Trys Lietuvos chorų sąjungos narės – Justina Kuliūnienė, Raminta Gocentienė ir Asta Balnionytė-Grajevskė – „Erasmus+“ mobilumo metu lankėsi Milane, kur stebėjo tarptautinio moterų choro „Vox mundi“ repeticijas ir susipažino su jo vadovės Sigitos Petrauskaitės-Ricondos darbo metodais. Kelionė suteikė progą pažvelgti į kolegės darbą, palyginti repeticijų organizavimo principus ir parsivežti idėjų savo kolektyvams.
Mobilume dalyvavo Balsių bendruomenės choro ir vaikų choro „Balseliukai“ vadovė Justina Kuliūnienė, Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“ ir ISM mišraus choro „Bel canto“ chormeisterė Raminta Gocentienė bei Valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro grupės vadovė ir Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“ chormeisterė Asta Balnionytė-Grajevskė. Su skirtingais chorais dirbančioms dalyvėms buvo įdomūs tiek muzikiniai darbo metodai, tiek tai, kaip kuriama ir palaikoma kolektyvo bendruomenė.
„Vox mundi“ vienija įvairių šalių moteris, turinčias skirtingų gyvenimo patirčių, požiūrių ir atvykimo į Milaną priežasčių. Mobilumo dalyvėms didelį įspūdį paliko tai, kaip ši įvairovė susijungia bendroje veikloje. Choristės susirenka dainuoti, tačiau kartu kuria ir bendruomenę, kurioje svarbūs geranoriškumas, tarpusavio ryšys ir noras būti drauge.
Gyvenant svetimoje šalyje toks kolektyvas gali tapti svarbia kasdienybės dalimi. Jis suteikia galimybę susipažinti, įsitraukti į miesto gyvenimą ir rasti bendraminčių. Dalyvės atkreipė dėmesį, kad choras atviras ir tiems, kuriems užmegzti pokalbį nėra lengva: bendrystė čia atsiranda dainuojant, todėl norint tapti kolektyvo dalimi nebūtina būti itin kalbiam ar drąsiam. Bendruomenė auga ir per asmeninius ryšius – choristės kviečia prisijungti savo koleges bei pažįstamas.
Stebint repeticijas ypač išryškėjo Sigitos Petrauskaitės-Ricondos lyderystė. Dalyvės išskyrė jos energiją, charizmą ir gebėjimą sutelkti visą chorą. Vadovė aiškiai žino, kokio rezultato siekia, ir nuo pat kūrinio mokymosi pradžios kreipia dėmesį į tartį, ritmą, pulsaciją bei interpretaciją. Šie dalykai tampa bendro darbo dalimi jau skaitant natas.
Vadovė pati dirba su atskiromis balsų partijomis, tačiau išlaiko ir kitų choristų dėmesį. Mokydama vieną balsą, ji neužsibūna prie jo pernelyg ilgai, keičia užduotis ir palaiko viso kolektyvo įsitraukimą. Mobilumo dalyvėms buvo įdomu stebėti, kaip repeticijos tempas ir gyvas bendravimas padeda vienai vadovei valdyti visą darbo procesą.
Įspūdį paliko ir choristų muzikinis pasirengimas. Nors repetuojama programa buvo gana sudėtinga, dainininkės gerai skaitė iš lapo ir po trumpo darbo su atskiromis partijomis jau galėjo atlikti didesnes kūrinio dalis. Tai leido gana greitai pereiti prie bendro skambesio ir muzikinio išpildymo.
Dalyvės pastebėjo ir nemažai panašumų su Lietuvos chorais. Abiejose šalyse kolektyvus palaiko žmonių noras dainuoti, tobulėti ir skirti tam savo laisvalaikį. Milane repeticijos prasideda 20.15 val., tačiau vėlyvas laikas nesumažina choristų aktyvumo. Jų susidomėjimas ir vadovės gebėjimas perduoti savo energiją buvo juntami visos stebėtos repeticijos metu.
Viena iš konkrečių profesinių idėjų, kurias dalyvės ketina pritaikyti savo kolektyvuose, – daugiau dėmesio skirti muzikiniam įsidainavimo pratimų atlikimui. „Vox mundi“ repeticijoje jie skirti ne vien balsui apšilti: nuo pirmųjų pratimų svarbu, kaip jie skamba ir yra išpildomi. Toks darbas padeda choristėms iš karto susitelkti į muzikavimą.
Ne mažiau svarbus pasirodė vadovės pasirengimas repeticijai. Buvo aiškiai matyti, kad ji iš anksto numačiusi sudėtingas kūrinių vietas ir žino, kuriems balsams reikės daugiau dėmesio. Užuot nuolat kartojus kūrinį nuo pradžios iki pabaigos, dirbama su konkrečiais sunkumais. Dalyvėms tai tapo paskata dar atidžiau planuoti savo repeticijas ir tikslingai išnaudoti jų laiką.
Įgyta patirtimi ketinama dalytis su kolegomis, savo choristais ir Lietuvos chorų sąjungos bendruomene – pristatant stebėtus darbo būdus, išbandant pratimus kasdienėje veikloje ir kalbantis apie tai, kas galėtų būti naudinga kitiems kolektyvams. Visos trys dalyvės sutaria, kad „Erasmus+“ galimybėmis verta naudotis: gyvai stebint kolegų darbą lengviau įvertinti, kurie metodai ar repertuaro pasirinkimai tiktų savo chorui, o parsivežtomis idėjomis norisi dalytis ir su kitais.
Pokalbyje apie mobilumo patirtį dalyvės pabrėžė ir platesnio kultūrinio pažinimo reikšmę. Susitikimai su skirtingų šalių žmonėmis, pažintis su jų aplinka ir kultūra praplečia akiratį, suteikia naujų įspūdžių ir prisideda prie profesinio augimo.
Patirtis Milane dar kartą parodė, kiek daug kolektyve priklauso nuo vadovo pasirengimo, požiūrio ir bendravimo. Kartu ji priminė, kad choro veiklos vertė atsiskleidžia ir žmonių ryšiuose – jų norėjime susirinkti po darbo dienos, mokytis ir kurti bendrą skambesį. Į Lietuvos chorus iš šio mobilumo grįžta konkretūs repeticijų darbo būdai ir naujos mintys, kaip stiprinti savo kolektyvo bendruomenę.
