Projekto metu LCHS užsakė ir ketina išleisti net 12 naujų lietuvių kompozitorių kūrinių, skirtų lygių balsų moterų ir mišriems chorams. Šiuo, antruoju straipsniu pristatome kūrinius, sukurtus specialiai mišriems chorams, tai: Giedriaus Svilainio „Oi tata kupolia graži“; Deivido Edo Kuktos „The last hope“; Gintauto Venislovo „Mitte manum tuam“; Vaclovo Augustino Kalėdų lopšinė „Dormi, Jesu“ bei Donato Zakaro „Žvaigždelė mano“. Žemiau kūrinių autoriai dalijasi savo įžvalgomis apie šių kompozicijų idėjas bei refleksijomis apie muzikinį repertuarą, skirtą mišriems chorams.
Giedrius Svilainis „Oi tata kupolia graži“ mišriam chorui su akompanimentu
Anot autoriaus: „tai ne pirmas mano kūrinys chorui. Kurti chorams man natūralu, nes esu profesionalus chorvedys ir kompozitorius, puikiai išmanantis choro specifiką. Visada mėgstu eksperimentuoti su balsais, ieškoti naujų išraiškos būdų. Dažnai rašau būtent mišraus choro sudėčiai dėl didesnių spalvinių galimybių. Šiame kūrinyje remiuosi lietuvių liaudies Joninių dainos „Kupolia rože“ melodija. Tai ritualinė daina, apdainuojanti kupolia rožę – svarbų Joninių šventės simbolį. Pagrindinę kompozicijos temą atlieka solistas vyrišku balsu, o choras jam atkartoja, taip sustiprindamas melodijos skambesį. Kūrinys yra monotematinės-variacinės formos, kuri leidžia kūrybingai plėtoti pagrindinę temą. Dainos nuotaika perteikia Joninių šventės džiaugsmingą ir pakylėtą atmosferą.“
Deividas Edas Kukta „The last hope“ mišriam chorui a cappella
„Nors daugiausia dėmesio savo kūryboje skiriu garso takeliams, chorinė muzika man taip pat yra labai svarbi. Kūrinys „The Last Hope“ (liet. – Paskutinė viltis) yra jautri muzikos ir teksto dermė, siekianti užmegzti ryšį su klausytojo vidiniu pasauliu. Šiuo kūriniu siekiau sujungti žodžių stiprybę su muzikinėmis emocijomis, kurios drauge gali įkvėpti ir motyvuoti kiekvieną klausytoją. Muzika šiame kontekste tampa vidiniu balsu, stiprinančiu teksto prasmę ir kviečiančiu susimąstyti apie asmeninių tikslų ir vilties svarbą.
Mano pasirinkimas rašyti būtent mišriems chorams kyla iš jų ypatingo balso tembrų derinio. Mišrūs chorai leidžia perteikti plačią emocijų paletę – nuo subtilios jautrumo iki stiprios, beveik monumentalią energiją spinduliuojančios jėgos“ – pasakoja D. E. Kukta.
Vaclovas Augustinas – Kalėdų lopšinė „Dormi, Jesu“ mišriam chorui a cappella
Autoriaus teigimu: „chorinė muzika yra mano sritis ir mano tapatybė, todėl rašau būtent chorams. „Dormi, Jesu“, tai Kalėdų lopšinė. Kalėdinė, nes artėja Kalėdos, o lopšinė, nes neseniai man gimė dukra. Kūrinys paremtas lietuviškos lopšinės melodija, prie kurios pritaikytas XVI–XVII a. lotyniškas tekstas „Mergelės Marijos lopšinė“.
Mane žavi visų sudėčių chorai, jei balsai skamba darniai ir gražiai. Vis tik dažniau renkuosi mišrią choro sudėtį, galbūt dėl to, kad dirbu su mišriu choru. Žinoma įtakos turi ir tai, jog mišrių chorų pasaulyje yra daugiau, taigi didesnė paklausa.“
Donatas Zakaras „Žvaigždelė mano“ mišriam chorui a cappella
„Nuo vaikystės iki šių dienų dainuoju mėgėjų ir profesionaliuose choruose. Esu įgijęs chorvedžio išsilavinimą, todėl natūraliai susiklostė, kad esu parašęs daugiau chorinės muzikos. Kūrinyje „Žvaigždelė mano“ mane sudomino tekstas – buvau nustebintas, kad Juozas Erlickas sukūrė, galima sakyti, „lyrišką“, „romantišką“ eilėraštį!
Nenorėčiau išskirti vieno labiausiai patinkančio choro tipo. Vienodai patinka tiek lygių balsų: moterų, vyrų, vaikų, tiek mišrūs chorai. Žinoma, pastarieji turi plačiausią diapazoną, kuris leidžia naudoti daugiau išraiškos priemonių“ – mintimis dalijasi D. Zakaras.
Projektą finansuoja:
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė