Jau mėnuo prabėgo nuo baigiamojo Eglės moterų choro projekto „Balsu prieš vienatvę“ koncerto Vilniaus kultūros centre, tačiau vis dar prisimename naujas pažintis ir kartu puikiai praleistą laiką. Šis projektas – tai prasminga mūsų vadovės Marijos Bacytės idėja, subūrusi senjorus, mėgstančius dainą, bendravimą ir gyvą buvimą kartu. Senjorams dažnai trūksta ne pinigų, ne komforto, o paprasčiausio žmogiško ryšio. Kažko, kas paskambintų. Kažko, kas palauktų už durų. Kažko, su kuo sudainuotum tą seną dainą, kurią moki mintinai nuo vaikystės. Dėl šios priežasties nemažai senjorų leidžia didžiąją savo laiko dalį namuose, o tai neigiamai veikia jų emocinę būklę, sveikatą, gyvenimo kokybę. Eglės moterų chore visą laiką dainuoja nemažai senjorių, kurios sako, jog be choro neįsivaizduoja savo gyvenimo. Joms choras – tai ne tik repeticijos ir koncertai, tai galimybė išeiti iš namų, susitikti su žmonėmis, suteikti teigiamų emocijų sau bei kitiems. Puikiai tai žinodamos, pasiūlėme ne paskaitų salą arba grupinę terapiją, bet pakvietėme dainuoti kartu.
Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Balsu prieš vienatvę“ Eglės moterų choras įgyvendino, bendradarbiaudamas su VšĮ „Senjorų avilys“. Partneriu projekte taip pat tapo Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Senjorų dienos centras Atgaiva. Projekto tikslas – įtraukti senjorus į bendrą muzikinę veiklą, mažinti socialinę atskirtį per dalyvavimą bendruomenėje, stiprinti emocinę ir fizinė sveikatą, skatinti saviraišką ir motyvaciją. Vilniaus miesto senjorai buvo pakviesti į bendras repeticijas su Eglės moterų choru. Nesvarbu, ar esi dainavęs chore, ar paskutinį kartą dainavai per mokyklos šventę prieš penkiasdešimt metų. Nesvarbu, koks tavo balsas – stiprus ar drebantis. Svarbu tik viena – noras dainuoti.
Džiaugiamės, kad bendros repeticijos sukūrė šiltą ir draugišką atmosferą. Senjorai mokėsi naujų dainų, susipažino su chorinio dainavimo niuansais, klausėsi vieni kitų ir pamažu tapo bendruomėnės dalimi. Tai buvo ne tik pasirengimas koncertui – dainuojant gimsta ryšys. Žmonės ateina į repeticiją, bet kartu ateina ir į susitikimą: su muzika, su kitais, o kartais – ir su pačiais savimi. Senjorai taip pat susitiko su profesionalia dainininke Sandra Andriukevičiene, kuri pasidalino scenos patirtimi ir supažindino su vokalo bei kvėpavimo dainuojant pagrindais. Tai ypač naudinga tiems, kieno balsas greitai pavargsta ar užkimsta. Džiaugiamės, kad į bendras repeticijas susirinko gausus būrys Vilniaus miesto senjorų, kurie labai stengėsi klausytis mūsų vadovės Marijos Bacytės patarimų ir kuo greičiau išmokti dainas. Kartais net atrodė, jog dainuojame su tikrais scenos profesionalais. O po generalinės repeticijos niekas neskubėjo skirstytis namo. Vaišinomės užkandžiais, kartu gėrėme kavą ir arbatą, pasakojome įdomias istorijas ir daug juokėmės.
Po intensyvaus pasiruošimo balandžio 29 dieną buvo surengtas baigiamasis koncertas, tapęs svarbiausia projekto dalimi. Jame kartu pasirodė Eglės moterų choras ir repeticijose dalyvavę senjorai. Baigiamasis koncertas sukūrė jaukią ir emocingą atmosferą. Senjorai turėjo galimybę pasirodyti scenoje, dainuoti kartu su choru ir pasijusti svarbia projekto dalimi. Daugeliui jų tai buvo ne tik muzikinė patirtis, bet ir didelis emocinis išgyvenimas, suteikęs daugiau pasitikėjimo savimi bei džiaugsmo. Net pačios negalėjome patikėti, kiek daug džiaugsmo, įspūdžių, bendrystės ir kūrybiškumo jis suteikė senjorams.
Kodėl tokie projektai reikalingi? Kultūra dažnai suprantama kaip koncertai, salės, scenos ir profesionalūs pasirodymai. Tačiau „Balsu prieš vienatvę“ dar kartą priminė, kad kultūra gali būti ir ranka, ištiesiama žmogui, kuris ilgą laiką jautėsi nuošalyje. Tikroji vertė slypi repeticijose, pirmuose nedrąsiuose bandymuose, juoke, padrąsinimuose, naujose pažintyse ir toje akimirkoje, kai žmogus supranta: „Aš galiu. Aš esu reikalingas. Mano balsas skamba kartu su kitais“.
Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos kultūros tarybai už pasitikiėjimą mūsų vadovės Marijos Bacytės idėja ir skirtą finansavimą. Didelis ačiū „Senjorų aviliui“ ir „Atgaivai“ – be jų nebūtume sukūrę tokio stipraus ryšio. Ačiū vaikų chorui „Dainuojantys vaikai“ už padovanotą nuostabų pasirodymą senjorams. Kaip gera žinoti, kad net maži dalykai gali pripildyti širdis dėkingumo ir laimės. Tikime, kad „Balsu prieš vienatvę“ augs ir tęsis toliau.
PROJEKTĄ FINASUOJA:
