Birželio mėnesį, Lietuvos chorų sąjunga paskelbė kvietimą chorų dirigentams dalyvauti europinėje „Erasmus+“ programoje. Projekte dalyvaujantiems chorų vadovams suteikiama galimybė stebėti kitų Europos chorų repeticijas, bendrauti su kolegomis, pasikeisti nuomonėmis dėl darbo metodikos, choro vokalo formavimo principų, gauti naujo ir įdomaus repertuaro. Taip pat, tai galimybė užmegzti kontaktus ir aptarti chorų bendradarbiavimo planus ateityje.
Pagal šią, „Erasmus+“ programą, į svečias šalis užsiregistravo vykti net 10 Lietuvos chorų vadovų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Varėnos, Raseinių ir Kaišiadorių. Trečioji „Erasmus+“ kelionė vyko gruodžio 8-14 dienomis. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytojas ekspertas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno licenciatas bei Kauno chorų „Cantate Domino“, „Vivere Cantus“, „Cantica“, „Ave Musica“ meno vadovas ir dirigentas Rolandas Daugėla važiavo įSzczeciną, Lenkiją. Interviu jis dalijasi įspūdžiais apie stebėtas repeticijas, apibendrina patirtį, įgytą bendraujant su Szczecino chorų vadovais. Kalbina muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Kokios buvo Jūsų pagrindinės veiklos viešnagės Szczecine metu? Kuriuos chorus stebėjote?
Jau pirmą viešnagės vakarą buvau pakviestas pavakarieniauti su profesoriumi Dariusz Dyczewski. Pastarasis – vienas iš Szczecino menų akademijos įkūrėjų ir buvęs jos rektorius. Taip pat privačios vaikų muzikos mokyklos „Don diri don“, kitais metais švęsiančios savo 30-metį, įkūrėjas ir direktorius. Be to, jis yra seniausio festivalio Lenkijoje „Międzynarodowy Festiwal Pieśni Chóralnej w Międzyzdrojach“ (liet. – tarptautinis chorų festivalis Miedzyzdroje mieste), kitais metais švęsiančio 60-ajį jubiliejų, meno vadovas. Čia D. Dyczewski veiklos nesibaigia, jis dar ir Lenkijos orkestrų bei chorų sąjungos prezidentas! Profesorius šias pareigas eina jau dvi kadencijas ir dalijosi planais kaip kitais metais organizacija minės savo veiklos 100-metį. Jubiliejus bus pažymėtas dviem grandioziniais koncertais: žymioje Lychen šventovėje ir Liublino filharmonijoje.
Stebėjau prof. Dariusz Dyczewski, prof. Annos Tarnowskos ir prof. Sylwia Fabiańczyk-Makuch choro dirigavimo kursų paskaitas. Taip pat teko padirbėti ir pakonsultuoti kelis studentus bei pasidalinti dėstymo patirtimi su minėtais pedagogais Szczecino meno akademijoje, aptariant darbo panašumus ir skirtumus. Taip pat stebėjau vieno geriausių Lenkijos kolektyvų – Szczecino jūreivystės universiteto mišraus choro (vad. Sylwia Fabiańczyk-Makuch) repeticijas. Visai neseniai ši aukštoji mokykla pakeitė savo pavadinimą į „Politechnika Morska w Szczecinie“, bet iki šiol visi naudoja senąjį pavadinimą. Beje, Szczecino jūreivystės universiteto choras yra vienintelis kolektyvas, kitais metais atstovausiantis Lenkiją pasaulinėje „EXPO“ parodoje Japonijoje. Iš dalies stebėjau ir Szczecino jūreivystės universiteto moterų choro darbą.
Kodėl nusprendėte vykti būtent į Lenkiją?
Organizuojant savo tarptautinius chorų festivalius ir konkursus, buvau dažnai kviečiamas dalyvauti Lenkijos tarptautiniuose renginiuose. Beveik visuose šios šalies regionuose teko būti žiuri nariu, dalyvauti konkursuose su vadovaujamais chorais. Mano pažinčių ratas Lenkijoje gana platus, nes žiuri komisijose paprastai dalyvauja muzikos akademijų rektoriai, prorektoriai, dekanai, katedrų vedėjai, choro studijų meno vadovai ir kompozitoriai.
Kokie metodai ar repeticijų organizavimo principai buvo pastebimi Lenkijos chorų darbe ir jų vadovų veikloje?
Repeticijų principai įvairūs, tačiau turi ir bendrų bruožų. Pavyzdžiui, jokia repeticija nepradedama be gero įsidainavimo. Choristų vokalinis parengimas – itin aukšto lygio, nes choro vadovė S. Fabiańczyk-Makuch yra baigusi ne tik fortepijono, violončelės, dirigavimo, bet ir vokalo studijas. Vadovė turi 14 metų patirtį dainuodama profesionaliame kolektyve „Camerata Nova“, taip pat yra surengusi nemažai solinių pasirodymų.
Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi Lenkijos ir Lietuvos chorinio meno tradicijos?
Lenkai turi daug gilesnes profesionalios chorinės muzikos tradicijas. Daugybė lenkų kompozitorių, pavyzdžiui Mikołaj z Krakowa ar Mikołaj Zieleński, jau XVI amžiuje kūrė Renesanso stiliaus chorines partitūras. O štai šiuolaikinė lenkų muzika yra labai įvairi, tačiau tuo pačiu artima šiuolaikiniams lietuvių opusams. Įdomiausia tai, kad lenkai ypač išsiskiria gausia lengvesnio žanro chorine muzika. Pavyzdžiui, Piotr Jańczak kūriniai yra be galo populiarūs chorų tarpe, nors kai kurie žymūs kompozitoriai jo muziką vertina skeptiškai.
Įdomi ir Szczecino jūreivystės universiteto mišraus choro tradicija. Per 21-erius veiklos metus sukūrė net 20 klipų-filmų, kuriuose choristai tampa veikėjais, pagrindiniais personažais ir vaidina, tarsi, tikri aktoriai. Toks kūrybinis požiūris nėra būdingas lietuviškiems chorams. Štai mano viešnagės metu, dalyvaujant repeticijoje, atvyko paskutiniojo filmo režisierius. Jis dėkojo chorui ir vadovei už neapsakomai gerą atmosferą, puikų bendradarbiavimą ir projekto įgyvendinimą.
Ar buvo akimirkų, kai pajutote, jog Lietuvos chorinio meno tradicijos galėtų įkvėpti naujų idėjų Lenkijos chorams? Jei taip, kokios tai idėjos?
Lenkai neturi Dainų šventės tradicijos, tačiau tokiai didelei tautai, ši tradicija jiems nėra tokia aktuali, kaip mums, lietuviams. Vis dėlto, aukščiausios prabos chorų Lenkijoje tikrai netrūksta. Įdomu tai, kad lenkus domina ir įkvepia lietuvių kompozitorių sukurtos liaudies dainų aranžuotės. Apie jas daug diskutavome, taip pat demonstravome kūrinius iš savo koncertų archyvų. Daugelį šių kūrinių lenkai labai noriai planuoja įtraukti į savo repertuarą!
Kokius kūrinius parsivežėte, įsigijote?
Kūrinių pasidalijome tikrai nemažomis šūsnimis. Daugiausiai kompozitoriaus Marek Jasiński opusais „In terra pax“, „Dona nobis pacem“, „Psalm 100“, „Psalm 150“, „Cantate Domino“. Dargi keliomis kūrėjų Janusz Stalmierski, Miłosz Bembinow, Anna Rocławska-Musiałczyk, Marek Raczynski, Jacek Sykulski, Paweł Łukaszewski kompozicijomis.
Ar pavyko užmegzti artimesnius ryšius su Lenkijos chorų vadovais? Gal jau aptarėte būsimą bendradarbiavimą?
Kitais metais, kaip žiuri narys, esu pakviestas dalyvauti minėtame 60-ajame tarptautiniame chorų festivalyje Miedzyzdroje mieste bei XXIV tarptautiniame Feliks Nowowiejski chorinės muzikos festivalyje. Su Szczecino jūreivystės universiteto mišriu choru ir vadove aptarėme 2025 ar 2026 metų, galimą, mūsų dviejų studentų chorų bendrą projektą Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pasidalinkite įspūdžiais apie Szczecine aplankytas vietas.
Szczecinas – vienas seniausių Lenkijos miestų, kadaise buvęs svarbus prekybinis uostas ir šiandien išsiskiriantis kaip vienas didžiausių miestų Vakarų Lenkijoje. Pastarasis turi daugybę lankytinų objektų, kurie pritraukia turistus iš viso pasaulio. Kadangi Szczecine svečiavausi ne pirmą kartą, tad esu aplankęs nemažai vietų. Šįkart suspėjau pasigrožėti Senosios pilies architektūra, panorama į Parlamento rūmus bei aplankyti nacionalinį muziejų, kuriame eksponuojami jūrinės tematikos objektai. Neabejotinai išskirtiniu miesto simboliu tapo garsieji jūrų kranai „Dźwigozaury“, kurie paliko neišdildomą įspūdį.
Ką Jums asmeniškai suteikė dalyvavimas „Erasmus+“ projekte? Kaip tai prisidėjo prie Jūsų, kaip choro vadovo profesinio augimo ir tobulėjimo?
„Erasmus+“ projektas suteikė galimybę pajusti chorų darbo kasdienybę, pamatyti užkulisius, pabendrauti ir susipažinti ne tik su chorų vadovais, bet ir su pačiais choristais, kurie prisimena mūsų susitikimus įvairiuose konkursuose. Pavyzdžiui, I-ame Juozo Naujalio tarptautiniame chorų festivalyje ir konkurse, Szczecino jūreivystės universiteto mišrus choras laimėjo Grand Prix! Buvo smagu palyginti anuometinį choro lygį ir dabartinius jų pasiekimus: įvairiuose festivaliuose ir konkursuose laimėti 14 Grand Prix, 53 auksiniai diplomai, taip pat jiems suteiktas Szczecino ambasadorių titulas, o kur dar koncertinės – konkursinės kelionės į Kanadą, Kiniją, Japoniją, Tailandą! Tai įspūdingi pasiekimai, kurie labai uždegančiai paveikė mane kaip choro dirigentą, dirbantį su įvairiais choro kolektyvais, mokantį jaunuosius dirigentus, kantrybės, profesinio tobulėjimo ir atkaklumo chorinės muzikos baruose.
„Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei sporto sritis Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
