Gegužės 15 d. 15 val. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje vyksiantis jaunimo chorų festivalis „Ąžuolėlis šimtašakis“ jau septintą kartą suburs jaunuosius dainininkus, pedagogus ir chorinės muzikos bendruomenę bendrai muzikinei patirčiai. Per kelerius metus festivalis tapo svarbia jaunųjų choristų susitikimo vieta, kurioje susipina muzika, bendruomeniškumas ir kūrybinis augimas. Šiemet festivalis žengia į naują etapą – pirmą kartą jį organizuoja dirigentas ir pedagogas Augustas Kvedaravičius, perimantis festivalio tradiciją iš jo sumanytojos Vilmos Masienės.
Su šiuo festivaliu Augustą sieja ne tik profesinis, bet ir labai asmeniškas ryšys. Prieš keletą metų jis pats baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kur mokėsi chorinio dirigavimo pas mokytoją Vilmą Masienę, o festivalio atmosferą pirmiausia pažino kaip mokinys ir dalyvis. Būtent ši patirtis, anot jo, ir tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl šiandien norisi tęsti festivalio kelią toliau.
„Norisi nepaleisti tokių gražių ilgamečių tradicijų – jas vystyti ir augti kartu su jomis“, – sako A. Kvedaravičius.
Nors jaunasis organizatorius pripažįsta turintis daug naujų idėjų ir ambicijų, kalbėdamas apie festivalio ateitį jis pirmiausia akcentuoja pagarbą tam, kas jau sukurta. Jo manymu, perimant ilgus metus gyvuojantį festivalį svarbiausia ne skubėti keisti, o pirmiausia suprasti jo esmę, vertybes ir vidinę dvasią.
„Perimti kito žmogaus idėją ir iš karto ją vystyti į naują formatą yra iššūkių keliantis procesas. Pirmiausia norisi pilnai suvokti festivalio pagrindines vertybes ir išlaikyti jo formatą. Jeigu pavyksta pakartoti tai, kas buvo, tuomet galima keisti ir tobulinti pagal poreikį“, – pasakoja jis.
Šių metų festivalyje dalyvaus VDU „Rasos“ gimnazijos jaunimo mišrus choras „Gaja“, LSMU gimnazijos jaunimo mišrus choras „Ave Musica“ ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrus choras. Pasak organizatoriaus, daugelis kolektyvų į festivalį sugrįžta jau ne vienerius metus, todėl „Ąžuolėlis šimtašakis“ po truputį tapo ne tik koncertu, bet ir savotiška chorine bendruomene, į kurią natūraliai įsilieja vis nauji žmonės.
Būtent bendrystė slypi ir pačiame festivalio pavadinime. Augustas „Ąžuolėlį šimtašakį“ mato kaip lietuviškos chorinės kultūros simbolį – daugybę skirtingų balsų, žmonių ir patirčių jungiantį į vieną gyvą organizmą.
„Mus, kaip šakas, sieja vienas bendras ąžuolo kamienas. Tas vienijantis medis yra muzika. Ypatingai chore esame neatsiejami vienas nuo kito – bendra pajauta, kryptinga idėja ir būtis kartu muzikos susikaupime pripildo gyvasties ne tik mus pačius, bet ir visus aplinkui“, – mintimis dalijasi organizatorius.
Jo teigimu, jaunimo chorų festivaliai šiandien svarbūs ne tik patiems choristams, bet ir platesnei kultūrinei aplinkai. Tokie renginiai suteikia jaunam žmogui galimybę atrasti save bendruomenėje, pajusti ryšį su muzika ir kitais žmonėmis, mokytis bendradarbiavimo, atsakomybės ir sceninės patirties.
Tai ypač ryškiai atsiskleidžia festivalio metu – čia netrūksta bendravimo tarp choristų, susitikimų su pažįstamais iš kitų kolektyvų, naujų draugysčių. Festivalis tampa vieta, kur žmones sujungia ne tik muzika, bet ir bendras buvimas kartu.
Šių metų festivalio programa taip pat kvies jaunimą atsiskleisti įvairiapusiškai – scenoje pasirodys ne tik chorai, bet ir solistai, instrumentalistai, jaunieji dirigentai, o visi kolektyvai kartu atliks bendrą kūrinį. Organizatoriaus manymu, tokios patirtys jaunam žmogui yra itin svarbios, nes leidžia nebijoti atsakomybės, iššūkių ir kūrybinės įvairovės.
Žvelgdamas į festivalio ateitį, A. Kvedaravičius mano, kad kartu su naująja karta natūraliai keisis ir pats festivalis. Šiandien jaunimas vis drąsiau save realizuoja skirtingose meno srityse, todėl ateityje „Ąžuolėlis šimtašakis“ galėtų tapti dar platesne įvairių meno formų susitikimo erdve.
Vis dėlto svarbiausia, anot jo, išlieka pati muzika ir žmonės, kurie ją kuria.
„Didžiausia dovana – matyti ir girdėti dainininkus, kurie nuo jaunystės patiria ir supranta muzikos grožį bei svarbumą“, – sako festivalio organizatorius Augustas Kvedaravičius.