„Erasmus+“ patirtis Suomijoje: apie chorinį darbą, pasitikėjimą ir įkvėpimą tobulėti

Lapkričio mėnesį trys Lietuvos chorvedžiai – Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ ir Lietuvos nacionalinio jaunimo choro meno vadovas Povilas Vanžodis, Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ chormeisterė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė Augustė Andrijauskaitė-Riškė ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestro vadovas, su profesionaliais ir mėgėjų chorais dirbantis dirigentas dr. Egidijus Kaveckas – dalyvavo Lietuvos chorų sąjungos organizuotame „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizite Suomijoje.

Tamperėje Lietuvos dirigentai lankėsi Taikomųjų mokslų universitete (TAMK), kur stebėjo chorinio dirigavimo studentų praktinius užsiėmimus ir kamerinio choro „Tampere Cappella“ repeticijas. Jie susipažino su universiteto dėstytojo, choro meno vadovo Markuso Yli-Jokipii darbo metodais, bendravo su Suomijos muzikais, domėjosi chorinio ugdymo sistema ir profesionalių kolektyvų veikla. Vizito metu taip pat apsilankė Tamperės filharmonijos orkestro generalinėje repeticijoje, kurioje buvo rengiama baroko muzikos programa.

Nors kiekvienas dalyvis iš Suomijos parsivežė savų pastebėjimų, visų trijų pasakojimuose ryškėjo viena bendra mintis – didelę reikšmę muzikiniam rezultatui turi ne tik profesinis pasirengimas, bet ir atmosfera, kurioje vyksta kūrybinis darbas.

Augustei Andrijauskaitei-Riškei vieną didžiausių įspūdžių paliko šiltas ir palaikantis dėstytojo bendravimas su studentais. Stebėdama praktinius užsiėmimus ji pastebėjo, kad studentai dirbo laisvai, nesivaržė eksperimentuoti ir nebijojo suklysti. Dėstytojas retai tiesiogiai pasakydavo, kad kažkas atlikta netinkamai – dažniau pasiūlydavo kitą būdą ar paskatindavo pačius studentus ieškoti geresnio sprendimo.

Įdomi pasirodė ir studentų darbo analizės praktika. Dirigavimo užsiėmimai buvo filmuojami, o vėliau įrašai aptariami kartu su dėstytoju. Pirmiausia patys studentai įvardydavo, kas jiems pavyko prasčiau ir ką norėtų keisti, o dėstytojas daugiau dėmesio skirdavo jų stiprybėms bei sėkmingiems sprendimams. Pasak Augustės, toks metodas padeda geriau suprasti savo dirigavimo gestus, bendravimą su choru ir ugdo gebėjimą savarankiškai vertinti savo darbą.

Ją sudomino ir pats studentų rengimo principas. Nors koncertinei programai diriguoja choro meno vadovas, kūrinius su kolektyvu repetuoja dirigavimo studentai. Kiekvieną savaitę jie gauna vis kitą kūrinį ar jo ištrauką, todėl turi nuolat ruoštis naujoms užduotims. Taip studentai ne tik mokosi diriguoti, bet ir išsamiai susipažįsta su visa koncertine programa.

Povilas Vanžodis taip pat išskyrė pozityvią mokymosi aplinką ir galimybę studentams patiems analizuoti savo darbą. Jo nuomone, sistemingas repeticijų filmavimas ir įrašų peržiūra yra itin vertinga pedagoginė priemonė, leidžianti iš šalies įvertinti dirigavimo techniką, kūno kalbą, repeticijos eigą ir bendravimą su choristais.

Dirigentui didelį įspūdį paliko ir kruopštus kamerinio choro „Tampere Cappella“ pasirengimas repeticijoms. Choristų natose iš anksto buvo pažymėtos kvėpavimo vietos, dinamikos niuansai, artikuliacija ir kitos muzikinės detalės. Toks pasirengimas leidžia repeticijų laiką skirti ne techniniams klausimams, o muzikos interpretacijai ir bendro skambesio kūrimui.

Povilas prisiminė, kad panašų požiūrį į darbą buvo patyręs ir 2026 metais vykusiuose britų dirigento Stepheno Laytono meistriškumo kursuose su Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“. Vizitas Suomijoje dar kartą patvirtino, kad kruopštus išankstinis pasirengimas yra vienas svarbiausių kokybiško chorinio darbo pagrindų.

Dar vienas jį sudominęs aspektas – glaudus klasikinio dainavimo studijų ir chorinės veiklos ryšys. Suomijoje į profesionalių chorų veiklą įtraukiami ir klasikinio dainavimo studentai bei studijas baigę vokalistai. Povilo nuomone, toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms: dainininkai tobulina ansamblinio muzikavimo įgūdžius, o chorai gali siekti aukštesnės vokalinės kokybės. Dirigentas mano, kad Lietuvoje šias bendradarbiavimo galimybes taip pat būtų verta labiau išnaudoti.

Egidijus Kaveckas pasakoja, kad Tamperėje stebėtas dirigentų rengimo modelis jam nebuvo naujas, tačiau ypatingą įspūdį paliko pats pedagoginis procesas. Jį sužavėjo Markuso Yli-Jokipii nuoširdus noras padėti studentams tobulėti, pagarbus bendravimas ir studentų tarpusavio palaikymas. Net ir tuomet, kai užduotis nepavykdavo taip, kaip tikėtasi, buvo ieškoma sprendimų, o ne akcentuojamos klaidos.

Egidijaus nuomone, tokia darbo atmosfera svarbi ne tik rengiant būsimus dirigentus, bet ir kasdienėje profesionalių bei mėgėjų kolektyvų veikloje. Pasitikėjimu grįstas bendravimas skatina kūrybiškumą, leidžia drąsiau ieškoti naujų interpretacijų ir padeda siekti geresnio muzikinio rezultato.

Kalbėdamas apie vizito naudą, Egidijus pabrėžia, kad profesinis tobulėjimas nebūtinai reiškia visiškai naujų metodų atradimą. Kartais pakanka pamatyti, kaip dirba kiti, palyginti jų patirtį su savąja ir iš naujo įvertinti tai, kas kasdienėje veikloje jau tapo įprasta.

Visi trys chorvedžiai sutaria, kad galimybė stebėti kolegų darbą kitoje šalyje yra vertinga patirtis. Tokie susitikimai leidžia pažinti kitokias pedagogines tradicijas, pasidalyti profesinėmis įžvalgomis ir pasisemti naujo kūrybinio įkvėpimo.

Povilas ketina dar daugiau dėmesio skirti išankstiniam repeticijų pasirengimui ir pozityvios darbo atmosferos kūrimui. Augustei įsiminė studentų savirefleksijos metodai ir praktinio mokymo organizavimas, o Egidijus įgyta patirtimi ketina dalytis su kolegomis, aptardamas stebėtus darbo principus ir jų pritaikymo galimybes.

Pasak Egidijaus, būtent galimybė išvykti iš įprastos profesinės aplinkos, pažinti kitų šalių muzikinį gyvenimą ir stebėti kolegų darbą yra viena didžiausių „Erasmus+“ programos vertybių. Iš tokių kelionių grįžtama ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su didesne motyvacija, energija bei noru tobulėti.

Vizitas Suomijoje Lietuvos chorvedžiams tapo proga ne tik susipažinti su kitokia chorinio darbo praktika, bet ir dar kartą įsitikinti, kad geriausių muzikinių rezultatų siekiama ten, kur profesionalumas dera su pagarba, pasitikėjimu ir bendru noru augti.


Darbo stebėjimo vizitą organizavo Lietuvos chorų sąjunga, įgyvendindama Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo mobilumo projektą.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar dotaciją teikiančios institucijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Krepšelis