Birželio mėnesį, Lietuvos chorų sąjunga paskelbė kvietimą chorų dirigentams dalyvauti europinėje „Erasmus+“ programoje. Projekte dalyvaujantiems chorų vadovams suteikiama galimybė stebėti kitų Europos chorų repeticijas, bendrauti su kolegomis, pasikeisti nuomonėmis dėl darbo metodikos, choro vokalo formavimo principų, gauti naujo ir įdomaus repertuaro. Taip pat, tai galimybė užmegzti kontaktus ir aptarti chorų bendradarbiavimo planus ateityje.
Pagal šią „Erasmus+” programą, į svečias šalis užsiregistravo vykti net 10 Lietuvos chorų vadovų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Varėnos, Raseinių ir Kaišiadorių. Ketvirtoji „Erasmus+” kelionė vyko gruodžio 10-16 dienomis. Žemės ūkio ministerijos choro „Dobilas“ vadovas ir Vilniaus universiteto chorų „Gaudeamus“ bei „Pro Musica“ chormeisteris Ignas Garla, kartu su Plungės kultūros centro kamerinio choro vadovu Alfonsu Vildžiūnu važiavo į Ispaniją, Ovjedą. Interviu jie dalijasi įspūdžiais apie stebėtas repeticijas, apibendrina patirtį, įgytą bendraujant su Ispanijos chorų vadovais. Kalbina muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Kokios buvo Jūsų pagrindinės veiklos viešnagės Ovjedo mieste metu? Kuriuos chorus stebėjote?
Ignas Garla (I. G.): viešnagės Ovjedo mieste metu stebėjome net keturių chorų repeticijas: „Coral Azabache“ (vad. Carlos Esteban), „Coral Las Regueras“ (vad. Carlos Esteban), „Coro de la Fundacion Princesa de Asturias“ (vad. José Esteban García Miranda) ir „Capilla Polifonica Ciudad de Oviedo“ (vad. José Manuel San Emeterio Álvarez). Bendravome su chorų vadovais bei choristais.
Alfonsas Vildžiūnas (A. V.): dargi turėjome galimybę stebėti Giuseppe Verdi operos „Aida“ generalinę repeticiją Ovjedo operos teatre, vadovaujant teatro vadovui ir dirigentui Marzio Conti!
Kodėl nusprendėte vykti būtent į Ispaniją?
(I. G.): sprendimą vykti į Ispaniją nulėmė asmeninė patirtis ir noras giliau pažinti šio regiono chorinio dainavimo tradicijas. Prieš 15 metų, su Vilniaus universiteto mišriu choru „Gaudeamus“ (vad. Rasa Gelgotienė), dalyvavome chorų konkurse, Aviles mieste, Astūrijoje. Jau tąkart mane ypatingai nustebino vietinių chorų gausa bei žmonių noras dainuoti. Įspūdį paliko ir tai, kad daugumoje chorų dainuoja beveik po lygiai vyrų ir moterų, kai tuo tarpu Lietuvoje dažnai susiduriame su vyrų balsų trūkumu. Ši unikali situacija skatino giliau pasidomėti kaip ispaniški chorai sugeba išlaikyti šią pusiausvyrą. Parašius laišką kolegai Carlos Esteban, labai greitai sulaukiau kvietimo atvykti ir iš arčiau susipažinti su Astūrijos chorų veikla, jų darbo specifika bei tradicijomis. Šis kvietimas suteikė puikią galimybę ne tik atgaivinti ankstesnius ryšius, bet ir atrasti naujų idėjų savo chorui bei profesiniam augimui.
(A. V.): na, o aš į Ispaniją vykau pakviestas Igno. Mielai sutikau, nes Astūrijos regionas man buvo nepažįstamas.
Kokie metodai ar repeticijų organizavimo principai buvo pastebimi Ispanijos chorų darbe ir jų vadovų veikloje?
(A. V.): įdomu tai, kad stebėti chorai repetavo maždaug pusantros valandos be pertraukų. Kolektyvų nariai buvo labai susikaupę, atidūs. Pasidžiaugiau, kad vyresnio amžiaus žmonės renkasi chorinį dainavimą kaip kūrybišką laisvalaikį ir susibūrę samdo choro dirigentą.
(I. G.): Ispanijos chorų darbe išsiskyrė itin kūrybingas ir lankstus požiūris į programos parinkimą. Repertuaras buvo pritaikytas pagal choristų vokalines galimybes, tačiau išlaikant aukštą muzikinį lygį. Carlos Esteban, dirbdamas su „Coral Azabache“ ir „Coral Las Regueras“ kolektyvais, atidžiai rinko kūrinius, kurie skatintų choristų tobulėjimą ir kartu būtų įveikiami. Jis sugebėjo sukurti įkvepiančią ir motyvuojančią repeticijų atmosferą.
Tuo tarpu, „Coro de la Fundacion Princesa de Asturias“ repetavo Georgo Friedricho Händelio oratoriją „Mesijas“. Kūrinys buvo beveik paruoštas, tad dirigentas ypatingą dėmesį skyrė vokalo grožiui, tembrui ir švariai intonacijai. Labai stebino vyrų gausa šiame chore – jų buvo ne tik daugiau nei moterų, bet ir balsai skambėjo įspūdingai stipriai, užtikrintai. Tai, išties, pavydėtina ir paliko gilų įspūdį!
José Manuel San Emeterio Álvarez pasižymėjo savo kūrybiškumu, energija ir inovatyviais repeticijų metodais, dirbant su „Capilla Polifonica Ciudad de Oviedo“, kuriame dainuoja choristai iš įvairių šalių. Choras ruošė chorus iš zarzuelų, o dirigentas gebėjo itin aiškiai ir tiksliai perteikti kiekvieno kūrinio muzikinę esmę. Įdomu buvo stebėti jo darbo stilių, mat vadovas kruopščiai taisė klaidas, kalbėdamas minimaliai ir pateikdamas tik esmines pastabas. Šis metodas buvo nepaprastai efektyvus, nes choristai greitai suprasdavo ir ištaisydavo klaidas, o repeticija vyko sklandžiai ir produktyviai.
Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi Ispanijos ir Lietuvos chorinio meno tradicijos?
(A. V.): Ispanijoje, chorinio meno tradicija siekia dar VIII amžių, o XV amžiuje ypač išsiskyrė kompozitorius Tomás Luis de Victoria, parašęs plejadą motetų, mišių, himnų ir kt. Ispanijoje daugiausiai atliekami šie chorinio dainavimo žanrai: bažnytinė Ispanijos kompozitorių muzika a cappella, Europos šalių chorinė klasika, populiarūs chorai iš ispaniškų miuziklų – zarzuelų ir populiarių dainų aranžuotės. Lietuvos chorai atlieka daugiau šiuolaikinės dabartinių kompozitorių muzikos.
(I. G.): pritariu Alfonso išsakytoms mintims, kad Ispanijos chorinis menas dažniau remiasi regioniniu repertuaru: zarzuelos kūriniais ar flamenko elementais, kurie suteikia savitumo. Pridėčiau tai, kad šalies choristų entuziazmas ir meilė dainavimui yra išskirtinai stipri – net mėgėjų chorai atrodo labai įsitraukę ir motyvuoti. Tuo tarpu, Lietuvoje, labiau pabrėžiamas tautinis repertuaras ir polifoninės dainos tradicija. Mūsų šalies chorinis menas orientuojasi į griežtesnį techninį pasirengimą ir dažnai remiasi ilgamečiais, profesionaliais choristais.
Ar buvo akimirkų, kai pajutote, jog Lietuvos chorinio meno tradicijos galėtų įkvėpti naujų idėjų Ispanijos chorams? Jei taip, kokios tai idėjos?
(I. G.): visi stebėti chorai rodė didelį susidomėjimą mūsų šalimi ir jos chorinėmis tradicijomis. Jie buvo girdėję apie mūsų Dainuojančią revoliuciją bei įspūdingas Dainų šventes. Chorų vadovams padovanojome lietuviškų kūrinių natų, išleistų Lietuvos chorų sąjungos. Jie buvo labai dėkingi ir išreiškė norą ateityje įtraukti lietuviškus kūrinius į savo repertuarą. Tai parodė, kad mūsų muzikinis paveldas gali būti įdomus ir vertinamas tarptautinėje erdvėje.
„Erasmus+“ programos galutinis naudos gavėjas yra Jūsų choristai. Kaip planuojate pritaikyti išmoktas pamokas ar naujas idėjas dirbdamas su savo choru?
(A. V.): manau, kad įdomūs ir įsimintini momentai savaime pasireikš dirbant su Plungės kultūros centro kameriniu choru. Jau dabar įtraukėme į programą kompozitoriaus Guillermo Martínez Kalėdinę giesmę „Pórticos de Navidad“ ir José Miguel Galán populiarios dainos „Cancion Navideña“ aranžuotę. Abi atliksime kalėdinių giesmių koncerte.
(I. G.): visose lankytose repeticijose tvyrojo nuostabi atmosfera. Ypač sužavėjo tai, kad choristai bendrauja su vadovu kaip su draugu, tačiau išlaiko pagarbą jo autoritetui. Chorų vadovai pastabas pateikia ramiai, konstruktyviai ir be jokio susierzinimo, taip sukurdami pozityvią ir motyvuojančią darbo aplinką. Tai sieksiu pritaikyti ir savo darbe su Žemės ūkio ministerijos choro „Dobilas“ ir Vilniaus universiteto chorų „Gaudeamus“ bei „Pro Musica“ choristais.
Kokius kūrinius parsivežėte, įsigijote? Kurie iš jų padarė didžiausią įspūdį ir kodėl?
(I. G.): aš, kaip ir Alfonsas parsivežiau kalėdinių kūrinių – tiek sudėtingesnių, tiek lengvesnių. Taip pat kelias žaismingas vilančikas, kelis chorus iš zarzuelų bei lengvų populiariosios muzikos aranžuočių. Neabejoju, kad netolimoje ateityje šiuos kūrinius įtrauksiu į savo vadovaujamo choro repertuarą.
(A. V.): prieš tai nepaminėjau, kad greta kalėdinių giesmių įsigijau kompozitoriaus Agustín Lara„Solamente una vez“ ir „Habanera“!
Ar turėjote galimybę užmegzti artimesnius ryšius su Ispanijos chorų vadovais? Gal jau aptarėte būsimą bendradarbiavimą?
(A. V.): su choro „Coral Las Regueras“ vadovu Carlos Esteban aptarėme galimybę įgyvendinti chorų pasikeitimą su Plungės kultūros centro kameriniu choru. Mėginsime šią idėją realizuoti artimiausiu metu.
(I. G.): ir man pavyko užmegzti artimus ryšius su Carlos Esteban bei José Esteban García Miranda. Jie labai domėjosi galimybe bendradarbiauti ir ateityje organizuoti koncertus Lietuvoje arba Astūrijos regione. José Manuel San Emeterio Álvarez taip pat išreiškė susidomėjimą bendrais projektais, ypatingai idėja mainų koncertams tarp Lietuvos ir Ispanijos.
Pasidalinkite įspūdžiais apie Ovjedo mieste aplankytas vietas.
(I. G.): Ovjedo senamiestis paliko neišdildomą įspūdį. Ypač Santa María La Real de La Corte bažnyčia, kurioje įrengtas muziejus ir paveikslų galerija. Ovjedas, paskelbtas 2024 metų Ispanijos kulinarijos sostine, suteikė galimybę atrasti vietos skonį – kavinukių ir sidrerijų lankymas kelionei suteikė ypatingo šarmo. Gugenheimo muziejus Bilbao mieste nustebino savo unikaliomis ir moderniomis parodomis, o ekskursija su Carlos Esteban į Picos de Europa kalnus buvo tiesiog įkvepianti. Be to, Ovjedo operos teatro atmosfera, kurioje stebėjome operos „Aida“ generalinę repeticija suteikė progą patirti vietinę kultūrą ir įsitikinti, kokią didelę reikšmę muzika turi šiam miestui.
(A. V.): mane sužavėjo tai, kad Ovjedo miestas yra nepaprastai švarus ir tvarkingas, o žmonės inteligentiški ir draugiški. Didelį įspūdį paliko muzikos mokytojų asociacijos „GAME“ koncertas. Tai puiki edukacinė programa moksleiviams: naudojama didžiulė instrumentų gausa, o vaidybiniai elementai išlaikė dviejų šimtų, 5–10 metų amžiaus moksleivių auditoriją dėmesingą net pusantros valandos.
Ką Jums asmeniškai suteikė dalyvavimas „Erasmus+“ projekte? Kaip tai prisidėjo prie Jūsų, kaip choro vadovo profesinio augimo ir tobulėjimo?
(A. V.): stebėdamas kitus chorus ir jų vadovus nejučia ėmiau vertinti ir lyginti su savo jau turima patirtimi: „čia aš daryčiau kitaip, o štai šitą veiksmą reikia įsiminti ir panaudoti“.
(I. G.): dalyvavimas „Erasmus+“ projekte praplėtė mano profesinį akiratį ir suteikė galimybę susipažinti suIspanijos chorinio meno specifika. Tai padėjo patobulinti repeticijų vedimo įgūdžius, praturtino repertuarą, užmezgiau vertingų kontaktų, kurie gali būti naudingi tolimesniam profesiniam augimui. Dirigentai Carlos Esteban, José Esteban García Miranda ir José Manuel San Emeterio Álvarez įkvėpė naujų idėjų bei parodė kaip kūrybiškai ir profesionaliai dirbti su chorais.
„Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei sporto sritis Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
