Trys Lietuvos chorvedžiai – Ignas Garla, Alfonsas Vildžiūnas ir Rimgaudas Juozapavičius – dalyvavo Lietuvos chorų sąjungos įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto mobilume Budapešte. Čia jie stebėjo Vengrijos choro „Song Factory Budapest“ repeticijas, susipažino su kolektyvo darbo metodais ir parsivežė idėjų, kurias ketina pritaikyti savo chorų veikloje.
Mobilume dalyvavo Žemės ūkio ministerijos mišraus choro „Dobilas“ meno vadovas ir dirigentas, Vilniaus universiteto chorų „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“ chormeisteris bei „Danske Bank“ choro vadovas Ignas Garla, Plungės kultūros centro kamerinio choro meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas bei Palangos kultūros centro Jūros šaulių vyrų choro ir moterų vokalinio ansamblio „Guboja“ vadovas Rimgaudas Juozapavičius.
„Song Factory Budapest“ – apie 70 dainininkų vienijantis kolektyvas, atliekantis vengrų ir tarptautinę populiariąją muziką. Choro repertuare – ir itin sudėtingos, net 8–12 balsų a cappella aranžuotės. Kolektyvui vadovauja Benedek Hetei-Bakó, kurio darbo metodai Lietuvos chorvedžiams paliko didelį įspūdį.
Nors repertuaras reikalauja aukšto muzikinio pasirengimo, repeticijose vyrauja ramybė ir susikaupimas. Vadovas su choristais bendrauja pagarbiai, pastabas išsako ramiu, gana tyliu balsu, o dainininkai atidžiai klausosi ir reaguoja. Būtent tokia darbo atmosfera tapo vienu ryškiausių visų trijų mobilumo dalyvių pastebėjimų.
„Labiausiai nustebino tai, kad, nepaisant sudėtingo repertuaro, repeticijose vyravo ramybė, susikaupimas ir pagarbus bendravimas. Vadovas daug dėmesio skyrė muzikai, tačiau nebuvo juntama įtampos ar nervingumo“, – pasakoja I. Garla.
A. Vildžiūnas taip pat atkreipė dėmesį į gebėjimą suderinti aukštus muzikinius reikalavimus su draugiška atmosfera. Jo teigimu, stebėtos repeticijos priminė, kad geras rezultatas priklauso ne tik nuo pasirinktos metodikos, bet ir nuo vadovo gebėjimo išlaikyti choristų dėmesį, motyvaciją bei norą dirbti kartu.
Chorvedžius sudomino ir pats repeticijų procesas. Maždaug 10–15 minučių trunkantis prasidainavimas atliekamas pritariant fortepijonui, daugiausia dėmesio skiriant balso paruošimui. Vėliau dirbama su atskiromis balsų partijomis, sudėtingesnės vietos kartojamos lėtesniu tempu, kol galiausiai sujungiamos į bendrą muzikinį audinį. R. Juozapavičius pastebėjo, kad repetuojant kūrinius fortepijonas beveik nenaudojamas – tempą dirigentas dažnai palaiko tiesiog spragsėdamas pirštais.
I. Garlą ypač sužavėjo choristų muzikinis raštingumas ir gebėjimas savarankiškai dirbti su sudėtingomis partitūromis. Nors „Song Factory Budapest“ repertuare vyrauja populiarioji muzika, repeticijose taikomi daugeliui akademinių chorų gerai pažįstami darbo principai. Pasak chorvedžio, tai puikus pavyzdys, kaip tradicinė chorinio darbo metodika gali būti sėkmingai pritaikoma šiuolaikiniam repertuarui.
Ne mažiau įdomūs pasirodė ir kasdieniai organizaciniai sprendimai. Pavyzdžiui, choristų lankomumas registruojamas itin paprastai – kiekvienas atvykęs į repeticiją pats pasižymi savo atvykimo laiką. Pavėlavusieji taip pat užsiregistruoja ir netrukdydami prisijungia prie darbo. Tokia sistema taupo laiką ir skatina pačių dainininkų atsakomybę. Visi trys Lietuvos chorvedžiai šią idėją ketina išbandyti savo kolektyvuose.
Stebėdami choro veiklą, mobilumo dalyviai susipažino ir su kai kuriais organizaciniais iššūkiais. Kaip pasakojo R. Juozapavičius, „Song Factory Budapest“ už repeticijų salę moka nuomos mokestį, o choristams taikomas 20 eurų mėnesinis mokestis. Tai tapo proga palyginti kolektyvų veiklos sąlygas Vengrijoje ir Lietuvoje. Vis dėlto, chorvedžių nuomone, abiejų šalių chorinį gyvenimą vienija panašūs dalykai – bendruomeniškumas, dainininkų motyvacija ir siekis kartu muzikuoti.
Budapešte įgytą patirtį chorvedžiai ketina pritaikyti savo kasdieniame darbe. I. Garla daugiau dėmesio skirs choristų muzikiniam savarankiškumui, natų skaitymo įgūdžiams ir šiuolaikinės populiariosios muzikos galimybėms choro repertuare. A. Vildžiūnas sieks efektyviau organizuoti repeticijas, skatinti dainininkų įsitraukimą ir ieškoti naujų repertuaro krypčių. R. Juozapavičius planuoja papildyti savo kolektyvų prasidainavimus naujais vokaliniais pratimais ir dar daugiau dėmesio skirti ramiai, pozityviai darbo atmosferai.
Įgytomis žiniomis visi trys dalyviai dalysis su savo chorų dainininkais ir kolegomis chorvedžiais. R. Juozapavičius taip pat ketina apie Budapešte sukauptą patirtį pasakoti choriniuose renginiuose, seminaruose ir Lietuvos chorų sąjungos organizuojamoje „Vasaros akademijoje“.
Mobilumo dalyviai vieningai rekomenduoja kolegoms pasinaudoti „Erasmus+“ programos galimybėmis. Pasak jų, tiesioginis kito kolektyvo repeticijų stebėjimas leidžia pamatyti tai, kas paprastai lieka už koncertų salės durų – kasdienį dirigento darbą, pasirengimo procesą, bendravimą su dainininkais ir būdus, kuriais siekiama muzikinio rezultato.
„Galimybė tiesiogiai stebėti kitoje šalyje dirbančio choro repeticiją suteikia kur kas daugiau nei vien koncertų lankymas. Galima pamatyti realius darbo metodus, užduoti klausimus vadovui, palyginti skirtingus organizavimo principus ir parsivežti idėjų, kurias galima pritaikyti savo aplinkoje“, – sako I. Garla.
A. Vildžiūnui ši patirtis suteikė naujų minčių apie repeticijų organizavimą ir repertuaro įvairovę, o R. Juozapavičiui tapo paskata naujiems kūrybiniams darbams.
„Man buvo vertinga pamatyti kolektyvą, kuriame profesionalumas, susikaupimas ir pozityvi atmosfera natūraliai papildo vienas kitą. Tai paskatino dar kartą įvertinti ne tik tai, ko siekiame repeticijoje, bet ir tai, kaip to siekiame“, – savo patirtį apibendrina I. Garla.
Mobilumas įgyvendintas pagal Lietuvos chorų sąjungos vykdomą „Erasmus+“ programos projektą.
