„Išdainuoti širdimi“ – šventė, sujungusi lygių balsų chorų bendrystę

Gegužės 2-osios pavakarę, Žąslių kultūros centras tapo širdimi dainuojančios muzikos židiniu – čia vyko tarptautinis lygių balsų chorų festivalis „Išdainuoti širdimi“. Renginys subūrė šešis kolektyvus iš Lietuvos ir Latvijos, kurie ne tik dalijosi savo muzika, bet ir stiprino Baltijos šalių kultūrinį ryšį. Festivalį organizavo Kaišiadorių moterų choro „Nona“ vadovė, aktyvi Lietuvos choro dirigentė Jurgita Jašauskienė.

Nuo idėjos iki gyvos tradicijos

Festivalio sumanytoja J. Jašauskienė pasakojo, jog renginio idėja kilo po 2024 metų tarptautinio chorų festivalio „Skambėkit, Kaišiadorys“, vykusio 2024 m. ,,Kaišiadorys – kultūros sostinė“ metu. „Pagalvojau – o kodėl gi negalėtų būti tik lygių balsų festivalis? Galbūt jis išaugs į didelį renginį su eisena, savo tradicijomis ir kasmetine laukimo nuotaika“, – teigė dirigentė. Lygių balsų chorų pasirinkimas buvo natūralus – pati vadovė dirba su moterų choru ir puikiai supranta tokio formato vertę: tai galimybė susipažinti, mokytis vieniems iš kitų ir dalintis patirtimi. Lietuvoje tokių renginių labai nedaug, todėl šis festivalis tampa reikšminga platforma tokio tipo kolektyvams skleistis, augti ir bendrauti tarpusavyje.

Chorų šventė be rėmų

Festivalyje dalyvavo Jurbarko kultūros centro jaunuolių choras „Bildukas“, Vilniaus mokytojų namų moterų choras „Aidas“, merginų choras „Ryga“, Rygos kamerinis choras, Elektrėnų kultūros centro moterų choras „Eldija“ bei Kaišiadorių moterų choras „Nona“. Kiekvienas jų galėjo savarankiškai pasirinkti repertuarą – būtent taip, pasak J. Jašauskienės, atsiskleidžia tikrasis chorų veidas ir muzikinė tapatybė. Rygos choras nustebino klausytojus jautriu lietuviškos dainos „Neskubėkime“ (muz. G. Abariaus) atlikimu – tai buvo gražus tarptautinės pagarbos gestas. Anot J. Jašauskienės – kiekvienas choras atsiskleidė savaip, tačiau visus jungė profesionalumas, nuoširdumas ir stiprus emocinis ryšys su atliekama muzika.

Emocionali renginio kulminacija

Festivalio kulminacija – bendros visų chorų atliekamos dainos: Mārtiņš Brauns „Saule, Pērkons, Daugava“ ir Vytauto V. Barkausko bei M. Nastaravičiaus „Dangaus upė“. „Pasirinkome kūrinius, kurie būtų emocionaliai stiprūs ir tinkami visiems chorams. Tai buvo jautrus šventės finalas – simbolinis bendrystės ženklas“, – sako organizatorė. 

Kultūrinė jungtis tarp Lietuvos ir Latvijos

Festivalis neapsiribojo vien muzika – tai buvo ir svarbus kultūrinis ryšys tarp šalių. Chorai iš Rygos dalijosi puikiais įspūdžiais, džiaugėsi šilta atmosfera, aukšta organizacine kultūra. Jiems tai buvo ne tik muzikinis, bet ir kultūrinis bendradarbiavimas su kolegomis iš Lietuvos. Užsimezgė naujos pažintys, Lietuvos chorai sulaukė kvietimų atvykti į Rygą ir rengti koncertus kartu su Latvijos kolektyvais.

Reikšmė bendruomenei ir chorinei kultūrai

Pasak organizatorės, žiūrovai į renginį reagavo jautriai ir šiltai: „Daug kas sakė, kad tai ne tik koncertas, bet ir širdį paliečiantis jausmas su gyva muzika. Jaučiame, kad festivalis tapo reikšmingu kultūriniu įvykiu vietos bendruomenei.Tokie festivaliai yra gyvybiškai svarbūs – jie palaiko chorų gyvavimą, skatina meistriškumą, padeda kurti ryšius tarp kolektyvų ir stiprina chorinės kultūros statusą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.“

Žvilgsnis į ateitį

Ar festivalis taps tradicija? Pasak organizatorės – be jokios abejonės. „Tikime šio festivalio prasme ir matome, kad jis reikalingas tiek chorams, tiek klausytojams.“ Jau dabar svarstoma galimybė plėsti dalyvių geografiją, įtraukti edukacines veiklas, meistriškumo dirbtuves ar teminius akcentus, kurie leistų gilinti muzikines patirtis.

„Išdainuoti širdimi“ – ne tik pavadinimas. Tai šio renginio esmė, kuri lieka aidėti žiūrovų ir dalyvių širdyse dar ilgai po paskutinio akordo.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos chorų sąjunga. Organizatorius Asociacija ,,Tagretukas“, moterų choras ,,NONA“ (vadovė Jurgita Jašauskienė), partneriai Žąslių kultūros centras

Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė

Krepšelis