Europos Sąjungos programa „Erasmus“ sukurta dar 1987 metais. Ja siekta paskatinti glaudesnį universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą visoje Europoje, remti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sritis. Tam reikėjo sukurti organizuotą ir integruotą tarpvalstybinių studentų mainų sistemą. Atsižvelgiant į didelę, ilgametę programos „Erasmus“ sėkmę, žinomumą, 2014 metais nuspręsta suteikti naują pavadinimą „Erasmus+“. Simbolis „+“ skirtas priminti, kad pagal programą remiamas ne tik aukštasis mokslas, kaip buvo pradžioje, bet ir daugiau sektorių.
Birželio mėnesį, Lietuvos chorų sąjunga paskelbė kvietimą chorų dirigentams dalyvauti europinėje „Erasmus+“ programoje. Projekte dalyvaujantiems chorų vadovams suteikiama galimybė stebėti kitų Europos chorų repeticijas, bendrauti su kolegomis, pasikeisti nuomonėmis dėl darbo metodikos, choro vokalo formavimo principų, gauti naujo ir įdomaus repertuaro. Taip pat, tai galimybė užmegzti kontaktus ir aptarti chorų bendradarbiavimo planus ateityje.
Pagal šią Erasmus+ programą, į svečias šalis užsiregistravo vykti net 10 Lietuvos chorų vadovų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Varėnos, Raseinių ir Kaišiadorių. Pirmoji Erasmus+ kelionė vyko spalio 13-20 dienomis. Kaišiadorių moterų choro „Nona“ vadovė Jurgita Jašauskienė ir Vilniaus Mokytojų namų moterų chorą „Aidas“ vadovė Lina Blebaitė-Mačiulienė važiavo į Latviją, Rygą. Interviu jos dalijasi įspūdžiais apie stebėtas repeticijas, apibendrina patirtį, įgytą bendraujant su Latvijos chorų vadovais. Kalbina muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Kokios buvo Jūsų pagrindinės veiklos Rygoje? Kokius chorus turėjote galimybę stebėti?
Lina Blebaitė – Mačiulienė (L.): pagal programą „Erasmus+“ su Kaišiadorių moterų choro „Nona“ vadove Jurgita Jašauskiene važiavome į Latviją, Rygą susipažinti su chorų veikla. Kadangi abi vadovaujame moterų chorams Lietuvoje, labiausiai mus domino būtent moterų kolektyvai. Stebėjome Rygos kamerinio moterų choro, vadovaujamo Irīnos Švarcbahos, taip pat mišraus jaunimo kolektyvo „Mits“, merginų choro „Riga“ ir ikimokyklinukų choro repeticijas.
Jurgita Jašauskienė (J.): dargi stebėjome Latvijos tenoro Juris Vizbulis vokalo pamokas!
Kokie darbo metodai ar repeticijų principai vyravo Jūsų stebėtų kolektyvų ir jų vadovų darbo procese?
L: kamerinio moterų choro repeticijos vyko prieš pat konkursą Koknesėje, Latvijoje, tad daug dėmesio buvo skiriama kūrinių interpretacijai, techniniam atlikimui, solistės ir choro sąveikai. Stebėdama repeticijas žavėjausi, kad siekiant aukščiausio meninio lygio, tarp kolektyvo ir jo vadovės vyrauja pagarbi, sykiu draugiška atmosfera.
J.: o man pasirodė, kad choras dirba visai panašiai kaip ir aš – atskirais balsais, atskiromis grupėmis. Žinoma, su grupėmis dirbo skirtingi vokalo pedagogai, o ne pati vadovė. Labai norėčiau ir aš turėti tokią galimybę Kaišiadoryse. Irīna Švarcbaha minėjo, kad kolektyvo nares „užsiaugina“, mat ta linkme pradeda dirbti vos su penkerių metų vaikais.
Ar pastebėjote skirtumų tarp Latvijos ir Lietuvos chorinio meno tradicijų?
J.: nepasakyčiau, kad labai skiriasi tradicijos. Latviai puoselėja dainų švenčių tradicijas, ypač daug dainuoja gimtąja latvių kalba.
L.: aš taip pat pastebėjau daugiau panašumų nei skirtumų. Tiek Lietuva, tiek Latvija puoselėja gilias dainų švenčių tradicijas, apie 30 procentų abiejų šalių gyventojų dainuoja choruose ir labiausiai mėgstame dainuoti savo gimtąja kalba.
Kaip planuojate įgytas žinias pritaikyti darbe su savo choru?
L.: stebėdama kolegės Irīnos darbą, pasisėmiau daug naudingų įžvalgų. Turėjau galimybę susipažinti su Latvijos kompozitorių kūriniais, skirtais moterų chorams. Ši patirtis, užmegzti ryšiai ir naujos muzikinės idėjos tikrai praturtins mano vadovaujamą Vilniaus Mokytojų namų moterų chorą „Aidas“.
J.: tikrai taip! Išgirdusi chorų atliekamas dainas ir pasidalinus vadovei natomis, galėsime dainuoti ir savo Kaišiadorių moterų chore „Nona“. Labai susižavėjau aranžuota latvių liaudies daina ,,Seši mazi budzinieki“ (liet. – Šeši maži būgnininkai) su ritminiais instrumentais. Įgytą patirtį neabejotinai pritaikysiu savo darbe, o gautus kūrinius tikrai atliksime.
Kokių dar kūrinių parsivežėte? Kurie paliko didžiausią įspūdį?
L.: per repeticijas daugiausia girdėjome latvių kompozitorių kūrinius. Nemažai skambėjo Eriko Ešenvaldo originalūs ir aranžuoti opusai chorui. Patiko jo nuostabaus grožio kūrinys – „O Salutaris Hostia“, bet didžiausią įspūdį paliko latvių kompozitoriaus Martino Brauno daina „Saule, Pērkons, Daugava“ (liet. – „Saulė, Perkūnas, Dauguva“). Pastaroji – antra pagal svarbumą po himno, panašiai kaip mūsų Juozo Naujalio „Lietuva brangi“.
J.: išties, Latvijoje chorai daug dainuoja kompozitoriaus E. Ešenvaldo kūrinius. Man taip pat didžiausią įspūdį padarė M. Brauno „Saulė, Perkūnas, Dauguva“, tačiau pridėčiau minėtojo E. Ešenvalds ,,Dvėseles dziesma“ (liet. – „Sielos daina“).
Ar pavyko užmegzti glaudesnius kontaktus chorų vadovais? Galbūt jau aptarėte bendradarbiavimo planus ateityje?
J.: taip! Su Irīna aptarėme apsilankymą Lietuvoje ir dalyvavimą moterų chorų festivalyje, Kaišiadoryse bei Vilniuje, 2025 metų gegužės mėnesį.
L.: užmezgiau šiltus ryšius su visų stebėtų Latvijos chorų vadovais, todėl esu tikra, kad mūsų chorų draugystė tik stiprės. Bendravome ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu. Irina aprodė Rygą, lankėme žymias vietas, o diskusijose palietėme chorinio meno aktualijas ir koncertų planus. Labai džiaugiuosi būsimu Latvijos ir Lietuvos chorų bendradarbiavimu – Jurgita Jašauskienė pakvietė į Kaišiadoris ne tik Irīnos, bet ir mano vadovaujamą chorą dalyvauti bendrame koncerte kitais metais!
Ar galėtumėte pasidalinti įspūdžiais apie Rygoje aplankytas vietas?
J.: vis dar neišeina iš galvos įstabaus grožio Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras, kuriame žiūrėjome Leošo Janáčeko operą „Jenufa“. Taip pat aplankėme Miško parką su estrada, kur vyksta Latvijos Dainų šventė ir Dainų ir šokių šventės paroda ,,SongSpace“. Susipažinome su miesto istorija, vaikštinėjant Art Nouveau rajone, dar žinomu kaip „Tylusis centras“, ir mėgaujantis puošniąja architektūra. Spėjome nukeliauti ir į Rygos katedrą pasiklausyti vargonų muzikos.
L.: greta to ką išvardino Jurgita, apsilankėme Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, pabuvojome prie jūros Jūrmaloje. Pridėčiau, kad Miško parke, per 128 įvairaus dydžio ekranus ir garsiakalbių žiūrėjome ir klausėmės specialiai Latvijos Dainų švenčių tradicijai sukurtą filmą.
Ką jums asmeniškai suteikė dalyvavimas „Erasmus+“ projekte? Kaip tai prisidėjo prie Jūsų, kaip choro vadovių profesinio augimo ir tobulėjimo?
L. ir J.: abi esame nuoširdžiai dėkingos Lietuvos chorų sąjungai ir jos prezidentei Rasai Gelgotienei už paskatinimą dalyvauti Erasmus+ projekte. Buvo labai gera dalintis ir įgyti patirties stebint Latvijos kolektyvų darbą, papildyti savo chorinės muzikos repertuaro lobyną, susipažinti su Rygos kultūros vietovėmis.
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
