Lietuvos chorų sąjungos įgyvendinamo „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto dalyviai – Vievio kultūros centro moterų choro „Vieva“ ir senjorų choro „Ievaras“ vadovė Rita Kraucevičiūtė, Kauno kultūros centro mišraus choro „Diemedis“ ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios kamerinio choro „Te Deum“ vadovas Audrius Petrauskas bei Vilniaus Balsių bendruomenės mišraus choro „Ortus“ vadovė Julija Kostiukevičiūtė – lankėsi Ispanijos mieste Leone. Čia jie stebėjo choro „Torreblanca“ repeticijas, bendravo su jo vadovu Luisu Mendaña Balsa ir choristais, susipažino su kolektyvo veikla bei Ispanijos chorinio gyvenimo ypatumais.
Daugiau kaip 40 dainininkų vienijantis choras „Torreblanca“ veikia vietos kultūros ir sporto asociacijos patalpose. Didelę jo dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma neturi muzikinio išsilavinimo. Tačiau kolektyvas aktyviai koncertuoja, keliauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, o dainavimas jo nariams yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis.
Lietuvos chorvedžius nustebino ne tik šiltas priėmimas, bet ir kitoks repeticijų ritmas. Ispanijoje įprasta repetuoti nuo 20 valandos ar net vėliau, o po repeticijų choristai neretai dar susitinka pabendrauti. Bendros kelionės, koncertai ir susibūrimai padeda palaikyti glaudžius tarpusavio ryšius.
„Esminė mintis po šio projekto – grupės žmonių jėga“, – sako J. Kostiukevičiūtė, kuriai ši patirtis dar kartą priminė choro, kaip bendruomenės, svarbą žmogui ir visuomenei.
Įdomi ir paties kolektyvo istorija. Choro vadovas L. Mendaña Balsa nėra profesionalus dirigentas – baigęs muzikos mokyklą, jis studijavo pedagogiką, vėliau dirbo finansų srityje. Vis dėlto meilė muzikai ir asmeninė iniciatyva paskatino jį suburti chorą, kuris šiandien vienija daugiau kaip 40 dainininkų, aktyviai koncertuoja ir keliauja. Kolektyvo veikloje daug dėmesio skiriama ne tik muzikai, bet ir bendravimui, bendroms išvykoms bei choristų tarpusavio ryšiams.
Stebint repeticijas paaiškėjo, kad nemažai darbo principų panašūs į taikomus Lietuvos choruose. Repeticijos prasideda kūno atpalaidavimo, kvėpavimo ir balso lavinimo pratimais, vėliau dirbama su repertuaru. Choro vadovas daug dėmesio skiria skirtingų balso registrų lavinimui, vokalo formavimui ir garso kontrolei. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į choristų galimybes, prireikus kūriniai aranžuojami ir pritaikomi kolektyvui. Lietuvos chorvedžiams įsiminė ir šilta repeticijų atmosfera – net taisydamas klaidas vadovas nevengia humoro, o choristai pastabas priima geranoriškai.
Mobilumo metu choras rengėsi kalėdiniams koncertams. Programoje skambėjo įvairių epochų ir šalių kompozitorių muzika, tačiau Lietuvos chorvedžiams ypač įsiminė ispaniškos muzikos atlikimas – ritmingi, tautinėmis intonacijomis grįsti kūriniai, kuriuose ryškiausiai atsiskleidė choristų temperamentas ir muzikalumas.
Nemažai dėmesio sulaukė ir praktiniai repertuaro mokymosi metodai. Choro vadovas įrašo atskirų balsų partijas, o choristai gali savarankiškai jų mokytis namuose. Kolektyvo interneto svetainėje nariams prieinamos kūrinių natos ir balsų įrašai. Toks pasirengimas leidžia repeticijų laiką skirti bendram muzikavimui, o ne vien partijų mokymuisi. Šį metodą savo kolektyvų veikloje ketina plačiau taikyti ir Lietuvos chorvedžiai.
Naudingos pasirodė ir balso lavinimo pratimų idėjos – nuo įvairių garsinių improvizacijų ir glissando iki pratimų, kuriuose derinamas unisoninis ir daugiabalsis dainavimas. Nors dalis šių metodų jau taikomi ir Lietuvoje, galimybė pamatyti juos kito kolektyvo praktikoje paskatino apsvarstyti, kaip paįvairinti savo chorų repeticijas.
Dar vienas netikėtas pastebėjimas – vyrų balsų gausa. Nors choro vadovas užsiminė apie tenorų trūkumą, vienoje repeticijoje, neatvykus šešiems tenorams, jų vis tiek liko dar šeši. Lietuvos chorvedžiams, kurių kolektyvuose vyrų balsų dažnai stinga, toks skaičius paliko įspūdį.
Bendraujant su kolektyvo nariais ir vadovu buvo įdomu sužinoti ir apie Ispanijos chorų bendradarbiavimo tradicijas. Čia populiarūs chorų mainai, bendri koncertai ir projektai, kuriuose dalyvauja keli skirtingų miestų ar regionų kolektyvai. Prie chorinės veiklos prisideda ir savivaldybės, kviesdamos chorus koncertuoti įvairiose vietovėse, ypač šventiniu laikotarpiu. Mobilumo dalyviai taip pat susitiko su vietos chorų organizacijų atstovais, aptarė chorinės veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo galimybes.
Vis dėlto svarbiausia šios kelionės patirtimi tapo ne vien konkretūs repeticijų metodai. Stebėdami „Torreblanca“ veiklą Lietuvos chorvedžiai dar kartą įsitikino, kad choro gyvybingumas priklauso ne tik nuo muzikinio pasirengimo, bet ir nuo žmonių noro būti kartu, vadovo iniciatyvumo bei kolektyve kuriamos atmosferos.
„Svarbiausia bendravimas ir gera nuotaika – tai ispanų gyvenimo būdas“, – savo įspūdžiais dalijasi A. Petrauskas.
Mobilumas suteikė galimybę ne tik susipažinti su Ispanijos chorinio gyvenimo ypatumais, bet ir patiems Lietuvos chorvedžiams pasidalyti profesine patirtimi, aptarti skirtingus darbo būdus bei užmegzti naujų pažinčių. Tokie susitikimai leidžia į savo kasdienę veiklą pažvelgti iš šalies, atrasti naujų idėjų ir dar kartą įsitikinti, kad chorinis dainavimas – tai kur kas daugiau nei muzika.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar dotaciją teikiančios institucijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
