Baltų vienybės diena – ne vien data kalendoriuje. Ji gimsta iš konkretaus įvykio ir šiuolaikinės praktikos. 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės mūšyje, žemaičiai kartu su žiemgaliais sustabdė Kalavijuočių ordiną – jungtinė baltų jėga nulėmė lūžį regione. Nuo 2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai šią datą oficialiai paskelbė Baltų vienybės diena. Šiandien ją atpažįstame iš piliakalnių laužų ir iš chorų, kasmet jungiančių dvi tradicijas į vieną programą. Šiemet, rugsėjo 14 dieną, Baltų vienybės dienos minėjimo šventė vyko dviejuose uostuose – Ventspilio koncertų salėje „Latvija“ ir Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmuose
„Visuomet ieškome programos, kuri atspindėtų bendrumą ir kartu leistų parodyti savitumą,“ – pabrėžia Rasa Gelgotienė, Vilniaus universiteto akademinio mišraus choro „Gaudeamus“ vadovė ir Lietuvos chorų sąjungos prezidentė. Lietuvos chorų ašimi tapo M. K. Čiurlionio muzika, ypač reikšminga jo 150-ųjų gimimo metinių kontekste: Kyrie, Gloria, Sanctus, Beauštanti aušrelė, Oi giria giria, Anoj pusėj Nemuno, Nemune upeli, Lakštangėlė. „Sezono pradžioje tai didelis iššūkis, tačiau chorai susitelkė ir padarė darbą,“ – sako R. Gelgotienė.
Šįkart, Latviją atstovavo Rygos technikos universiteto Liepojos akademijos merginų choras „Atbalss“ (vad. Ilze Valce), Liepojos liaudies meno ir kultūros centro mišrus choras „Intis“ (vad. Ilze Valce), Ventspilio kultūros centro mišrūs chorai „Līvzeme“ (vad. Astra Plostniece) ir „Kaiva“ (vad. Ginta Rūse), Ventspilio teatro namų „Jūras Vārti“ mišrus choras „Ventspils“ (vad. Aigars Meri). Iš Lietuvos dainavo Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras „Gaudeamus“ (vad. Rasa Gelgotienė), Vilniaus kultūros centro LRT jaunimo choras (vad. Regina Maleckaitė), Šilalės kultūros centro mišrus choras „Medvėgalis“ ir jaunimo choras „Cantando“ (vad. Sandra Rimkutė-Jnkuvienė), Klaipėdos kultūros centro moterų choras „Dangė“ (vad. Judita Kiaulakytė). Programą papildė Andrejo Jurjānso, Jānio Strazdo, Raimondo Tigulio, Juozo Gudavičiaus kūriniai, o bendros dainos – „Pūt, vējiņi/Vėjali, pūsk“ ir „Kur giria žaliuoja“ – tapo natūraliu tiltu tarp kalbų ir tradicijų.
Pirmasis koncertas vyko Ventspilio koncertų salėje „Latvija“, kur architektūra ir akustika leido išskleisti jungtinių numerių sumanymą. Kulminacija tapo Jēkabo Jančevskio oratorijos „No Letu Zemes“ finalas su jungtiniu lietuvių ir latvių choru bei orkestru. „Kai choras išsidėsto scenoje ir balkonuose, garsas apjuosia salę. Choristai lanksčiai reagavo į dirigento interpretacijas – nuo tempo iki dinaminių niuansų,“ – pasakoja Sandra Rimkutė-Jankuvienė, „Medvėgalio“ ir „Cantando“ vadovė. Pasak jos, interpretacinių sprendimų šerdis: „teksto prasmė, balsų linijų logika, charakterui parinkti tempai ir dinamika“. Taip pat pridūrė, kad: „Mūsų chore – labai patriotiški žmonės, jau vien iš pavadinimo tai galima matyti – Medvėgalis (taip pavadintas vienas didžiausių piliakalnių Šilalės rajone). Choristams svarbi krašto, šalies istorija, jos saugojimas, puoselėjimas. Todėl ir Baltų vienybės diena yra vienas reikšmingiausių įvykių. Ji švenčiama ant ne vieno mūsų apskrities piliakalnio. Patirtis šia proga koncertuoti LCHS tarptautiniame projekte suteikė neįkainojamos dvasinės stiprybės, vienybės jausmą.“ Tuosyk, Klaipėdoje vykusiame koncerte, dėl salės remonto teko rinktis netradicinį sprendimą – scena tapo ir atlikėjų, ir žiūrovų erdve. „Sprendimas neįprastas, bet veikė. Artumas su publika tik padidino įsitraukimą,“ – sako Judita Kiaulakytė, moterų choro „Dangė“ vadovė.
Prie projekto kiek vėliau prisijungusio LRT jaunimo choro vadovė Regina Maleckaitė pabrėžė, kad didžiausia užduotis buvo grafikas: „Du koncertai per dieną ir pervažiavimai reikalauja disciplinos – svarbiausia buvo pasaugoti jaunus balsus.“ Taip pat teigė, jog tai: „puikus projektas. Norėčiau, kad gyvuotų ilgai.“
Istorinis karkasas čia akivaizdus. Baltų vienybės dieną simbolizuojantys laužai ant piliakalnių, kalvų ir pakrančių – senovinės ugnies, laikytos gyvybės ir atsinaujinimo ženklu, tąsa. Koncertų struktūra tą pačią idėją paverčia garsu: kartu atliekamos dainos ir jungtiniai numeriai iš esmės veikia kaip muzikiniai „laužai“, aplink kuriuos telkiasi publika. „Kai penki Lietuvos chorai atsineša Čiurlionį, o su latviais susijungiame bendruose numeriuose – vienybė nustoja būti deklaracija,“ – reziumuoja R. Gelgotienė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Parengė Lukrecija Stonkutė
Fotografijų autorius Kristaps Anskens
