Istorija
Komisijos
Tarybos nariai
Dokumentai
Lietuvos chorų sąjunga – asociacija nuo 1989 m. veikianti Vilniuje, B. Radvilaitės g. 8.
Veikla
Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) veikianti nuo 1989 m. yra savarankiška kūrybinė visuomeninė organizacija, jungianti Lietuvos chorų dirigentus, pedagogus, kompozitorius, choristus ir kitus kūrybinius darbuotojus, vystančius ir puoselėjančius chorinį meną bei tęsiančius Lietuvos tautinės chorinės kultūros tradicijas. Lietuvos chorų sąjunga siekia aktyviai dalyvauti choriniame gyvenime – nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia savo narių kūrybines iniciatyvas, telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai.
Sąjungai vadovauja visuotinių susirinkimų metu išrinktas prezidentas ir taryba.
Asociacija vienija 130 narių (2020 m.), kurie atstovauja kelis tūkstančius chorinės veiklos profesionalų ir mėgėjų iš visų Lietuvos regionų. LCHS nariai – visų chorinei veiklai aktualių žanrų atstovai:
LCHS rūpinasi savo narių profesiniu tobulėjimu, populiarina chorinį meną visuomenėje, rengia akcijas bei seminarus dirigentams, prisideda prie Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų chorų konkurso organizavimo, remia dirigentų bei kompozitorių konkursus, aktyviai dalyvauja dainų švenčių organizavime, asociacijos nariai prisideda prie įvairių chorinių leidinių sudarymų, asociacija atstovauja savo narius sprendžiant iškilusius klausimus kultūros ministerijoje, miestų ir miestelių savivaldybėse.
Prezidentai
Arvydas Girdzijauskas – 1989-1992 m.
Albinas Petrauskas – 1992–1995 m.
Vytautas Miškinis – 1996-2017 m.
Saulius Liausa – 2006 – 2006 m.
Rasa Gelgotienė – 2017 – 2023 m.
Rasa Gelgotienė – 2023 – 2027 m.
Revizijos komisija 2023-2025
Gabrielius Gaidamavičius
Lilijana Zarankienė
Vilius Maslauskas
LCHS Etikos komisija:
Povilas Gylys
Dainius Puišys
Edmundas Jucevičius
Ilona Zalanskienė
Jolita Vaitkevičienė
Rasa Gelgotienė
Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė
Baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos akademiją (LMA), stažavosi prof. A. Michailovo dirigavimo klasėje Sankt Peterburgo konservatorijoje. Įgijo choro dirigavimo specialybę.
Darbo patirtis:
Dar studijų metais pradėjo dirbti koncertmeistere LMA, Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choro chormeistere.
1982 m. pradėjo dirbti su VU merginų choru „Virgo“, o nuo 1995 metų pakviesta vadovauti ir VU akademiniam chorui. Nuo 2004-ųjų, susikūrus chorui „Pro musica“, vadovauja trims Vilniaus universiteto (VU) chorams, kuriuose dainuoja beveik 200 žmonių – VU studentų ir absolventų.
2005-2013 Vilniaus universiteto Kultūros centro vedėja.
Nuo 2013 Vilniaus universiteto chorų “Virgo”, “Gaudeamus” ir “Pro musica” meno vadovė.
Nuo 2006 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Choro dirigavimo katedros asistentė, dabar – lektorė.
2017m. balandžio mėnesį, Rasa Gelgotienė išrinkta Lietuvos chorų sąjungos prezidente.
Su trimis vadovaujamais chorais R. Gelgotienė pasiekė didelių laimėjimų – iškovojo prizines vietas daugiau nei 40 tarptautinių ir nacionalinių konkursų, dalyvavo per 60 tarptautinių festivalių. Jos diriguojamų chorų klausėsi 25 Europos šalių, taip pat JAV, Kanados, Meksikos, Argentinos, Brazilijos, Kubos, Japonijos klausytojai.
R. Gelgotienė yra įrašiusi 10 kompaktinių plokštelių, sukūrusi per 30 kūrinių aranžuočių. Ji yra Dainų švenčių kūrybinių grupių narė, Pasaulio lietuvių dainų švenčių bei Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ dirigentė, Lietuvos regioninių chorų ekspertė konsultantė.
R. Gelgotienė yra vedusi meistriškumo kursus Sardinijoje – Kaljario ,,Nuova Armonia“ ir Oristano miesto chorams, Estremadūros (Extremadura) universiteto chorui Ispanijoje , Kalifornijos Ist Bėjaus (East Bay) universiteto chorui, Kazachstano Pavlodaro miesto filharmonijos kameriniam chorui. Daugelio tarptautinių chorų konkursų komisijos narė, Astanos Operos choro ekspertė konsultantė. R.Gelgotienė – trijų knygų autorė : ,,Choro magija”(2005. VDA leidykla), ,,Choro dirigento užrašai” (2011 , leidykla ,,Baltos lankos” ) ir ,,Pokalbiai su Vaclovu Augustinu (2016, VU leidykla)
Vytautas Miškinis
MIŠKINIS VYTAUTAS (g. 1954 06 05, Vilniuje), chorvedys, muzikos pedagogas, LMTA prof.,
kompozitorius, „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas, dirigentas.
Išsilavinimas. 1971–1976 studijavo LVK.
Darbinė veikla. 1971–1975 – „Ąžuoliuko“ choro chormeisteris, 1975–1979 – Kauno valst. choro
dirigentas, 1979–1985 – Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos m-klos dir., nuo 1979 – „Ąžuoliuko“ choro meno
vad., nuo 1985 – LVK (dab. LMTA) dėst., 1992–1996 – vok. ans. „Museum musicum“ dirigentas, nuo
2000 – festivalių „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją” vad., 1996 – 2016 – Lietuvos chorų
sąjungos prezidentas.
Faktai. Kuria chorinę muziką bei ją propaguoja, vysto koncertinę veiklą su chorais, orkestrais, dėsto
LMTA. Parašė per 800 muzikos kūrinių. Iš naujausiųjų – kantata „Taip man tėvynė kalbėjo“, pasija pagal
šv. Joną, „Pastoral Mass“. Svarbesnieji: miuziklas vaikams „Pasaka apie švelnukus“, 20 mišių įv. chorų
sudėtims, kantatos: „Creator alme siderum“, „Light Mass“. Daugiau nei 60 straipsnių ir publikacijų
Lietuvos bei užsienio dienraščiuose vaikų muzikinio auklėjimo bei kt. muzikos temomis autorius, 11
natų rinkinių chorams sudarytojas. Pastarieji leidžiami Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Italijos, Slovėnijos,
Japonijos, Ispanijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Austrijos leidyklose. Kūriniai įrašyti į kompaktines plokšteles, garso
kasetes, daug kartų premijuoti įv. konkursuose Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, atliekami
mūsų šalies ir užsienio chorų. Yra tarptaut. konkursų Varnoje (Bulgarija, 1981), Nantes (Didysis
prizas, Prancūzija, 1989), Goricijoje (Italija, 1991), Marktoberdorfe (1992), Tampere (Suomija, 1992),
Mainhausene (Vokietija, 1993), Tolosoje (Ispanija, 1995), Maribore (Slovėnija, 2000), „Cantate Domino“
Kaune (2016) laureatas ir prizinių vietų laimėtojas. Su vokaliniu ansambliu „Museum musicum“
Goricijoje užėmė II v. (Italija, 1991), Tamperėje (Suomija, 1992) pelnė I v. ir spec. premiją, Mainhausene
(Vokietija) – I, II v. (1993) ir Didįjį prizą ( 2003). Resp. dainų švenčių (1980, 1985, 1988, 1990, 1994,
1998, 2003, 2007) vyr. dirigentas, Lietuvos mažosios moksleivių dainų šventės (1993), Lietuvos
moksleivių dainų šventės (1997), Lietuvos visuotinių dainų švenčių (2007, 2009, 2014) meno vadovas.
Respublikinių, Baltijos šalių sąskrydžių ir moksleivių švenčių (1983, 1984, 1986–1988, 1991) vyr.
dirigentas. Dirbo su užsienio chorais Slovėnijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Rusijoje, Singapūre,
Filipinuose, Kinijoje, Italijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Pietų Afrikoje, Taivanyje, Hong Konge,
Japonijoje ir kt. Skaitė pranešimus daugelyje tarptaut. konferencijų bei simpoziumų. Dalyvavo vertinimo
komisijų darbe tarptaut. chorų bei kompozitorių konkursuose Vokietijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Italijoje,
Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Filipinuose, Lietuvoje ir kt. Chorų
olimpiadų: I – Lince (Austrija, 2000), II – Busane (P.Korėja, 2002), III – Bremene (Vokietija, 2004), IV –
Siamene (Kinija, 2006), V – Grace (Austrija, 2008), VI – Shaoxinge (Kinija, 2010), VII – Cincinatyje
(JAV, 2012),VIII – Rygoje (Latvija, 2014), IX – Sočyje (Rusija, 2016) arbitras. Vedė meistriškumo kursus
Ispanijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Filipinuose, Singapūre, Kazachstane, Rusijoje, Latvijoje, Danijoje,
Vokietijoje, Italijoje, Hong Konge, Taivanyje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kt. Kai
kurie jo kūrinių kaip privalomi įtraukti į įv. šalyse rengiamų tarptaut. chorų konkursų programas.
Lietuvos chorų, kompozitorių, muzikų sąjungų narys. Tarptaut. chorų federacijos „Europa Cantat“
muzikos konsultantas (2000 – 2010), Tarptaut. chorinės muzikos federacijos (IFCM) Muzikos jaunimui
komisijos narys, Pasaulio chorų tarybos narys (nuo 2000), ACDA (JAV chorų direktorių asociacija) Garbės narys
(nuo 2002), Jaunimo chorų federacijos prie Europarlamento t-bos narys, Vuhano filharmonijos choro
(Kinija) Garbės meno vadovas, JCDA (Japonijos chorų asociacijos) prezidiumo Garbės narys.
Apdovanojimai. Lietuvos nusipelnęs artistas (1986). Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko
kryžiaus kavalierius (2005). Apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu (2007). Nominuotas LATGA-A „Metų autoriaus“
titului nominacijoje „Dažniausiai užsienyje atliekamų kūrinių autorius“ (2002), už nuopelnus lietuviškai muzikai –
„Radiocentro“ apdovanojimuose (2005), Lietuvos šviesuolio vardui – LRT organizuotuose rinkimuose (2006). LATGA-A
išrinktas „Metų autoriumi“ (2007). LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2010) laureatas. Apdovanotas LR
Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014) bei Lietuvos nevyriausybinių organizacijų
medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2014). Jo vadovaujamas „Ąžuoliuko“ choras dukart nominuotas „Aukso
paukštės“ nominacijose: „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2003) ir „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“ (2005), bei
dienraščio „Respublika“ rinkimuose – Nacionaline vertybe (2010).
Laisvalaikis. Medžio darbai, žūklė, žemės ūkio darbai.
Regina Maleckaitė
Regina Maleckaitė (g. 1955 05 23, Navikų k., Zarasų r.), Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choro meno vadovė ir vyriausioji dirigentė, LMTA koncertmeisterė-asistentė, kamerinio choro „Sodžius“ meno vadovė.
1963–1974 mokėsi M.K.Čiurlionio meno m-kloje
1974–1979 studijavo LVK (LMTA)
Nuo 1976 – LVK (LMTA) koncertmeisterė
1979–1992 – LRTV (LRT) vaikų choro dirigentė
nuo 1992 – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choro meno vadovė ir vyr. dirigentė
nuo 2009 – Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choro meno vadovė ir vyr. dirigentė
Dainų švenčių vyriausioji dirigentė (1997, 1998, 2003, 2007, 2009, 2014), dainų švenčių kūrybinės grupės narė (2003, 2007, 2009, 2014). Su choru „Sodžius“ dalyvavo visose Baltijos ir Skandinavijos šalių Dainų šventėse (Latvija, 1995, Švedija, 1997, Norvegija, 2000, Lietuva, 2002, Estija, 2008, Islandija, 2010, Latvija, 2015). Estijos, Islandijos ir Latvijos (2015) dainų šventėse buvo vyriausioji dirigentė. Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė, žanrinės choro muzikos tarybos narė.
Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2016).
Danguolė Beinarytė
Danguolė Beinarytė (1971 m.) Išsilavinimas: 1978 – 1988 m. Kauno J. Naujalio vidurinė meno mokykla, smuikas (mokyt. I. Klusaitė)
1988 – 1990 m. Kauno J. Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla, smuikas (dėst. K. Domarkienė).
1990 – 1996 m. Lietuvos muzikos akademija, Kauno fakultetas, choro dirigavimas (doc. R. Misiukevičius), vargonai (doc. M. Čepinskienė).
Darbo patirtis:
1987–1996 m. Kauno arkikatedros bazilikos vargonininkė,
1994–1996 m. Kauno Šv. Archangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonininkė.
2002–2013 m. Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo ir mažosios Prisikėlimo bažnyčių vargonininkė.
1991–1994 m. vokalinio ansamblio „Ad libitum“ vadovė.
1994–1999 m. Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro
Č. Sasnausko choro vadovė.
1993–1994 m. Kauno technologijos universiteto akademinio choro „Jaunystė“ chormeisterė.
Nuo 1994 m. rudens iki dabar – Kauno technologijos universiteto akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovė ir dirigentė.
Nuo 1996 m. iki dabar Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja metodininkė.
Nuo 1999 m. iki dabar Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos estradinio skyriaus pop grupių „Dangiukai“, „Dangi“ vadovė.
Kita informacija:
1994 m. J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkurse Vilniuje laimėjo pirmąją vietą.
Nuolatinė respublikinių ir Kauno miesto dainų švenčių dirigentė.
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ dirigentė.
Lietuvos ir Kauno miesto chorų sąjungos narė.
Nuo 2014 m. Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė.
Nuo 2015 m. rugsėjo Kauno miesto chorų sąjungos pirmininkė.
Studentų chorų festivalių organizatorė ir dirigentė.
Tarptautinio aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkurso „Juventus“ organizatorė – (1997, 2013, 2015 )
Akademinio choro „Jaunystė“ jubiliejų organizatorė.
Televizijos projektų „Lietuvos balsai“, „Chorų karai“, „Chorų Eurovizija“ dalyvė ir laimėtoja.
Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso Dainų dainelė“ III etapo dalyviai su „Dangi“ ir „Dangiukai“ (2000, 2002, 2004, 2006, 2008, 2010, 2012, 2014, 2016, 2018 )
Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursą „Dainų dainelė“
2013 m. su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ tarptautiniame aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkurse „Juventus 2013“ iškovojo I vietą.
2013 m. su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ tapo Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso laureatais Grand Prix
2014 m. kartu su akademiniu choru „Jaunystė“ apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimu „Aukso paukštė“ nominacijoje „Ryškiausio spindesio žvaigždė“.
2016 m. su A.Kačanausko grupėmis „Dangi& Dangiukai” tarptautiniame konkurse Sant-Peterburge I vietos nugalėtojai, spec. Prizas už geriausio konkurso dirigento nominaciją.
2017 m. su akademiniu choru „Jaunystė“ pasauliniame vaikų ir jaunimo chorų čempionate iškovojo Grand Prix.
2017 m. su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ tapo Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso II turo laureatais II vieta.
Silvija Pročkytė
Vilija Mažintaitė
Nestokojanti ambicijų jauna ir talentinga dirigentė ir kompozitorė Vilija Mažintaitė gimė Vilniuje muzikantų šeimoje (močiutė – garsioji Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė Nadežda Kazakauskienė, motina – muzikos istorijos ir teorijos dėstytoja, brolis – pianistas), o vaikystę ir paauglystę praleido kultūrinėje ir muzikinėje aplinkoje, apsupta menininkų ir kultūros srities atstovų. Sėkmingai pabaigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (suteiktas muzikos magistro kvalifikacinis laipsnis bei dirigento ir muzikos mokytojo profesinės kvalifikacijos), Vilija aktyviai įsitraukė į Lietuvos ir užsienio kultūrinį gyvenimą. 2008 m. ji pradėjo savo kaip kompozitorės karjerą ir nuo tol kuria labai įvairią muziką – nuo išplėtotų lietuvių liaudies dainų iki miuziklų, elektro-folk misterijų ir mistinių kantatų (2018 m. sukurta mistinė kantata „Axis Mundi“ („Pasaulio ašis“) chorui ir solistei, styginių kvartetui, fortepijonui ir skaitovui – pirmas tokio žanro lietuvių autoriaus kūrinys). Paskutinis jos pasiekimas ir naujausios kompozicijos – 2020 m. sukurti kūriniai moterų chorui „Ave Regina“ ir „O magnum mysterium“.
APDOVANOJIMAI VADOVAUJANT CHORUI VIVA:
2013 m. – I-oji kategorija ir apdovanojimas „Už sėkmingą debiutą“ Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse;
2014 m. – aukso (moterų kamerinių chorų C11 kategorija) ir sidabro (šiuolaikinės muzikos C20) medaliai chorų olimpiadoje „Pasaulio chorų žaidynės“ (Ryga, Latvija);
2014 m. – lietuvių Liaudies Kultūros centro įsteigto apdovanojimo „Aukso Paukštė“ laureatės nominacijoje „Naujai suspindusi žvaigždė“ už įspūdingus rezultatus, pasiektus per trumpą laiką nuo susikūrimo;
2016 m. – aukso medalis Tarptautiniame Pau Casals chorų konkurse „Canco Mediterrania” (Lloret de Mar ir Barselona, Ispanija);
2017 m. – I laipsnio diplomas Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso I ture ir specialusis prizas kaip daugiausiai komisijos balų surinkusiam chorui;
2017 m. – geriausio Lietuvos moterų choro ir antro geriausio Lietuvos mėgėjų choro apdovanojimai Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso II ture;
2018 m. – I vieta tarptautiniame chorų konkurse „Dainuojančios tautos”;
2018 m. – I vieta tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse;
2019 m. – auksinis konkurso diplomas, apdovanojimas už geriausią atlikimo techniką, geriausio užsienio choro apdovanojimas, apdovanojimas už geriausią folko inspiruoto kūrinio atlikimą XVIII-ajame tarptautiniame Felikso Nowowiejski chorinės muzikos festivalyje (Barčevo, Lenkija).
KŪRYBA:
Pop misterija „Čerai“ (2009), „Ryto mišios“ (teksto autoriai – I. Rasimaitė, B. Rasimavičius) (2010), ciklas chorui „Liaudies dainų pynė” (2012), išplėtota lietuvių liaudies daina „Rūta žalioji“ (2012), kūrinys lygių balsų chorui „Regina caeli“ (2013), miuziklas „Kunigaikštis Žvainys“ (pagal V. Mykolaičio Putino poemą „Kunigaikštis Žvainys“) (2014), kūrinys moterų chorui VIVA „From the Life of Mary“ (teksto autorė – Judita Vaičiūnaitė) (2014), kūrinys moterų chorui VIVA elektro-folk misterija „Saulės dukros“ (teksto autorė – Birutė Pernaravičiūtė) (2016), mistinė kantata „Axis Mundi“ moterų chorui VIVA ir solistei, styginių kvartetui, fortepijonui ir skaitovui (teksto autorė – Birutė Pernaravičiūtė) (2018), kūrinys moterų chorui „O magnum mysterium“ (2020), kūrinys moterų chorui „Ave Regina“ (2020).
Kęstutis Jakeliūnas
Kęstutis Jakeliūnas (g. 1981 05 19 Šiauliuose) – Kauno mišraus choro „Kamertonas“ meno vadovas ir dirigentas, Kauno valstybinio choro dirigentas, Lietuvos ir Kauno dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, Kauno vokalinio ansamblio „Acusto“ įkūrėjas ir meno vadovas.
Kęstutis Jakeliūnas yra aktyvus Kauno miesto bei įvairių renginių Lietuvoje dalyvis. Nuo 2006 m. Kauno miesto dainų švenčių vyr. dirigentas. 2007 Suteiktas Meno kūrėjo statusas 2008 m. (ISCM) organizuotame renginyje “World Music Days 2008” – dirigavo suomių kompozitoriaus kūrinį vyrų chorui “Khorg”. Su Kauno vokaliniu ansambliu “Acusto” nuo 2011 m. rengia kasmetinius interpretavimo kursus, kuriems vadovavo iškilūs Lietuvos bei užsienio dirigentai: G.Venislovas, V.Augustinas, V.Miškinis, L.V.Lopas, A.Novikas, M.Sirmais, H.Surva, Ko Matsushita. Nuo 2003 metų gruodžio Kęstutis Jakeliūnas tapo Kauno mišraus choro “Kamertonas” meno vadovu ir dirigentu. Žymiausi pasiekimai su šiuo kolektyvu:
2004 m. XII chorų festivalyje I – ame konkurse „Cantate Domino“ laimėtas sidabrinis diplomas
2005 m. įrašyta kompaktinė plokštelė skirta choro „Kamertonas“ 10 – ies metų jubiliejui
2006 m. Gastrolės Meksikoje
2006 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso I laipsnio diplomas
2006 m. XIV sakralinės muzikos festivalio II – ojo chorų konkurso „Cantate Domino“ aukso diplomas ir I – oji vieta, bei diplomas už įdomiausiai parinktą programą.
2007 m. Tarptautiniame chorų festivalyje – konkurse “ A voyage of songs“ Tailande, mišrių chorų kategorijoje iškovojo sidabro diplomą.
2007 m. XVI Tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, mišrių chorų kategorijoje iškovojo III – ąją vietą.
2008 m. Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtos nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ laimėtojas ir apdovanotas „Aukso paukšte“.
2008 m. gegužes 29 – 31 d., III – ame Tarptautiniame chorų konkurse „Festa Choralis Bratislava 2008“ SLOVAKIJA iškovojo aukso medalį.
2011 m. XVIII Tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, mišrių chorų kategorijoje iškovojo III – ąją vietą bei Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos specialųjį prizą už įtikinamiausią šiuolaikinio kūrinio atlikimą
2013 m. Tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse „Silver Bells 2013“ mišrių chorų kategorijoje laimėjo I- ąją vietą, ir Grand Prix ture iškovojo III – ąją vietą.
2013 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse laimėjo III – ąją vietą.
2014 m. Tarptautiniame rusų sakralinės muzikos konkurse „Hajnówka 2014” iškovojo II – ąją vietą.
2014 m. VIII Pasaulio chorų žaidynėse – 8th World Choir Games 2014 „Kamertonas“ iškovojo aukso medalį. 2015 m. Tarptautiniame Pau Casals chorų konkurse V – tame chorų festivalyje ir konkurse „Canco Mediterrania 2015“ choras „Kamertonas“ iškovojo I – ąją vietą Pau Casals kategorijoje, I – ąją vietą folkloro kategorijoje ir II – ąją vietą sakralinės muzikos kategorijoje.
2016 m. XX Tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, mišrių chorų kategorijoje iškovojo III – ąją vietą.
2016 m. Tarptautiniame rusų sakralinės muzikos konkurse „Hajnówka 2016” iškovojo II – ąją vietą.
2017 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse laimėjo III – ąją vietą, bei specialųjį prizą – Mažąjį fjuzinginį vitražą už privalomojo kūrinio atlikimą iš 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“Dainų dienos „Vienybė težydi“ repertuaro: Vaclovo Augustino išplėtotą lietuvių liaudies dainos „Anoj pusėj Dunojėlio“ atlikimą.
2017 m. Tarptautiniame chorų konkurse Maltoje Kamertonas laimėjo I – ąją vietą (kategorijos nugalėtojas) sakralinės muzikos kategorijoje, I – ąją vietą (kategorijos nugalėtojas) pasaulietinės muzikos kategorijoje bei sakralinės muzikos kategorijos GRAND PRIX laimėtojas.
2018 m. XXI Tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, mišrių chorų kategorijoje iškovojo I – ąją vietą, specialųjį prizą už geriausiai atlikta privalomąjį kūrinį S. Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Oželis“, bei DIDŽIOJO GINTARO PRIZO laimėtojas.
2018 m. 26-asis CANTATE DOMINO tarptautinis chorų sakralinės muzikos festivalyje ir konkurse, klasikinės ir modernios muzikos kategorijose I – ąją vietą, žiūrovų simpatijų prizas, bei GRAND PRIX laimėtojas.
2014 m. jubiliejinės Lietuvos dainų šventės „Čia – mano namai“, 2018 – Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ vyr. dirigentas bei vokalinių ansamblių koncerto „Dėl žalio ąžuolyno“ meno vadovės pavaduotojas.
Nuo 2006 – Kauno valstybinio choro dirigentas. Diriguodamas Kauno valstybiniam chorui tarptautiniuose muzikos festivaliuose „Prahos pavasaris“ (Čekija, 2016), „Probaltica“ (Lenkija, 2017), Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame koncerte „Lietuva brangi“ (2017), kartu su choro meno vadovu ir vyr. dirigentu Petru Bingeliu pristatė lietuvių kompozitorių kūrybą. Dirigavo Lietuvos šimtmečiui skirtame koncerte „Taip niekas tavęs nemylės“ (2018), komp. Juliaus Juzeliūno (2016), Kristijono Donelaičio („Taip, Donelaiti!“, 2014) sukaktims skirtuose koncertuose Lietuvoje.
2014 m. už Kauno miesto garsinimą apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu bei pasidabruotu medaliais.
Tomas Ambrozaitis
1986–1993 m. mokėsi Klaipėdos 2-ojoje vaikų muzikos mokykloje (dabar Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla). 1993–1996 m. choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. 1997–2001 m. studijas tęsė Lietuvos muzikos akademijoje, 2001–2003 m. – Klaipėdos universiteto menų fakulteto (dabar LMTA Klaipėdos fakultetas) magistrantūroje. 2007 m. baigė aspirantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur buvo suteiktas meno licenciato kvalifikacinis laipsnis. 2018 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje simfoninio operinio dirigavimo magistrantūrą pas maestro prof. Juozą Domarką.
2000 m. dalyvavo choro „Jauna muzika“ rengtuose italų dirigento Rinaldo Alessandrini meistriškumo kursuose, dirigavo kursų baigiamajame koncerte Vilniaus rotušėje. 2000 m. stažavosi Leipzigo Felix Mendelssohn aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje (Vokietija).
2001–2007 m. buvo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos choro dirigavimo skyriaus dėstytojas.
2001–2011 m. Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro meno vadovas. 2004 m. Kretingos kamerinis choras atstovavo Lietuvai tarptautiniame dainos ir šokio festivalyje „Corri-dans“ Prancūzijoje, 2006 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų chorų konkurse Vilniuje, laimėjo II vietą, 2007 m. choras „Aukso paukštė“ laureatais, nominacijoje „Naujai suspindusi žvaigždė“. 2007 m. Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras kartu su Plungės kameriniu choru (vadovas Alfonsas Vildžiūnas) dalyvavo tarptautiniame neprofesionalių vokalinių kolektyvų konkurse „In canto sul garda“ (Italija), pelnė aukso diplomus religinės muzikos ir nacionalinės muzikos kategorijose. 2007 m. Kretingos kamerinio choro 10-mečio proga atliko J. S. Bacho koncertą „Muzikos valandos“.
2003–2009 m. – Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras“ chormeisteris. 2005–2009 m. – Klaipėdos koncertų salės kamerinio orkestro dirigentas. 2007–2011 m. Plungės Šv. Jono krikštytojo bažnyčios vargonininkas ir Sumos choro vadovas. Nuo 2008 m. dirbo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos Styginių instrumentų orkestro vadovu.
2010–2011 m. Kretingos rajono kultūros centro direktorius.
2011–2019 m. Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. Nuo 2012 m. Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ meno vadovas ir vyr. dirigentas.
2012 m. debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Eduardo Kaniavos jubiliejui skirtame koncerte, taip pat paruošė ir dirigavo teatro spektaklį „Sapnai apie Brodvėjų“.
2007 m. Lietuvos dainų šventės vyriausiasis dirigentas. 2009 m. Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ vyriausiasis dirigentas. 2014 m. Lietuvos dainų šventės „Čia mano namai“ vyriausiasis dirigentas. 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės „Tu mums – viena“ vyriausiasis dirigentas.
2015–2016 m. – Klaipėdos universiteto muzikos akademijos dėstytojas, nuo 2016 m. – Klaipėdos universiteto muzikos akademijos docentas.
Nuo 2016 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas. Nuo 2017 m. spalio mėn. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas.
2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ Dainų dienos kūrybinės grupės narys.
2019 m. dirigentas pradėjo iškilmingu kompozitoriaus E. Balsio sukakčiai pažymėti koncertu, kartu su smuikininke Lina Marija Songaile bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, atlikdami I koncertą smuikui ir orkestrui ir simfoninę siuitą pagal baletą „Eglė Žalčių karalienė“.
Nuo 2022 m. Klaipėdos koncertų salės profesionalaus mišraus choro “Aukuras” meno vadovas ir dirigentas.
Tomas Ambrozaitis yra Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos narys, Lietuvos chorų sąjungos narys, chorų ekspertas-konsultantas prie Lietuvos nacionalinio kultūros centro, tarptautinių ir nacionalinių chorų bei dirigentų konkursų komisijų narys. Kaip meno ekspertas ir vertintojas, Tomas Ambrozaitis dalyvauja įvairių konkursų ir festivalių bei Dainų švenčių vertinimo komisijose. Tarptautinio velykinės muzikos festivalio „Resurrexit“ meno vadovas.
Algirdas Šumskis
Algirdas Šumskis (1956 m. gruodžio 16 d. Kaune) – choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius
Nuo 1987 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų (universiteto Menų fakultetas) choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas.
Nuo 1987 m. ir Klaipėdos 14-osios vidurinės mokyklos (njj) muzikos mokytojas, vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro ir vokalinių ansamblių vadovas. Kolektyvai yra regioninių ir respublikinių konkursų laureatai. Choras 1989 m. koncertavo Vokietijoje. Parengtas 1990 m. Lietuvos tautinei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Vilniuje. Vokaliniai ansambliai yra ne katrą tapę respublikiniais LRT „Dainų dainelės” konkursų laureatais bei diplomantais.
1992 m. Algirdas Šumskis uostamiestyje įkūrė Jaunimo centro kamerinį mišrųjį chorą „Lyra“. Kolektyvas koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje ir Anglijoje, yra tarptautinių konkursų, festivalių laureatas, dainų švenčių dalyvis. Dalyvavo 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, 1995 m. tarptautiniame chorų konkurse Anglijoje pelnė pirmąją ir antrąją vietas, 1995 m. X tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje – antrąją vietą. 1995 m. ir 1996 m. „Lyra“ dalyvavo bažnytinės muzikos festivaliuose „Cantate Domino” Kaune. Dalyvauta visose respublikinėse bei regioninėse dainų šventėse ir kt.
1993 m. įkūrė Jaunimo centro vokalinį duetą. Su juo nemažai koncertavo, o 1994 m. respublikiniame LRT „Dainų dainelės” konkurse tapo laureatais.
1996 – 2000 m. Algirdas Šumskis Klaipėdos „Smeltės“ vidurinės mokyklos moksleivių chorų ir vokalinių ansamblių vadovas. „Smeltės” jaunių choras 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės konkurso Vilniuje laureatas, dalyvavo 1997 m. XI tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, kur laimėjo antrąją vietą. 1998 m. tarptautiniame chorų konkurse „Polifonia Atheneum” Graikijoje jaunių choras pelnė trečiąją vietą (vaikų chorų kategorijoje) ir diplomą (folk. kategorijoje). „Smeltės” vidurinės mokyklos vokaliniai ansambliai yra respublikinio LRT „Dainų dainelės” konkurso diplomantai.
1998 – 2007 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto merginų choro studijos vadovas ir dirigentas.
2007 m. įkūrė ir yra Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ (2014 m. KU senato suteiktas vardas) meno vadovas. Su šiuo choru daug koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje.
Doc. Algirdas Šumskis yra Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras” tarybos narys, o nuo 2006 m. jos Tarybos pirmininkas, Lietuvos chorų sąjungos narys. Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos (LMMA) atkūrimo iniciatyvinės grupės narys (1994 m.), LMMA pirmininko pavaduotojas (1996 – 1998 m. ir 2003 – 2006 m.), LMMA pirmininkas (1998 – 2003 m.). Laikraščio „Mūsų gaida” LMMA informacinio leidinio (laikraščio) steigėjas ir redaktorius. Lietuvos muzikų sąjungos narys. Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Muzikos mokytojų fakulteto Tarybos narys (1988 – 1990 m.). Klaipėdos universiteto Menų fakulteto prodekanas (1998 – 2005 m). Studijų programų komiteto narys (nuo 1998 m.). Lietuvos Koordinacinės muzikinio ugdymo tarybos narys (nuo 1998 m.).
Vadovaujant doc. Algirdui Šumskui Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ tapo viena ryškiausių kultūrinių organizacijų Lietuvoje. 2010 m. Respublikiniame konkurse „Tikime laisve“, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui, kurį rengė Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, chorinė bendrija „Aukuras“ iškovojo laureato vardą (pirmąją vietą).
Doc. Algirdas Šumskis yra tarptautinių, respublikinių ir regioninių Dainų švenčių vyr. dirigentas. Nuo 2006 m. yra Lietuvos Dainų švenčių ekspertas – konsultantas bei Lietuvos chorinio meno žanrinės tarybos narys prie Lietuvos nacionalinio kultūros centro.
Doc. Algirdas Šumskis yra Regioninių ir respublikinių dainų švenčių bei festivalių organizatorius, rengėjas ir meno vadovas bei vyr. dirigentas:
Doc. Algirdas Šumskis yra respublikinių chorų apžiūrų bei tarptautinių ir respublikinių konkursų vertinimo komisijų narys, tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatas. Naujų chorinių dainų konkursų Klaipėdoje organizatorius bei komisijų narys ir t. t.
Doc. Algirdas Šumskis yra parašęs straipsnių, recenzijų (per 65 straipsnių), išleidęs brošiūrų, bukletų ir kitokių publikacijų (per 15 leidinių). Sudarė ir redagavo dainų rinkinį „Vaikų dainos” (1993 m.), Naujų chorinių kūrinių rinkinį (2008 m.) bei natų rinktines „Kūriniai chorui“ (Klaipėdos kompozitorių chorinių kūrinių rinktinės – 2009 m., 2010 m., 2012 m., 2015 m., 2017 m.), parengė metodinę priemonę „Išplėstinę chorinio dirigavimo dalyko programa” (1992 m.), išleido metodinę knyga „Chorvedybos praktika mokykloje“ bendraautorius kartu su prof. Fabijonu Sereika (1999 m.) bei išleido (kartu su Vytautu Blūšiumi ir Robertu Varnu) monografiją – knygą, skirtą Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ 20-mečiui (2008 m.).
Doc. Algirdo Šumskio veikla yra žinoma ir kaip kompozitoriaus – sukūręs ir išleidęs dainų vaikų bei suaugusiųjų chorams, solistams su instrumentiniu pritarimu, instrumentinės muzikos kūrinių, styginių kvartetą. Atskirais leidiniais yra išleistos jo mišios lygių balsų chorui a cappella ir mišios lygių balsų chorui su vargonų pritarimu (2005 m., 2007 m.).
Dainius Puišys
Choro dirigentas, dainininkas, pedagogas,
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius,
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo ir dainavimo mokytojas
Gimė 1965 m. spalio 19 d. Ukmergėje. 1979 m. baigė Panevėžio muzikos mokyklą (mokyt. Irenos Martikonienės fortepijono klasė). 1984 m. baigė Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą (dabar V. Mikalausko menų gimnazija) (dėst. Gražinos Viržonienės choro dirigavimo klasė).
1986 – 1991 m. studijas tęsė Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedroje (prof. A. Jozėno klasė).
1990 m. tobulinosi Zalcburge (Austrija) Muzikos universiteto Mozarteum Vasaros akademijos prof. M. Gielen (Austrija-Vokietija) dirigavimo meistriškumo kursuose.
1990 m. tapo I-ojo tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu.
1991-1993 m. žinias gilino Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros meno aspirantūroje (prof. A. Jozėno klasė).
1996 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Dainavimo katedros bakalauro studijas (prof. V. Noreikos klasė).
1997 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Dainavimo katedros magistro studijas (prof. V. Noreikos klasė).
1987-1989 m. Respublikinių moksleivių rūmų (dabar Sostinės vaikų ir jaunimo centras) Dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ chormeisteris ir koncertmeisteris.
1989-1992) Choro dirigavimo ir Dainavimo katedrų koncertmeisteris.
1990-1997 m. Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ artistas-solistas (baritonas).
1991-1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Mišraus choro (meno vadovas prof. P. Gylys) chormeisteris – dirigentas.
1992-1998 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, asistentas.
1995-2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Merginų choro meno vadovas ir dirigentas.
Per šį laikotarpį kolektyvas parengė ir atliko per 250 įvairių epochų, stilių lietuvių ir užsienio autorių kūrinių a cappella ir su pritarimu, scenų iš operų, ištraukų iš oratorijų, kantatų, mišių. Choras surengė ir dalyvavo apie 50 koncertų Lietuvoje: Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivaliuose (1996, 2003 m. ), Pasaulio lietuvių dainų švetėse (1998, 2003 m.), tarptautiniame Šiaulių religinės muzikos festivalyje (1997 m.), Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventėse „Gaudeamus“ Lietuvoje (Vilnius 1999 m.) ir Latvijoje (Riga 2004 m.), J. Naujalio religinių kūrinių chorams konkursuose (1996, 1998 m.), autoriniuose kompozitorių koncertuose – vakaruose ir kituose renginiuose. Lietuvos nacionalinio radijo fondams įrašė lietuvių ir užsienio autorių kūrinių.
1998-2004 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros lektorius.
2004–2018 m. LMTA Choro dirigavimo katedros docentas.
2005-2018 m. LMTAChoro dirigavimo katedros vedėjas.
2005-2018 m. LMTA Mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvas per šį laikotarpį paruošė ir atliko per 300 įvairių epochų, stilių lietuvių ir užsienio autorių kūrinių a cappella ir su pritarimu. Taip pat ištraukų iš oratorijų, operų, kantatų, mišių. Su Lietuvos Nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Kauno ir LMTA studentų simfoniniais, VU kameriniu orkestrais, diriguojant J. Wallnig, R. Šervenikui, M. Pitrėnui, M. Staškui, P. Gyliui, V. Miškiniui, V. Augustinui ir kt. atliko L. Cherubini „Requiem“ c-moll (2006 m.), W. A. Mozart „Missa brevis“ D-dur, J. Haydn „Pasaulio sutvėrimas“ (2007 m.), G. Puccini „Messa di Gloria“ (2008 m.), C. Orff „Carmina burana“ (2009 m.). Choro kamerinė grupė dalyvavo M. Petrausko op. „Birutė“ koncertiniame atlikime Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje (2007 m.). Taip pat atliko stambios formos kūrinių: V. Augustino „Absiste vulgus“ (2007 m.), O. Narbutaitės „Lapides, flores nomina et sidera“ (2008 m.) K. Jenkins “Requiem” (2011 m.), M. Natalevičiaus „Omni Sol Temperat“ (2013 m.). E. Tubin „Requiem“ (2014 m.) bei E. Grieg „Olav Trigvason“ (2017 m.) G. Verdi „Falstaff“ (2018 m.) operų premjeras Lietuvoje. Dalyvavo profesorių E. Ortner (Austrija) ir M. Tranchant (Prancūzija) vadovaujamuose choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo meistriškumo kursuose, LMTA choro dirigentų (2009 m.) ir III tarptautiniame J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursuose.
Kolektyvas, vadovaujant D. Puišiui, dalyvavo IV-ame J. Naujalio religinės muzikos kūrinių chorams konkurse (2005 m.), Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventėse „Gaudeamus“ Vilniuje (2011 m.), Daugpilyje (Latvija 2014 m.), Tartu (Estija 2006, 2018 m.), Lietuvos dainų šventėse „Būties ratu“ (2007 m), Lietuvos tūkstantmečio “Amžių sutartinė” (2009 m.) „Čia mano namai“ (2014 m.), Lietuvos šimtmečio „Vardan tos…“ (2018 m.)
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje Šiauliuose (2007, 2010, 2015 m.), Kaune (2008, 2012, 2016 m.), Klaipėdoje (2011, 2014 m.) Vilniuje (2009, 2013, 2017 m.). Koncertuose, skirtuose kompozitorių J. Haydn 200-osioms mirties, G. Verdi 200- osioms gimimo metinėms (2013), J. Juzeliūno (2006 m.), J. Nabažo (2007 m.), J. Švedo (2008 m.), choro dirigentų L. Abariaus (2009, 2014 m.), P. Bekerio (2010 m.), K. Kavecko, K.Griauzdės (2015 m.), A. Jozėno, A. Budriūno (2017 m.) ir kt. jubiliejiniuose vakaruose-koncertuose. Koncertavo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, Kongresų rūmų didžiojoje ir kamerinėje, LMTA Didžiojoje, Lietuvos valdovų rūmų, LTDM, Kauno filharmonijos, Klaipėdos, Šiaulių „Saulės“ koncertų salėse, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, Vilniaus universiteto šv. Jonų, šv. Kazimiero, šv. Teresės, šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų), šv. Kotrynos, šv. Jokūbo Pilypo, Kauno šv. Ksavero (Jėzuitų), Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiose, Šiaulių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir kt.
Puišys dirigavo įvairiuose koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventės “Gaudeamus” vyr. dirigentu (Vilnius – 2011 m.), Lietuvos delegacijos chorų meno vadovu ir šventės vyr. dirigentu (Daugpilis (Latvija) – 2014 m., Tartu (Estija) – 2006, 2018 m.), Lietuvos šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos…“ (Vilnius – 2018 m.) vyr. dirigentu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio Vilniuje (2005, 2009, 2013, 2017 m.) meno vadovu ir vyr. dirigentu.
2016-2018 m. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ dirigavimo mokytojas.
2017-2018 m. LMTA Pedagogikos katedros vedėjas.
Nuo 2018 m. LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius.
Nuo 2021 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus Choro dirigavimo ir dainavimo meno šakos mokytojas.
Nuo 2022 m. Nacionalinės M. K. Čiurlinio menų mokyklos Muzikos skyriaus Choro dirigavimo ir dainavimo meno šakos Balso ugdymo metodinės grupės pirmininkas.
Puišys veda dirigavimo ir dainavimo atviras pamokas – interpretacijos meistriškumo kursus bei seminarus Lietuvoje. Parašė straipsnių Lietuvos spaudoje, dalyvauja ir skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, sukūrė muzikos kūrinių aranžuočių chorui. D. Puišys yra kviečiamas dalyvauti ir pirmininkauti įvairių choro dirigentų, chorų, vokalinių ansamblių ir dainininkų konkursų vertinimo komisijoms Lietuvoje ir užsienyje. Inicijuoja ir dalyvauja LRT muzikinėse laidose, skirtose, Lietuvos choro ir vokalinio meno aktualijoms, konkursams, festivaliams ir kitiems muzikiniams įvykiams.
Buvo LNKC žanrinės tarybos narys, ekspertas – konsultantas. Iniciavo ir organizvo LMTA choro dirigentų (2009 m.) bei III tarptautinį J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursus, buvo šių konkursų vertinimo komisijų narys.
Puišys yra Lietuvos muzikų sąjungos (nuo 2022 m. tarybos), Lietuvos chorų sąjungos (nuo 2023 m. tarybos), AGATA narys.
Audronė Stepankevičiūtė
Vievio kultūros centro direktorė, kamerinio choro „Con moto“ vadovė, respubllikinio chorų festivalio-konkurso „Mūsų dainose“ iniciatorė ir organizatorė, kultūrinei meninei bendruomenių edukacijai skirtų projektų „Pasimatuok puantus“, „Paliesk operetę“, „Kviečiu „Operą!“ ir kt. vadovė. Chorų vadovų kvalifikacijos tobulinimui skirtų seminarų organizatorė.
Kastytis Barisas
VDU Švietimo akademijos mišraus choro „AVE VITA“ meno vadovas ir dirigentas, profesorius ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros docentas, Lietuvos Chorų sąjungos narys, chorų ekspertas konsultantas Kastytis Barisas gimė 1961 Panevėžyje.
Išsilavinimas ir kvalifikacija: 1976-1980 Panevėžio J.Švedo pedagoginė muzikos mokykla; 1980-1985 Lietuvos valstybinė konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija); 1993-1995 – LMTA aspirantūra.
2008 m. stažavosi Gardino J. Kupalos valstybiniame universitete.
2019 m. stažavosi pagal ERASMUS programą Drezdeno aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje.
1983-1993 – Vilniaus Dailės Instituto (VDA, LDA) kamerinio choro įkūrėjas ir vadovas.
Baltijos šalių dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ (Latvija:1991, 2004, 2014; Estija:1995, 2006, 2018; Lietuva:1999, 2011), Lietuvių dainų švenčių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014, 2018), Kauno dainų švenčių (1999, 2004, 2006, 2008, 2010, 2016, 2018) , Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių (2012, 2016, 2017,2018) vyriausiasis dirigentas, Zarasų dainų šventės (2013) meno vadovas ir vyr. dirigentas
Choras “AVE VITA” vadovaujant prof. Kastyčiui Barisui dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų bei festivalių (Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, JAV, Latvija, Lenkija, Malta, Meksika, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rusija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija). Choras- daugelio tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtojas. Lietuvos suaugusiųjų choro konkurso 1 v. (2002), III v. (2006) laimėtojas, „Aukso paukštė“ nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2002) laimėtojas.
Televizijos projektų „Lietuvos balsai“ (2009), „Žvaigždžių duetai“ su dainininke V. Genyte (2010), „Chorų eurovizija“ (2014) dalyvis. K. Barisas chorą paruošė daugeliui televizijos laidų su žymiais operos artistais (V. Juozapaičiu, J. Leitaite, V. Vyšniausku, M. Vitulskiu ir kt.), estrados dainininkais ( E. Kučinsku, E. Sašenko, E.Krysko Skambine, V. Baumila, B. Perikyte, O. Vyšniausku, Č. Gabaliu, P. Meškėla, L. Adomaičiu, M. Mikutavičiumi ir kt.).
K. Barisas įrašė dvi garso kasetes (1996, 2000- Italija), 1996 m. vaizdo ir garso kasetės išleistos XXVI tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Loreto (Italija) , kur skamba choro AVE VITA atliekami kūriniai. Įrašytos penkios kompaktinės plokštelės (2000, 2004, 2010, 2014, 2015, ), o X chorų festivalis Pueblo (Meksika) 2009 m. išleido kompaktinę plokštelę, kur įrašyti choro AVE VITA keli kūriniai. 2016 m. išleista DVD „Ačiū, kas šalia esi“. Įrašyta choro AVE VITA kūriniai išleistose kompaktinėse plokštelėse „Aukštumos.Žemumos.Lygumos. Saulius Petreikis ir World orchestra“ (2016), ŽALVARINIS (2017). Nemažai chorinės muzikos įrašyta LRT, LNK ir kitose televizijose.
Su choru parengta daug programų, nemažai stambios formos kūrinių. Paminėtini: B. Chilcott „A little Jazz Mass“ (2015), Ch. Gounod „Messe breve“ Nr. 7 (2015), T.W. Aas kantata „Gloria“ (2015), G. Kuprevičius kantata „Pagonių giesmės“ (2014), M. Natalevičius kantata „Omnia sol temperat“ (2013), D. Pavilionis miuziklas „Jotvingių rauda‘ (2012), K. Jenkins „Requiem“ (2011), V. Augustinas kantata „Absiste vulgus“ (2010), C. Orf „Carmina burana“(2009), D. Falco „Messa“ (2008), W.A. Mozart „Messe breve D-dur“ (2007), V. Miškinis kantata „Creator alme siderum“ (2006) ir t.t.
Ypatingai didelis susidomėjimas: paruoštas projektas- teatralizuotas tautinio kostiumo pristatymas –koncertas „Raštų pynė“, kurį girdėjo ir stebėjo ne tik Lietuvos žiūrovai, bet ir Sankt Peterburgas (Rusija), Mogiliovas ir Minskas (Baltarusija), Pescas (Vengrija), Achenas (Vokietija).
Koncertuota su orkestrais: Vilniaus SINFONIETTA, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Vilniaus universiteto kameriniu, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų, Šiaulių kameriniu, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Trakų meno mokyklos fanfarų „Trakai“, Vilniaus Kristoforo kameriniu, Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniu ir kt.
Aktyviai dalyvauja ekspertinėje veikloje: vokalinių ansamblių konkurso „Šventosios gaida“ (2006, 2008, 2015) , XVIII tarptautinio sakralinės muzikos konkurse Namestove (Slovakija, 2007) , IV tarptautinės sakralinės muzikos chorų konkurso „Cantate Domino“ (2008), III Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio- konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ (2008, 2011, 2015), Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės AMŽIŲ SUTARTINĖ chorų atrankos perklausų (2009), respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ (2010), XVII tarptautinio dainos konkurso „Dainuoju Lietuvai“ (2012), Lietuvos suaugusių chorų konkurso (2013), berniukų ir jaunuolių konkurso (2014), Lietuvos dainų šventės ČIA MANO NAMAI chorų perklausų vertinimo komisijos narys, Lietuvos vokalinių ansamblių konkurso „Šilų aidai“ (2008, 2016), Regiono vokalinių ansamblių „Kur aukštas klevas“ (2008), VI vokalinės muzikos konkurso „Iš širdies į širdį“ (2011), Vokalinių ansamblių konkurso „Nemunėlio vingiai“ (2013), VII vokalinės muzikos konkurso Veiveriuos (2013) vertinimo komisijos pirmininkas.
Veda seminarus ir chorinio dainavimo meistriškumo kursus chorų ir vokalinių ansamblių vadovams, mokytojams, dainų švenčių dalyviams. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalio „Gaudeamus“ dalyviams vedė repertuaro, interpretacijos kursus Rygos, Tartu ir Talino universitetuose (2018, 2014, 2011).
K. Barisas yra kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams komisijos narys, LNKC choro ir vokalinių ansamblių žanrinės tarybos narys, buvo Lietuvos kultūros ministerijos kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektų vertinimo ekspertų komisijos pirmininku (2013, 2014).
Profesorius dėsto choro dirigavimą, partitūrų skaitymą, lietuvių muzikos istoriją, ugdymo projektų vadybą magistrantams, veda vargonininkų choro studiją, vadovauja bakalaurų ir magistrantų mokslo darbams. 2013 ir 2017 metais paskaitas skaitė Baltijos Federalinio Emanuelio Kanto universitete Kaliningrade (Rusija).
Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. Kiekvienais metais kelia kvalifikaciją įvairiose kursuose ir seminaruose.
Vadovėlio aukštųjų mokyklų studentams „Harmonijos paskaitų konspektai“ (1999) autorius, sudarė ir išleido keletą rinkinių chorams, ansambliams, monografijos „Bendrasis muzikinis ugdymas Lietuvoje: raida ir kryptys (XX – XXI a. pradžia) bendraautorius (2012).
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (2002), II laipsnio medaliu „UŽ nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2016), LEU medaliu „Už nuopelnus“ (2015), Vyriausybės, Seimo, kultūros ministerijos, švietimo ministerijos, savivaldybės ir kitų įstaigų padėkos raštais.
Arvydas Girdzijauskas
1957 m. gimė Vilniuje.
1974 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Mokydamasis mokykloje dainavo “Ąžuoliuko” berniukų chore, mokėsi groti fortepijonu.
1974 m. įstojo į Lietuvos Valstybinės konservatorijos chorinio dirigavimo specialybę. 1979 m. ir ją baigė su pagyrimu. Studijų metu dirbo chormeisteriu Vilniaus Valstybinio Universiteto mišriam chore ir mergaičių chore “Liepaitės”.
1979 m. atkūrė Lietuvos Televizijos ir radijo vaikų chorą. Jam vadovavo iki 1992 m.
1992 m. Arvydo Girdzijausko iniciatyva Klaipėdoje buvo įkurta visos dienos estetinės pakraipos Humanitarinė mokykla (dabar Vydūno gimnazija) siekianti praktiškai derinti bendrąjį lavinimą su aktyvia menine ir kūrybine veikla bei estetiniu ugdymu. Šios gimnazijos direktoriumi, muzikos mokytoju ir choro vadovu dirba iki šiol.
1996 m. suteikta mokytojo – eksperto kvalifikacinė kategorija.
2008 m. Suteikta 1-oji vadybinė kategorija.
2008 m. Apginta socialinių mokslų daktaro disertacija tema „Aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros ugdymas muzikine veikla“.
2012 m. inicijuotas savitos pedagoginės sampratos „Mokinių humanistinės kultūros ugdymas menine veikla“ sukūrimas, aprobavimas ir įgyvendinimas Klaipėdos Vydūno gimnazijoje.
Su Vydūno gimnazijos vaikų choru aktyviai koncertuoja, pelnė prizų respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Dažnai kviečiamas diriguoti regioninėse ir respublikinėse dainų šventėse.