Su jūra dainuojanti tradicija: Palangoje nuaidėjo XXI-oji chorų šventė

Jau dvidešimt pirmą vasarą Palangoje skambėjo dainos apie jūrą. Chorų šventė „Su jūra dainuok“ subūrė kolektyvus iš visos Lietuvos ir dar kartą priminė, kad chorinė muzika, jūros ošimas ir Palangos atmosfera yra derinys, prie kurio norisi sugrįžti kasmet. Per daugiau nei du dešimtmečius renginys tapo ne tik muzikine tradicija, bet ir ypatingu chorinės bendruomenės susitikimu.

Šių metų šventė dalyviams ir klausytojams pasiūlė ne vien tradicinius koncertus. Renginio programą papildė konkursas kūrybiškiausiai ir gražiausiai atliktai dainai apie jūrą. Kiekvienas choras pristatė po du kūrinius – vieną iš bendro jungtinio repertuaro ir vieną pasirinktą dainą apie jūrą. Konkursas suteikė šventei papildomo kūrybinio polėkio, o chorams tapo proga atskleisti savitą muzikinį veidą. Konkurso laureatu tapo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovaujamas Viliaus Grušniaus. Šventėje taip pat pirmą kartą dalyvavo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“.

Ypatingą šventės skambesį kūrė ir profesionalūs muzikantai. Prie choristų prisijungė skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, o instrumentines partijas atliko Saulius Šiaučiulis, Laimonas Urbikas, Juozas Staniulis ir Edmundas Federavičius. Jų muzikalumas ir jautrus akompanavimas chorų pasirodymams suteikė papildomų spalvų bei profesionalumo.

Vienu įsimintiniausių savaitgalio akcentų tapo tradicinė chorų eisena grafų Tiškevičių alėjoje. Dainuodami žinomas lietuviškas dainas apie jūrą, choristai keliavo Kurhauzo terasos link, o jų balsai užpildė visą kurortą. Praeiviai stabtelėdavo pasiklausyti, filmavo, mojavo ir neretai prisijungdavo prie bendros šventinės nuotaikos. Pakilią eisenos atmosferą dar labiau sustiprino Regimanto Šilinsko atliekamas Johano Strausso „Radeckio maršas“, aranžuotas skrabalams.

Ne mažiau ypatinga buvo ir antroji šventės diena, tradiciškai persikėlusi ant Palangos tilto. Čia chorų balsai susiliejo su bangų mūša ir žuvėdrų klyksmais, sukurdami unikalią koncertinę erdvę po atviru dangumi. Būtent šios akimirkos daugeliui dalyvių tampa svarbiausia priežastimi kasmet sugrįžti į Palangą.

Tačiau „Su jūra dainuok“ vertė slypi ne tik koncertuose. Šventėje ypač ryškiai atsiskleidžia chorinės bendrystės dvasia. Po jungtinio koncerto Kurhauzo terasoje vykusioje draugystės vakaronėje choristai dalijosi įspūdžiais, sveikino vieni kitus ir kartu dainavo. Jautria akimirka tapo moterų choro „Kanklės“ narės 92-ojo gimtadienio paminėjimas, priminęs, kad chorinė muzika sujungia skirtingas kartas ir išlieka svarbia žmonių gyvenimo dalimi.

Per daugiau nei du dešimtmečius šventė užaugino ne tik ištikimų dalyvių ratą, bet ir savo klausytojus. Į koncertus atvykstantys žmonės dažnai neapsiriboja vien klausymusi – jie dainuoja kartu su chorais, įsitraukia į bendrą muzikinę patirtį. Šventės organizatoriai net dalija dainų tekstus, kad prie bendro dainavimo galėtų prisijungti kiekvienas norintis.

Renginio sėkmę lemia ir stiprus bendruomeniškumo jausmas. Prie organizavimo aktyviai prisideda Palangos kultūros centro komanda, moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ bei Jūros šaulių vyrų choras. Jų pastangos kuria jaukią, profesionalią ir svetingą atmosferą, dėl kurios chorai į Palangą grįžta vėl ir vėl.

Šiandien „Su jūra dainuok“ yra viena ryškiausių teminių chorų švenčių Lietuvoje. Ji išlaiko savo išskirtinumą, nes čia muzika natūraliai susilieja su vieta, kurioje skamba. Jūra tampa ne tik tema, bet ir savotiška festivalio dalyve, o Palangos tiltas – scena, kurios neįmanoma perkelti į jokią koncertų salę.

Organizatoriai jau žvelgia į ateitį ir svarsto apie naujas galimybes. Viena jų – tarptautinė chorų šventės plėtra. Tikimasi, kad ateityje Palangoje susitiks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių kolektyvai. Tačiau svarbiausia išliks tai, kas šventę lydi jau daugiau nei dvidešimt metų – nuoširdumas, bendrystė ir ypatingas jausmas, kai šimtai žmonių vienu metu dainuoja kartu su jūra.

Nuotr. organizatorių.

Krepšelis