Per du dešimtmečius „Pro Musica“ tapo vienu išskirtiniausių Lietuvos chorų, garsėjančiu didžiųjų klasikos kūrinių atlikimu ir tarptautiniu bendradarbiavimu. Gruodžio 4 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, choras minės savo jubiliejų ypatingu koncertu, kurio pagrindinis akcentas – Philipo Glasso opusas „Songs from Liquid Days“.
Apie choro pradžią, kelią į pripažinimą ir pasirinktą jubiliejinę programą kalbiname choro meno vadovę ir dirigentę Rasą Gelgotienę.
Kaip ir kada susikūrė choras „Pro Musica“?
Kolektyvo įkūrimo idėja kilo 2024-ųjų rudenį, Vilniaus universiteto merginų chore „Virgo“. Kelis metus jame dainavusios alumnės ėmė jausti diskomfortą, darėsi „ankšta“ – nuolatinis senojo repertuaro kartojimas su pirmakursėmis pradėjo varginti, o kolektyve susiformavo dvi atskiros grupės: alumnės ir studentės. Tąkart, choro „Virgo“ įkūrėjos: Loreta Žeimytė, Rasa Vaitiekūnienė, Asta Gasparavičiūtė ir kitos praleido nemažai laiko ieškodamos išeities. Galiausiai buvo nuspręsta įkurti naują chorą išskirtinai alumnėms. Tai buvo ganėtinai rizikingas sprendimas, mat „Virgo“ neteko savo stipriausių ir labiausiai patyrusių dainininkių, o naujo kolektyvo kūrimas taip pat buvo nemenkas iššūkis. Alumnės, puoselėjančios stiprią draugystę ir aukštą muzikinį pasirengimą, tikėjosi sukurti ypatingai aukšto lygio kolektyvą.
Ar jų lūkesčiai pasiteisino?
Neslėpsiu, teko labai greitai koreguoti naujojo choro koncepciją. Ne todėl, kad merginų buvo mažai, o dėl to, kad alumnės per keletą metų „Virgo“ chore buvo atlikusios didžiąją dalį moterų choro repertuaro ir surasti ką nors naujo buvo labai sunku. Tuokart pradėjau svarstyti apie mišraus alumnų choro sukūrimą. Ši mintis susilaukė didelio merginų pasipriešinimo, tačiau man pavyko jas įtikinti ir ėmėmės ieškoti dainuojančių vyrų.
Kaip klostėsi choro „Pro Musica“ gyvenimas vėliau?
Choras stiprėjo ir augo. Vos penkerius metus egzistavusi „Pro Musica“ išgyveno krizę, kai naujai atėję vaikinai pradėjo reikalauti keisti choro vadybą, muzikinę kryptį, vadovą. Tada choras skilo perpus. Dalis išėjo ir sukūrė naują chorą, o likusiems pasiūliau naują choro repertuarinę kryptį – stambių formų kūrinių atlikimą, bendradarbiaujant su pasaulio universitetų chorais ir orkestrais.
Kodėl pasirinkote stambių formų kūrinių atlikimą?
Pirmiausiai, tai yra nuostabi galimybė dainuoti pačius įspūdingiausius muzikos kūrinius! Esame atlikę jau daugiau nei 20 didžiųjų klasikos šedevrų, taip pat ir šiuolaikinės muzikos opusų chorui su orkestru: J. S. Bacho, W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Puccini, G. Rossini, A. Dvořáko, A. Vivaldi, G. Fauré, C. Saint-Saenso, A. Brucknerio, C. Orffo, K. Jenkinso, O. Gjeilo ir daugelio kitų kompozitorių Mišias: „Requiem“, „Magnificat“, „Stabat mater“ etc. Antra, mūsų bendradarbiavimas su pasaulio universitetų chorais ir orkestrais atitinka Vilniaus universiteto strateginius tikslus. Jau esame bendradarbiavę su Bazelio, Liuksemburgo, Paduvos, Rio de Žaneiro, San Francisko, Lozanos, Ekstremaduros, Oslo, Kyjivo, Rygos ir daugelio kitų universitetų chorais bei orkestrais.
Kuo choras gyvena dabar?
Kasmet, jau daugiau nei dešimtmetį, rengiame projektą „Klasika visiems“. Tai edukacinis muzikos projektas, suteikiantis galimybę dalintis didžiųjų muzikos šedevrų atlikimo džiaugsmu su kitais žmonėmis. Po Naujų metų pradėsime repetuoti dvi naujas programas: M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinėms skirtas renginys, o balandžio mėnesį turėsime reikšmingą koncertą Prancūzijoje, kur Lietuvos pasididžiavimas, pianistė Mūza Rubackytė mus pakvietė drauge atlikti F. Liszto „Via crucis“, Kompjeno pilyje.
Šiuo metu „Pro Musicoje“ dainuoja apie 90 choristų. Kas Jums talkina darbe su šiuo kolektyvu?
Svarbu paminėti, kad apskritai chorinis judėjimas Lietuvoje pastaraisiais metais labai suaktyvėjo. Reikšmės neabejotinai turi ekonominė šalies situacija – tampame tokia pat valstybe kaip kitos Vakarų Europos šalys. Žmonėms atsirado daugiau laiko ir finansinių galimybių pasirinkti turiningą, įdomų laisvalaikį.
Didžiausia organizacinė choro „Pro Musica“ našta tenka choro prezidentei Irmai Janonytei, buvusiai „Virgo“ dainininkei, tikrai choro tradicijų tęsėjai ir entuziastei. Muzikinį darbą dirbame trise: aš, chormeisteriai Ignas Garla ir Donatas Zakaras. Su Ignu kartu dirbame jau seniai. Jis taip pat yra choro „Gaudeamus“ chormeisteris, be to, vadovauja naujai suklestėjusiam „Dobilo“ chorui. I. Garla – puikus muzikantas, aukštos klasės chorvedys profesionalas ir nuostabiai šiltas, draugiškas žmogus. Donatas Zakaras chore dar tik treji metai, tačiau „Pro Musica“ negali atsidžiaugti, kad žymus kompozitorius skiria savo laiką ir jėgas mūsų chorui. Beje, Donatas pats turi nemažą chorinę patirtį, puikiai dainuoja bosu ir todėl nuostabiai gražiai dirba chorvedžio darbą.
Gruodžio 4 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, „Pro Musica“ 20-mečio koncerte atliksite Philipo Glasso „Songs from Liquid Days“. Kuo ypatingas šis kūrinys?
Apie jį sužinojau netikėtai, kai viename Niujorko muziejų, Bruklino mergaičių choras ir orkestras repetavo kūrinio fragmentus. Nors buvau nuvargusi po savo pačios koncertų, tačiau atsisėdusi ant laiptų nesitraukiau tol, kol neišklausiau visos repeticijos, o vėliau ir koncerto. Nežinau kodėl, bet Ph. Glasso muzika mane užburia, jos grožis „pakerta“ kojas. Nuo tada svajojau atlikti šį kūrinį. Atėjus metui rinktis „Pro Musica“ jubiliejinę programą, nei akimirkos neabejojau, kad tai bus Ph. Glasso „Songs from Liquid Days“. Taigi kviečiu ir klausytojus patirti tą nepaprastą kompozitoriaus muzikos žavesį!
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
