Lapkričio mėnesį trys Lietuvos chorvedės – Vilniaus Karoliniškių mišraus choro „Libro“ vadovė Lilijana Zarankienė, Molėtų kultūros centro mišraus choro „Vox Motus“ ir Molėtų gimnazijos mišraus choro „MG“ vadovė Rūta Vekerotienė bei Šilalės kultūros centro mišraus choro „Medvėgalis“ ir jaunimo choro „Cantando“ vadovė dr. Sandra Rimkutė-Jankuvienė – dalyvavo Lietuvos chorų sąjungos organizuotame „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizite Varšuvoje.
Vizito metu chorvedės turėjo galimybę susipažinti su lietuvių kilmės iškilaus Lenkijos choro dirigento, Frederiko Šopeno muzikos universiteto profesoriaus, chorinio dirigavimo katedros vedėjo prof. dr. hab. Dariusz Zimnicki profesine veikla, stebėti jo vadovaujamų kolektyvų repeticijas ir koncertus, taip pat susipažinti su būsimųjų dirigentų rengimo procesu. Viešnagės metu lankytasi Varšuvos technikos universiteto akademinio choro, Varšuvos arkikatedros choro, F. Šopeno muzikos universiteto choro repeticijose. Iš viso buvo stebėtos penkios chorų repeticijos, trys jų koncertai bei profesoriaus darbas su dirigavimo studentais, kurie praktinius įgūdžius tobulina dirbdami su F. Šopeno muzikos universiteto mišriu choru.
Vienas ryškiausių vizito įspūdžių – išskirtinis dėmesys vokalinei technikai. Chorvedes nustebino ne tik didelis vyrų skaičius kolektyvuose, bet ir aukštas visų choristų vokalinės technikos lygis. Pasak Rūtos, neabejotinai tam įtakos turi ir paties Dariusz Zimnicki puikios vokalo žinios bei nuoseklus jų taikymas kasdieniame choriniame darbe. Profesorius ne tik reikalauja kokybiško vokalinio atlikimo, bet ir pats demonstruoja vokalinius pavyzdžius, o koncertuose atlieka tenoro solo partijas. Chorai turi ir savo vokalo pedagogus, kurie nuosekliai dirba su kiekvienu choristu.
Ypatingą įspūdį paliko repeticijų organizavimas ir darbo metodika. Chorvedės turėjo galimybę stebėti skirtingų etapų repeticijas – nuo įprasto kasdienio darbo iki generalinių repeticijų prieš koncertus. Dėmesį patraukė ir tai, kad didelė dalis darbo vyksta be instrumento. Lilijana ir Rūta pastebi, kad repeticijos pradedamos kruopščiu, neskubiu, maždaug dvidešimties minučių trukmės įsidainavimu, kurio metu nuosekliai lavinamas balsas, klausymasis, ansambliškumas ir gebėjimas išlaikyti tobulą unisoną. Daug dėmesio skiriama dinamikai, daugiabalsiškumo pratimams ir bendro skambesio kokybei.
Dirbama ramiai, neskubant, tačiau labai reikliai. Siekiama ne tik techniškai taisyklingo, bet ir subtilaus, išieškoto muzikinio atlikimo. Kiekviena detalė – kompozitoriaus nurodyti štrichai, artikuliacija, dinamika, frazavimas – turi savo vietą ir prasmę. Muzikinė interpretacija nuosekliai siejama su atliekamo teksto turiniu, ieškant gilesnio kūrinio emocinio ir prasminio atskleidimo.
Lilijanai ne mažiau įspūdinga pasirodė ir pačių choristų laikysena. Stebino jų disciplina, susikaupimas, atsakomybė už bendrą rezultatą, puikus ansambliavimas ir kartu labai natūralus laisvumas scenoje. Sudėtingos, įvairios koncertinės programos reikalauja aukšto profesinio pasirengimo, tačiau atlikėjai scenoje atrodo laisvi, artistiški ir pasitikintys savimi.
Rūtos teigimu, profesoriaus Dariusz Zimnicki vadovaujamose repeticijose juntama ypatinga darbo atmosfera: pagarbus bendravimas, lengvas humoras ir kartu didelis reiklumas muzikinei kokybei. Šis derinys leidžia kurti aplinką, kurioje profesionalumas nėra atskirtas nuo žmogiško santykio. Kalbėdamas apie savo profesinę sėkmę, profesorius pabrėžė, kad labai daug priklauso nuo žmonių pasitikėjimo. „Kai turi, kas tavimi tiki, gali dirbti“, – mintimi dalijosi dirigentas. Pasitikėjimas, jo nuomone, yra svarbus tiek santykiuose su choristais, tiek bendradarbiaujant su kolegomis.
Sandra ypač vertino, kad vizito metu taip pat buvo itin vertinga galimybė stebėti dirigavimo studentų praktinį darbą. Kadangi D. Zimnicki yra ne tik aktyvus chorų vadovas, bet ir dirigentų pedagogas, chorvedės galėjo susipažinti su būsimų profesionalų rengimo procesu, stebėti studentų darbą su F. Šopeno muzikos universiteto mišriu choru ir jų praktinių dirigavimo įgūdžių ugdymą. Tai leido pažvelgti į chorinį gyvenimą ne tik iš atlikėjų ir vadovų, bet ir iš būsimųjų dirigentų rengimo perspektyvos.
Diskusijose su profesoriumi išryškėjo ir įdomūs Lietuvos bei Varšuvos chorinio gyvenimo organizavimo aspektai. Pasak Sandros, susidarė įspūdis, kad Lenkijos aukštųjų mokyklų chorai užima gana stiprią poziciją – jų veikla sulaukia reikšmingo finansinio palaikymo, o universitetai aiškiai suvokia chorinės veiklos svarbą savo bendruomenės ir kultūrinio gyvenimo kontekste.
Kiek kitokia situacija yra mokyklinių chorų srityje. Profesorius atkreipė dėmesį, kad tokių kolektyvų nėra daug, o išlaikyti aukštą jų meninį lygį sudėtinga. Vienas iš iššūkių – dirigentų rengimo ir realios profesinės veiklos poreikių santykis. Aukštosios mokyklos parengia puikių chorinio dirigavimo specialistų, tačiau ne visuomet pakankamai dėmesio skiriama jų pasirengimui dirbti su mokykliniais ar mažesnio meninio pajėgumo mėgėjų kolektyvais. Rūta pastebi, kad atsižvelgiant į Lenkijos švietimo sistemos ypatumus, mokiniai pagrindiniame ugdyme muzikos pamokas turi tik ketverius metus nuo 4 iki 7 klasės. Tikėtina, kad muzikos dalyko nebuvimas vyresnėse klasėse turi įtakos mažam mokyklinių chorų skaičiui.
„Erasmus+“ projekto dalyvių buvo prašoma palyginti Lietuvos ir Lenkijos chorinę kultūrą. Kaip pastebi Sandra, būtų netikslu Lietuvos chorinę kultūrą tiesiogiai lyginti su visa Lenkija – prasmingiau kalbėti apie Lietuvos ir Varšuvos chorinės kultūros tradicijas, jų dabartinę situaciją, institucinio palaikymo galimybes ir ateities perspektyvas. Diskusijose apie Lenkijos chorinį gyvenimą su prof. D. Zimnicki paaiškėjo, jog visoje Lenkijoje nėra kryptingos chorinės organizacijos, kuri vienija visus šalies chorvedžius. Vykdomi pavieniai projektai, asmeninės chorų vadovų iniciatyvos.
Visos trys chorvedės iš Varšuvos parsiveža konkrečių idėjų, kurias ketina išbandyti savo vadovaujamuose kolektyvuose. Daugiau dėmesio bus skiriama vokalinio pasirengimo kokybei, kruopščiai parinktiems įsidainavimo pratimams, tobulo unisono paieškoms, subtiliai muzikinei interpretacijai ir vadovo reiklumui atlikimo detalėms. Taip pat numatoma daugiau laiko skirti darbui a cappella, kuris leidžia ugdyti choristų klausymosi gebėjimus, intonacinį tikslumą ir ansamblinį jautrumą.
Mobilumo metu įgyta patirtimi chorvedės ketina dalytis ir su savo profesine bendruomene. Grįžusios į savo kolektyvus pristatys vizito įspūdžius, naujas idėjas bei metodus, juos demonstruos ir išbandys praktikoje. Susitikimuose su kolegomis, metodiniuose renginiuose ir profesinėse diskusijose taip pat planuoja pasidalyti įgytomis žiniomis bei gerąja patirtimi.
Vizite dalyvavusios chorvedės vieningai rekomenduoja kolegoms pasinaudoti „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis. Darbo stebėjimas kitoje šalyje leidžia ne tik pažinti kitokias chorinio darbo tradicijas, bet ir pažvelgti į savo kasdienę veiklą iš šalies, įvertinti nusistovėjusius darbo principus, atrasti naujų profesinio augimo krypčių. Tokia patirtis plėtoja profesines, asmenines, bendrąsias, bendravimo ir bendradarbiavimo bei kūrybines kompetencijas.
Iš Varšuvos chorvedės parsiveža ne tik konkrečių darbo metodų ar muzikinių idėjų. Galbūt svarbiausia – dar kartą patvirtintą įsitikinimą, kad aukštas meninis rezultatas gimsta iš nuoseklaus darbo, profesionalumo, dėmesio kiekvienai detalei ir pasitikėjimu grįsto santykio tarp dirigento ir choristų. O susitikimas su kitokia profesine aplinka visuomet suteikia progą iš naujo atrasti savo darbo prasmę, įkvėpimą ir norą tobulėti.
Darbo stebėjimo vizitą organizavo Lietuvos chorų sąjunga, įgyvendindama Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo mobilumo projektą.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar dotaciją teikiančios institucijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.







