„Erasmus+“ chorų vadovų mainų programos dėka trys patyrusios Lietuvos chorvedės: Žagarės kultūros centro moterų choro vadovė Meilutė Girskienė, Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“ vadovė Judita Kiaulakytė ir Vilniaus universiteto chorų vadovė Rasa Gelgotienė, birželio 2-6 dienomis viešėjo Latvijos sostinėje Rygoje. Šios kelionės tikslas buvo ne tik pažinti kaimyninės šalies chorinę kultūrą, bet ir pasisemti įkvėpimo, praturtinti savo profesinius įgūdžius, užmegzti ryšius su Latvijos kolektyvais bei ieškoti bendradarbiavimo galimybių. Dirigentės stebėjo Rygos Domo katedros mergaičių chorą ir Ogrės kultūros centro moterų chorą ,,Rasa“ (vad. Aira Birziņa) bei Latvijos universiteto choro ,,Juventus“ (vad. Valdis Tomsons). Kelionės įspūdžiais domėjosi muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Skambesio brolystė
Visos pašnekovės vieningai teigia: Lietuvos ir Latvijos chorinės mokyklos – labai giminingos. Intonavimo, ritmo ir dikcijos lavinimas, balso formavimas bei repeticijų organizavimas abiejose šalyse remiasi panašiomis vertybėmis ir metodais. „Latvijos chorų skambesys yra labai artimas mūsų chorams. Ypač džiugino dėmesys balsių formavimui, registrų jungimui“, – sako Meilutė Girskienė. Pasak Juditos Kiaulakytės, didesnį įspūdį paliko dėmesys ritmo ir dikcijos precizikai bei galvinio registro naudojimui.
Rasa Gelgotienė išskyrė dirigentės Airos Birziņos vadovaujamus chorus – Rygos Domo katedros mergaičių chorą ir Ogrės moterų chorą „Rasa“. Pasak jos, šiuose kolektyvuose balso formavimo kultūra yra ištobulinta iki subtiliausių niuansų: „Aira Birziņa reikalauja šviesaus garso, raiškaus balsių tarimo, absoliučiai tikslios intonacijos. Jos vokalo pratybos trunka bent pusvalandį ir yra nepaprastai metodiškos.“
Pedagoginis tikslumas ir jautrumas
Latvijos dirigentų darbo stilius itin kruopštus, metodiškas, tačiau ne autoritarinis. Daugelyje stebėtų kolektyvų buvo juntamas partneriškas santykis tarp vadovo ir choristų. Šilta ir draugiška atmosfera, bendros šventės repeticijų metu rodo ne tik emocionalų ryšį tarp narių, bet ir stiprią kolektyvo motyvaciją. Anot M. Girskienės: „Chorų vadovai su kolektyvais dirba draugiškoje atmosferoje. Choras „Rasa“, mūsų viešnagės metu šventė choro dainininkės gimtadienį ir vardadienį, jautėsi labai nuoširdaus bendravimo ir bendradarbiavimo atmosfera. Šventės proga dainavome dainas, dovanojome gėles ir dovanas.“
Rasa Gelgotienė pastebėjo, kad net ir intensyvus, preciziškas darbas nevargina choristų. „Aira dirba kruopščiai ir metodiškai. Ima po nedidelį kūrinio gabalėlį ir „šlifuoja“. Toks repetavimo stilius reikalauja didelės kantrybės ir iš vadovo ir iš choristų, tačiau pastebėjau, kad kolektyvo narių tai visiškai nevargina. Repetuojama labai sukauptai, nėra jokio šurmulio. Pridursiu, kad Ogrės mokytojų mišrus choras repetavo gana sudėtingą latvišką kūrinį. Tuokart dirbo ne pagrindinis vadovas, o jauna chormeisterė. Mane nustebino kaip profesionaliai, tiksliai ir greitai chormeisterė dirbo su mėgėjų choru tokį sudėtingą kūrinį. Choristams nebuvo duodama nei sekundės atokvėpio. Darbo tempas juos vertė būti dėmesingais ir palyginus per gana trumpą repeticijos laiką sudėtingas kūrinys buvo „suklijuotas“. Taigi Latvijoje, choro vadovo autoritetas kyla ne iš griežtumo, o iš profesionalumo ir gebėjimo įkvėpti.
Repertuaras: nacionalinė dvasia ir šiuolaikinės išraiškos
Didžiojoje dalyje stebėtų repeticijų skambėjo latvių kompozitorių kūriniai. Nacionalinė muzika užima itin svarbią vietą Latvijos chorinėje kultūroje. Tai ir tradicija, ir savęs reprezentacija. „Visi chorai, kurių klausėme, atliko latvių kompozitorių šiuolaikinę muziką“, – teigia Meilutė Girskienė. Pasak Juditos Kiaulakytės: „latviai kuria daug ir įvairaus sudėtingumo kūrinių, ypač moterų chorams, todėl jų muzika tampa patraukliu šaltiniu Lietuvos kolektyvų repertuarui atnaujinti.“
Kelionės metu visos trys dirigentės atrado kūrinių, kurie jau netrukus papildys jų vadovaujamų chorų programas. Taip pat gimė bendrų projektų, mainų ir gastrolinių pasirodymų idėjos. M. Girskienė planuoja pakviesti chorą „Rasa“ į Žagarės chorų festivalį 2026 metais, J. Kiaulakytė užmezgė ryšį su Rygos choru „Dzintars“, o R. Gelgoteinė su Aira Birziņa susitarė dėl dviejų bendradarbiavimo projektų.
Vadovo vaidmuo ir darbo organizavimas
Nors darbo metodai daugeliu aspektų yra panašūs, kai kurios vadybinės praktikos ir repeticijų struktūra Latvijoje paliko stiprų įspūdį. „Labai aiški darbo sistema – nuo vaikų chorų mokyklose iki universitetinių ansamblių“, – pastebi Meilutė Girskienė. Jaunimo kolektyvuose dirbama grupėmis, pagal amžių ir pasirengimą, o repertuaras adaptuojamas atsižvelgiant į progas: sudėtingesnė programa konkursams, paprastesnė – renginiams ar šventėms.
Rasa Gelgotienė išskyrė ir vadovų inicijuojamą improvizacijos užsiėmimą: „mums labai pasisekė, jog pamatėme ne tik įprastas chorines repeticijas, bet ir vieną improvizacijos užsiėmimą. Merginos, sustojusios rateliu, turėjo atlikti žodines užduotis, pavyzdžiui, pratęsti pirmos merginos pasakytą mintį vis toliau ir toliau, ir po 10 tokių ,,pratęsimų“ merginoms jau reikėjo atsiminti gana ilgą pasakojimą. Manau, kad tai labai naudinga, nes lavina vaizduotę, atmintį ir kūrybiškumą!“
Įkvėpimas ateičiai
Kelionė į Rygą dirigentėms tapo ne tik profesiniu, bet ir asmeniniu patyrimu. „Latvijos chorinė kultūra – tai tautos kultūra, tai magija, versmė, susitelkimas, tautos galybė“, – apibendrina Meilutė Girskienė. Visos pašnekovės sutaria, kad tokios patirtys skatina atsinaujinti, permąstyti repertuaro formavimo principus, ieškoti naujų kūrinių ir išlaikyti gyvą, aktualų santykį su pasaulio chorine bendruomene.
Ką galime pasiūlyti mes?
Kalbėdamos apie Lietuvos chorų vietą tarptautiniame kontekste, dirigentės akcentuoja mūsų kompozitorių kūrybą, projektinį aktyvumą bei norą dalintis. „Galėtume siūlyti lietuvių autorių kūrinius, kviesti chorus koncertuoti, organizuoti mainus mažesniuose miestuose – tai būdas stiprinti kultūrinius tiltus“, – sako Judita Kiaulakytė. Rasa Gelgotienė siūlo būsimiems tarptautiniams mainams tematiškai orientuotis į repertuaro mainus, vokalo formavimą, choro dainininkų motyvaciją bei dirigento vaidmenį kolektyve.
Be repeticijų, dirigentės taip pat aplankė Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuriame stebėjo G. Donizetti operą „Meilės eliksyras“. Taip pat Latvijos nacionalinį dailės muziejų, nuostabųjį rododendrų parką Babitės miestelyje. Tokios kultūrinės patirtys tampa neatsiejama dalimi muzikinio pažinimo. Juk tai, kas mus įkvepia, vėliau tampa kūrybos pagrindu.
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
„Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei sporto sritis Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas
