Lietuvos chorų bendruomenė – neatsiejama šalies kultūrinės tapatybės dalis, formuojanti tautos muzikinę panoramą, tačiau patirianti ir tam tikrų iššūkių. Pagrindinės problemos susijusios su autorių teisėmis, legalios muzikos naudojimu ir finansiniais sunkumais, trukdančiais chorams teisėtai įsigyti natas. Siekdama spręsti šias problemas, Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) pradėjo naują projektą, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos, kurio tikslas – sukurti legalią ir prieinamą muzikos sklaidą bei skatinti chorinės kultūros atgimimą.
Projekto tikslai
Chorų bendruomenė Lietuvoje išgyvena paradoksą: nors šalyje gausu talentingų atlikėjų ir chorų, dalis kolektyvų vis dar naudojasi kopijuotomis natomis. Toks praktikavimas ne tik pažeidžia autorių teises, bet ir stabdo muzikos leidybos raidą. Viena pagrindinių priežasčių – riboti finansiniai ištekliai, kurie apsunkina originalių natų įsigijimą. Kopijuotos natos naudojamos ne tik mėgėjų, bet kartais ir profesionalių kolektyvų veikloje.
LCHS, siekdama sustiprinti teisėtos muzikos naudojimo kultūrą, inicijavo projektą, kuris apima naujos internetinės platformos sukūrimą ir specialių chorinės muzikos kūrinių užsakymą. Projekto tikslas – legalios muzikos prieinamumo didinimas, kompozitorių darbo sklaida ir tinkamo kūrybinio atlygio užtikrinimas. Tokie veiksmai prisidės prie ilgalaikio chorų bendruomenės augimo ir kultūrinės žinios sklaidos.
Moderni internetinė platforma ir elektroninė parduotuvė
Pagrindinis projekto siekis – elektroninės parduotuvės įvedimas į naujai sukurtą, modernią internetinę LCHS svetainę, kurioje chorai galės patogiai ir lengvai įsigyti originalias natas. Ši platforma taps pagrindiniu informacijos ir paslaugų centru chorams visoje Lietuvoje. Be to, sistema suteiks galimybę kompozitoriams tiesiogiai parduoti savo kūrinius, taip mažinant tarpininkų vaidmenį ir padidinant finansinį atlygį kūrėjams. Elektroninė parduotuvė taip pat padės spręsti kultūrinės leidybos krizę Lietuvoje, mat daugelis autorių negauna tinkamos platformos savo darbams skelbti. LCHS iniciatyva siekiama pakeisti šią situaciją, sudarant galimybes naujiems kūriniams pasiekti plačią auditoriją.
Nauji lietuvių autorių kūriniai chorams
Projekto metu LCHS užsakė ir ketina išleisti net 12 naujų lietuvių kompozitorių kūrinių, skirtų lygių balsų moterų ir mišriems chorams. Šiame straipsnyje pristatome kūrinius, sukurtus specialiai lygių balsų moterų kolektyvams, tai: Giedriaus Svilainio „Tave papuošt žadėjom“;Vilijos Mažintaitės „O Magnum Mysterium“; Vytauto Miškinio du opusai „Sonetas Nr. 83 – Tavy…“ ir „Miega“; Karolinos Ramonės išplėtota lietuvių liaudies daina „Leliumai“; Linos Kairytės „O Magnum Mysterium“ bei Gedimino Kalino „Augo putinas“. Žemiau kūrinių autoriai dalijasi savo įžvalgomis apie šių kompozicijų idėjas bei refleksijomis apie muzikinį repertuarą, skirtą moterų chorams.
Giedrius Svilainis „Tave papuošt žadėjom“ lygių 3 balsų moterų chorui su akompanimentu
Autoriaus teigimu: „tai ne pirmas mano kūrinys chorui. Kurti chorams man natūralu, nes esu profesionalus chorvedys ir kompozitorius, puikiai išmanantis choro specifiką. Visada mėgstu eksperimentuoti su balsais, ieškoti naujų išraiškos būdų. „Tave papuošt žadėjom“ kompozicijos idėja – patriotinė daina Lietuvai, tėvynei, o kupletinė muzikinė forma puikiai perteikia poeto Antano Miškinio eilėraščio nuotaiką. Pavyzdžiui, jaunos Lietuvos įvaizdis perteikiamas žodžiais: „esi pačioj jaunystėj ir pačiame pavasary“. Taip pat apdainuojami dramatiški tautos istorijos įvykiai: „taip staugė vėtra vakar, po kalną ir pašlaitę, kad tu likai be Vilniaus, kad palikai našlaitė“.
Nors dažniau rašau mišriems chorams dėl didesnių spalvinių galimybių, moterų chorų balsai mane žavi savo tembriniu vientisumu ir švara. Juose galima atrasti įvairių tembrinių niuansų ir nuotaikų kaitą. Todėl rašyti lygių balsų chorams man visada įdomu – tai galimybė išryškinti šių balsų unikalumą.“
Vytautas Miškinis – „Sonetas Nr. 83 – Tavy…“ 3 lygių balsų moterų chorui su fortepijonu
„Dainuoju nuo septynerių metų, tad turiu jau 63 metus vokalinės muzikos patirties. Esu dirbęs su daugybe chorinės muzikos – ją dirigavau, analizavau dėstydamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje chorinį dirigavimą nuo 1985-ųjų, taip pat vertinau tarptautiniuose konkursuose ir LRT radijo įrašų komisijose. Taigi chorinė faktūra man itin artima, nes su ja dirbu kasdien.
Kūrybinės idėjos dažniausiai kyla perskaičius poetinį tekstą. Viljamo Šekspyro sonetai – vienas mano dažniausiai skaitomų šaltinių. Labai vertinu Aleksio Churgino vertimus, kurie yra labai išraiškingi ir artimi originalui. Esu parašęs ne vieną kūrinį pagal šias eilutes, tiek lietuviškai, tiek angliškai. „Sonetą Nr. 83 – Tavy…“ rašiau su akompanimentu, kuris sustiprina poetinės minties emocinį atspalvį ir suteikia jai papildomo polėkio. Skaitant tekstą, atrodo, jog jis sakomas moters lūpomis, nors lytis poezijoje nėra apibrėžta. Tai – Šekspyro meistrystė, perteikianti meilę, kuri gali būti įvairialypė ir nekintanti.
Kodėl rašau moterų chorams? Lietuvoje šių kolektyvų nėra daug, tad kompozitoriai dažniau renkasi mišrius chorus, kurie turi platesnį diapazoną ir didesnes spalvines galimybes. Moterų balsai – homogeniški, tačiau jiems būdingas techninis iššūkis: galvinio ir krūtininio registrų lūžis. Tai apsunkina kūrinių rašymą, ypač aukštoms sopranų natoms. Vis dėlto moterų balsų švarumas ir tembrinis vientisumas yra unikalūs“ – pasakoja prof. V. Miškinis.
Vytautas Miškinis „Miega“ lygių balsų moterų chorui su akompanimentu
Anot autoriaus: „kai Lietuvos chorų sąjunga pasiūlė atsiųsti dar vieną kūrinį, peržiūrėjau savo rankraščius. Esu pradėjęs daug kūrinių, tačiau daugelio taip ir neužbaigiau. Ar tuo metu kūrybinis impulsas priblėsdavo, ar „prarasdavau interesą“ – vien Dievai težino. Paprastai kuriu spontaniškai, kai poetinė mintis rusena garsiniuose neuronų labirintuose. Rašau tol, kol užbaigiu, o tobulinimui skiriu vėlesnį etapą. Tačiau jei kūrybinė mintis sustodavo ir ugnelė užgesdavo, pradėtą darbą atidėdavau, o grįžti prie jo dažniausiai nepavykdavo. Taip susikaupė nemažai nebaigtų kūrinių.
Kūrinys „Miega“, pagal poetės Janinos Degutytės tekstą, buvo skirtas vienbalsiam jaunučių chorui arba jaunam solistui su fortepijonu. Jis liko neperkeltas į švarraštį nuo pat 1983 metų. Nusprendžiau pažadinti jį iš mieguistos būsenos, pritaikydamas lygių balsų chorui. Tekstas orientuotas į jaunesnį klausytoją, tačiau jame radau mintis, kurios nepriklauso nuo amžiaus. Tai du ketureiliai apie žiemą – gamtos sąstingio laikotarpį, puikiai tinkantį dabartiniam metų laikui. Kūrinys gali būti atliekamas vaikų, merginų ar moterų chorų, taip pat ir vokalinio ansamblio, nes balsovada vietomis individualizuota. Jis nesudėtingas, skirtas trims balsams, o fortepijono partija nėra virtuozinė – ją gali atlikti net ir vaikai.“
Karolina Ramonė – išplėtota lietuvių liaudies daina „Leliumai“ 4 lygių balsų moterų chorui a cappella
K. Ramonė teigia, kad: „chorinė kultūra užima svarbią dalį mano gyvenime – joje atsiskleidžiu kaip atlikėja ir kūrėja. Esu dainavusi ir dirbusi įvairiuose kolektyvuose – nuo ansamblių iki didelių chorų, todėl meilė chorinei muzikai mane lydi visą gyvenimą. Dirbdama chorvedybinį darbą siekiu prisidėti prie chorinės kultūros meninės vertės puoselėjimo, organizuoju renginius, inicijuoju ir kuriu naujus kūrinius.
Šiuo metu mano veikla pasiskirsčiusi tarp dviejų krypčių: naujosios muzikos vokalinio ansamblio „Melos“, kurio kryptis – šiuolaikinė eksperimentinė muzika, ir Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“, kurios repertuare vyrauja klasika. Abiejuose kolektyvuose jaučiu naujo repertuaro stygių, todėl kartu su „Melos“ inicijuojame lietuvių ir užsienio kompozitorius kurti naujus kūrinius, o „Liepaitėms“ pati kuriu aranžuotes. Viena jų – lietuvių liaudies dainos „Leliumai“ aranžuotė, kurioje pabrėžiu šiuolaikinės kultūros atspindžius: greitą tempą, daugiaveiką, atgarsio ir kismo idėjas. Ši aranžuotė perteikia nutolimą nuo autentiško skambesio, bet subtiliai pabrėžia, kad lietuviškas identitetas tebėra gyvas.
Lietuvių liaudies dainos man svarbios kaip istorinis paveldas, padedantis suprasti tuometinius vertybinius pagrindus ir kultūros savitumą. Mane ypač žavi Mažosios Lietuvos melodijos ir aukštaičių sutartinių sąskambiai. Nors kai kurios tradicijos šiandien jau nebeaktualios, jų transformacija atskleidžia kultūrinį pokytį. Moterų, lygių balsų choruose / ansambliuose slypi daugybė įvairios muzikinės raiškos. Balso diapozoninis ribotumas visai nesumažina balso panaudojimo galimybių. Jame yra tiek daug gražių spalvų, kurias galima atskleisti lygių balsų chorais! Tai ir įvairios išplėstinės balso technikos, daugiasluoksniškumas muzikoje, konceptualumas konkrečiuose kūriniuose bei visa tradicinė balsovada. Galiausiai, lygūs balsai išryškina ir apjungia į vieną darną du kraštutinumus: trapumą ir tvirtybę.“
Lina Kairytė „O Magnum Mysterium“ 4 balsų lygių balsų moterų chorui a cappella
„Chorai visada buvo mano didžiausias įkvėpimas. Mano, kaip chorvedės, patirtis daugiausia susijusi su lygių balsų – moterų kolektyvais, todėl būtent jie dažnai tampa mano kūrybos inspiracija ir orientyru. Kurdama muziką, visuomet stengiuosi ją „pasimatuoti“, galvodama apie savo dainininkes ir jų galimybes. Šis, a cappella kūrinys keturių balsų moterų chorui atspindi mano meilę daugiabalsumui bei dėmesį teksto prasmei. „O Magnum Mysterium“ tekstas perteikia trapų ir kartu didingą laukimo bei Viešpaties atėjimo momentą. Ši idėja atsispindi kūrinio struktūroje: pirmoje dalyje apdainuojama Didžioji Paslaptis – nuostabus ir šventas sakramentas; antroje dalyje – artėjančio džiaugsmo akimirka: „visa gamta išvys gimstantį Dievą“; trečioje – Mergelės Marijos, nešiojančios Jėzų Kristų, pašlovinimas. Nors kūrinys yra autentiškas, tam tikri melodiniai fragmentai ir metrinė kaita kuria aliuzijas į grigališką choralą, taip atsigręžiant į tradicinio himno ištakas“ – mintimis dalijasi L. Kairytė.
Gediminas Kalinas „Augo putinas“ 3 lygių balsų moterų chorui su fortepijonu
Pasak autoriaus:„daugiausiai rašau muziką tiems instrumentams, kuriuos geriausiai pažįstu – vokalui ir fortepijonui. Jau 30 metų dainuoju Šiaulių valstybiniame chore „Polifonija“, todėl natūraliai chorinė muzika tapo svarbia mano kūrybos dalimi. Manau, kad žmogaus balsas yra tobuliausias instrumentas, kuris su teksto pagalba gali perteikti subtiliausias žmogiškąsias emocijas. Kūrinio „Augo putinas“ idėją padiktavo Maironio tekstas, kurio taisyklinga ir melodinga posminė struktūra leido atliepti tekstą muzikos spalvomis. Lygių balsų choro sudėtis mane žavi savo paprastumu ir universalumu, kadangi tokie kūriniai gali būti atliekami įvairių sudėčių kolektyvų: vaikų, merginų ar moterų chorų.“
Žingsnis į ateitį
Taigi Lietuvos chorų sąjunga siekia, kad šis projektas taptų tikrų pokyčių šaltiniu. Numatoma, kad nauja svetainė ir elektroninė parduotuvė taps pagrindine platforma, kurioje chorai galės įsigyti natas, o tai prisidės prie legalios muzikos naudojimo skatinimo. Siekiant užtikrinti šios platformos ilgaamžiškumą ir sėkmę, LCHS numato bendradarbiauti su kultūros, švietimo ir autorių teisių organizacijomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Norime, kad Lietuva taptų pavyzdžiu, kaip mažesnės šalys gali išlaikyti autorių teises, gerbti kūrėjų darbą ir kartu skatinti chorų muzikos vystymąsi. Tai padės ne tik šiuolaikinei lietuvių chorinei muzikai, bet ir atgaivins jos pripažinimą pasaulyje. Bendradarbiavimas su kompozitoriais, naujų kūrinių užsakymas ir jų leidyba yra ne tik svarbūs, bet ir būtini siekiant užtikrinti teisingą autorių teisių apmokėjimą. Tai – žingsnis į ateitį, kuriame autorių teisės, kūryba ir kultūrinė tapatybė yra vertinamos ir gerbiamos.
Projektą finansuoja
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė