pamatysime platų meninės raiškos spektrą, tai – chorai, tautinių instrumentų orkestrai ir ansambliai, šokėjai.

Dainų šventės rengėjų ir organizatorių vardu bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ Tarybos vardu nuoširdžiai kviečiame visus klaipėdiečius ir jų svečius, šventės rėmėjus, drauge su savo šeimomis, į Lietuvos vakarų krašto dainų šventę, pabūkime kartu, paliudykime, kad esame nuostabi tauta, mylinti savo kraštą ir jos turtingas tradicijas, Dainų švenčių tradicijas!

Taigi švęskime prasmingai savo Dainų šventę, iškiliai ir išdidžiai, dainuokime iš širdies į širdį, skelbkime tautos gyvenimo giesmę!

Doc. Algirdas Šumskis

Lietuvos vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas

Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ meno vadovas

Nuotraukų autorius – Nerijus Jankauskas