Kasmet, rugsėjo 21-22 dienomis, Lietuva ir Latvija susiburia drauge paminėti Baltų vienybės dienos (tikroji – 22 d.) – ypatingos šventės, kuri simbolizuoja šimtmečius trunkančią lietuvių ir latvių draugystę, bendrai įveiktus iššūkius ir gilią istorinę bei kultūrinę sąsają. Ši diena yra ne tik istorinė atmintis, bet ir šiuolaikinis priminimas apie išsaugotą dviejų tautų tapatybę, dvasinį ryšį.
Baltų vienybės diena siejama su 1236 m. Saulės mūšiu – lemiamu įvykiu, kai lietuvių ir latvių protėviai, žemaičiai ir žiemgaliai, apjungę savo jėgas sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. Baltų vienybės dienos simbolis – kasmet uždegami laužai ant piliakalnių, kalvų ir kitų ypatingų vietų, kurie apšviečia mūsų kraštus nuo Lietuvos iki Latvijos. Šie laužai ne tik primena baltų senovines apeigas, kai ugnis buvo laikoma gyvybės, apsaugos ir atgimimo simboliu, bet ir atspindi šiandieninę šviesą, jungiančią mūsų tautas. O štai, 2000 metais, Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.
Vienas gražiausių Baltų vienybės dienos paminėjimo būdų – kasmet organizuojami Lietuvos ir Latvijos chorų koncertai, atskleidžiantys dviejų tautų glaudų ryšį istoriniu, kultūriniu, dvasiniu lygmeniu. Šventės metu lietuviai ir latviai susijungia ne tik per istorinės atminties ugnį, bet ir per muziką – universalią kalbą, kuri peržengia sienas ir sustiprina mūsų vienybę.
Chorų bendrystė tarp Liepojos ir Klaipėdos
Jau keletą metų Lietuvos chorų sąjunga kartu su Liepojos liaudies meno ir kultūros centro mišraus choro „Intis“ vadove, dirigente Ilze Valce, organizuoja Baltų vienybės dienos koncertus Latvijoje ir Lietuvoje. Šis dvigubas renginys prasideda Liepojoje, „Lielais Dzintars“ (liet. – Didysis gintaras) koncertų salėje, o kitą dieną chorai vyksta į Klaipėdą ir koncertuoja miesto kultūros centro „Žvejų rūmuose“.
Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė pabrėžia šio renginio svarbą ir išskirtinumą: „koncertuoti tokioje salėje kaip „Lielais Dzintars“, tai įspūdingas patyrimas mūsų chorams. Ne tik dėl prestižo, bet ir dėl nepakartojamos akustikos, šiuolaikiško apšvietimo ir visos erdvės, kuri suteikia nuostabų skambėjimą.“ Anot R. Gelgotienės, „Lielais Dzintars“ erdvė yra labai patogi atlikėjams – chorų vadovai turi atskiras poilsio patalpas su dušais, minkštais baldais, o prieš koncertus atlikėjai vaišinami kava ir latviškais pyragaičiais – klingeriais.
Kasmetinė tradicija skatina glaudų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos chorų. Rugsėjo 21 dieną, Liepojoje, „Lielais Dzintars“ salėje, vyko pirmasis koncertas, kuriame dalyvavo įvairūs chorai iš Lietuvos ir Latvijos. Tarp jų – Liepojos universiteto moterų choras „Atbalss“ (vad. Olga Blauzde), Vilniaus universiteto mišrus choras „Gaudeamus“ (vad. Rasa Gelgotienė), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“ (vad. Kęstutis Barisas), Klaipėdos Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ (vad. Ramūnas Baršauskas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mišrus choras „Studium“ (vad. Birutė Savickaitė-Janonienė), Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrus choras (vad. Vilma Masienė). Tądien, Liepojos publikai skambėjo ne tik kiekvieno choro atskirai atliekamos programos, bet ir bendros dainos, kurios jungė lietuviškas ir latviškas tradicijas. Rugsėjo 22-ąją, chorai vyko į Klaipėdą, kur „Žvejų rūmuose“ vyko antrasis koncertas. Čia prisijungė Liepojos liaudies meno ir kultūros centro mišrus choras „Intis“ (vad. Ilze Valce), kuris, nors ir nepasirodė pirmame koncerte Liepojoje, tačiau atvyko į Klaipėdą ir padovanojo žiūrovams ypatingą muzikinį vakarą. R. Gelgotienė šiuos bendrus atlikimus apibūdino kaip nepaprastai jaudinančią akimirką, kai dviejų tautų chorai susiliejo į vieną galingą balsą.
Įspūdžiais pasidalijo ir Birutė Savickaitė-Janonienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mišraus choro „Studium“ vadovė: „mūsų kolektyvas yra iš Šiaulių, Saulės miesto, įkurto 1236 m., tampriai siejamo su netoliese vykusiu Saulės mūšiu, tapusiu lemtingu abiem Baltų tautoms, tad dalyvavimas švenčiant Baltų vienybės dieną mums yra ypač aktualus. Šiame muzikiniame projekte su studentais dalyvaujame jau antrą kartą, tad tikrai norėtume dainuoti ir Klaipėdoje, ir nuostabios akustikos Liepojos „Lielais Dzintars“ salėje dar ir dar! Džiugu, kad jaunimui suteikiama galimybė būti muzikinėje bendrystėje su kitais chorais, pamatyti, išgirsti, patirti. Baltų tautų vienybė ryškėja abiejų tautų kalboje, muzikoje bei tradicijose. Abiem tautoms būdingas kalbos panašumas bei muzikinė lyrika visada žavi ir atlikėjus, ir klausytojus. Kai scenoje matai Lietuvos ir Latvijos vėliavas, nuoširdžius, švytinčius choristų veidus, girdi vieningai skambantį jungtinį chorą ir gausius žiūrovų aplodismentus, tuomet supranti dainos, vienybės galią, tikrąją bendrų muzikinių projektų esmę. Susitikę dainoje – taip pavadinčiau šias Baltų vienybės dienas, puikiai nuskambėjusius koncertus Liepojoje ir Klaipėdoje“ – poetiškai įvykusius renginius apibūdino B. Savickaitė-Janonienė.
Mintimis pasidalijo ir Kąstytis Barisas,Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišraus choro „Ave Vita“ vadovas: „Liepojoje dainavome modernioje, šiolaikiškoje, įspūdingoje, tarptautinių ekspertų puikiai įvertintoje koncertų salėje „Didysis gintaras“! Dainuoti joje turėtų būti kiekvieno choristo svajonė. Jausmas, kai garsas apgaubia iš visų pusių yra nenusakomas, o vaizdas, tiek iš žiūrovų salės, tiek iš scenos – nepalieka abejingų. Vaizdo ir garso magija suteikia atliekamiems kūriniams paslapties, grynumo, jaukumo. Vos pasibaigus koncertui jau prasideda kitų metų laukimas. Antrą koncerto dieną mus pasitiko Klaipėdos „Žvejų rūmai“ – sale, pritaikyta aukštos meninės vertės koncertams.“
„Lielais Dzintars“: modernios architektūros ir akustikos šedevras
2015 metais, Liepojoje duris atvėrė įspūdinga „Lielais Dzintars“ koncertų salė. Šiuolaikinės architektūros šedevras buvo suprojektuotas žymaus austrų architekto Folkerio Ginkės, įkvėpimo sėmęsis iš Baltijos šalių simbolio – gintaro. Salė pasižymi puikia akustika, kurią kūrė garsus vokiečių akustikos specialistas, profesorius Karlheincas Mileris, o apšvietimo sistema buvo sukurta austrų profesoriaus Kristiano Bartenbacho. „Lielais Dzintars“ netruko tapti svarbia kultūrine vieta ne tik Liepojoje, bet ir visoje Latvijoje. Čia įsikūrė Liepojos simfoninis orkestras, taip pat vyksta įvairūs koncertai, spektakliai ir meno parodos. Koncertų salė, savo modernumu ir funkcionalumu pritraukusi tarptautinį dėmesį, kasmet tampa ypatinga vieta Lietuvos ir Latvijos chorų koncertams. Choristai ir dirigentai džiaugiasi ne tik puikia salės akustika, bet ir jos patogumu bei aukštu aptarnavimo lygiu.
Baltų vienybė muzikoje
Baltų vienybės dienos chorų koncertai tapo neatsiejama šios šventės dalimi. Jie ne tik puoselėja senąsias tradicijas, bet ir stiprina dabartinį Lietuvos ir Latvijos kultūrinį bendradarbiavimą. R. Gelgotienė pabrėžia, kad muzika yra universali kalba, jungianti skirtingas tautas, jų kultūras ir istorijas. Baltų vienybės dienos koncertuose skamba ne tik atskirų šalių tradicinė muzika, bet ir bendros dainos, kurios atspindi šių tautų vienybę ir draugystę. Šie koncertai tampa puikia proga susipažinti su abiejų tautų muzikiniu paveldu, dalintis patirtimis ir drauge kurti bendrą muzikinę ateitį. Baltų vienybės ugnis, uždegta prieš daugelį amžių, šiandien dega ryškiau nei bet kada, o chorų atliekamos dainos tampa jos simboliu, skambančiu per geografines sienas ir laiką.
Parengė Lukrecija Stonkutė
Galerija
