Europos Sąjungos programa „Erasmus“ sukurta dar 1987 metais. Ja siekta paskatinti glaudesnį universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą visoje Europoje, remti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sritis. Tam reikėjo sukurti organizuotą ir integruotą tarpvalstybinių studentų mainų sistemą. Atsižvelgiant į didelę, ilgametę programos „Erasmus“ sėkmę, žinomumą, 2014 metais nuspręsta suteikti naują pavadinimą „Erasmus+“. Simbolis „+“ skirtas priminti, kad pagal programą remiamas ne tik aukštasis mokslas, kaip buvo pradžioje, bet ir daugiau sektorių.
Prieš savaitę, Lietuvos chorų sąjungos puslapyje pasirodė kvietimas chorų dirigentams dalyvauti europinėje „Erasmus+“ programoje. Apie ypatingą naujovę ir galimybę muzikologė Lukrecija Stonkutė kalbasi su Lietuvos chorų sąjungos prezidente Rasa Gelgotiene.
Žinia, kad studentai, naudodamiesi mainų programos galimybėmis vyksta studijuoti į kitų šalių universitetus ir akademijas. Taip pat labai reikšmingi ir akademinio personalo – dėstytojų, lektorių, universitetų administracijos darbuotojų mainai. Kaip atsitiko, kad šioje programoje, tradiciškai laikoma akademinio sektoriaus mainų programa, dabar dalyvaus ir Lietuvos chorų sąjunga?
„Erasmus+“ siūloma suaugusiųjų mokymosi platforma kaip tik yra ta sritis, kuri mums, choro meno atstovams tinka. Siekiu, kad chorų dirigentai, suaugusiųjų chorų vadovai turėtų galimybę kelti kvalifikaciją, sužinotų naujų vokalo lavinimo, repetavimo metodikų, susipažintų su kitų šalių muzikiniu repertuaru. Sykiu semtųsi idėjų, užmegztų tarptautinius ryšius, susidarytų bendradarbiavimo planus.
Ar administracinis procesas buvo sudėtingas?
Procesas truko lygiai vienerius metus. Pirmiausia aiškinomės bazines „Erasmus+“ nuostatas, susisiekėme su „Erasmus+“ programos darbuotojais ir konsultavomės, aktyviai dalyvavome mokymuose. Tik tuomet pildėme paraišką ir pateikėme nemažą projektinį dokumentų paketą.
Papasakokite apie projekto eigą.
Gautą finansavimo sumą galėsime skirti net 10-ies choro dirigentų išvykoms į penkias mūsų pasirinktas šalis – Latviją, Lenkiją, Ispaniją, Prancūziją ir Norvegiją. Į kiekvieną jų gali vykti po du dirigentus. Kelionės trukmė – 5 dienos ir dar po dieną skiriama nuvykimui ir parvykimui. Lietuvos chorų vadovai lankys pasirinktos šalies chorų repeticijas, stebės kolegų darbą, pabendraus, pasikeis idėjomis bei repertuaru. Pagal projektą esame įsipareigoję, kad bent pusė dirigentų būtų iš regionų.
Kaip vykdoma dalyvių atranka ?
Paraiškas priimame eilės tvarka, pagal pateikimo datą. Tokia praktika šiuo metu labai skatinama Europos Sąjungoje, ji vadinama „first come – first served“ (liet. – pirmas atvykęs – pirmas aptarnautas). Toks atrankos principas leidžia išvengti komisijų sudarymo, posėdžių, svarstymų ir pan. Tvirtinsime tas paraiškas, kurios atitiks programos kriterijus.
Kaip vyks dalyvaujančių programoje atsiskaitymas su Lietuvos chorų sąjunga ir pačios sąjungos su programos vadovybe?
Prieš teikiant projektą buvome įspėti, kad bus labai svarbu tvarkingai atsiskaityti už „Erasmus+“ programos lėšų panaudojimą. Džiaugiuosi, kad pastarųjų metų europinė praktika juda biurokratijos procedūrų lengvinimo keliu. Paskaičiuota, kad administracijos darbuotojų laikas, praleistas tikrinant išlaidų čekius, transporto bilietus ir pan., kartais brangesnis nei patirtos kelionėje išlaidos, todėl europinėse programose vis labiau įsitvirtina mokėjimo pagal nustatytas normas praktika.
„Erasmus+“ programos dalyviui aptariamos procedūros nebus sudėtingos. Skiriamos lėšos kelionei nustatomos pagal atstumą, kuriuo vykstama, o pragyvenimo išlaidos: nakvynė, maitinimas, vietinis transportas apskaičiuojamos pagal kiekvienai šaliai nustatytą vienos dienos sumą padauginta iš dienų skaičiaus. Atsiskaitymui su Lietuvos chorų sąjunga reikės tik kelionės datas įrodančių dokumentų: kuro pylimo čekio, viešbučio ar lėktuvo bilieto šaknelės ir priėmusios organizacijos atstovo parašo. Dar viena svarbi atsiskaitymo dalis bus iš „Erasmus+“ programos atsiųstos ataskaitos užpildymas.
Kaip bus pasidalinta įgytomis žiniomis su kitais mūsų chorinės bendruomemės nariais?
Kelionių administravimui skirtą dalį lėšų išleisime viešinimui. Po kiekvienos kelionės, Lietuvos chorų sąjungos komunikacijos specialistė, muzikologė Lukrecija Stonkutė parengs straipsnį arba interviu su keliavusiu choro dirigentu apie jo išklausytas repeticijas ir pažintį su tos šalies chorine kultūra.
Kokie galimi sunkumai realizuojant projektą? Kokius duotumėte patarimus chorų dirigentams, norintiems dalyvauti „Erasmus+“ programoje?
Numanau, kad vyresnio amžiaus chorų dirigentai gali nedrįsti keliauti dėl kalbos barjero. Noriu padrąsinti – muzikos srityje su kolegoms nėra sunku susikalbėti. Pasisveikinimui pakaks ištarti „sveiki“, o stebėti repeticiją, suprasti darbo metodiką, girdėti kūrinius tikrai sugebėsite ir nežinant svečios kalbos.
Kokios gerosios patirties tikitės iš dalyvavimo „Erasmus+“ programoje bendrai Lietuvos chorinei kultūrai?
Tikiuosi bendrakultūrinio chorvedžio akiračio, žinių, kompetencijų praplėtimo, ryšių su užsienio kolegomis užmezgimo. Lietuva yra nedidelė šalis, tad turime stengtis būti atviri, imlūs, nepabūgti bendrauti, keliauti, sužinoti, patirti. Beje, mums yra pažadėta, kad sėkmingai vykdant projektą ir įsisavinant skirtas lėšas, bus sudaryta galimybė teikti naują paraišką ir gauti tolesnį finansavimą. Tad džiaugtumėmės kuo aktyvesniu choro dirigentų įsitraukimu!
Parengė Lukrecija Stonkutė
