Jaunosios kartos choro dirigentų ugdymas Lietuvoje – ilgas, daug kantrybės ir įvairiapusių gebėjimų reikalaujantis procesas. Būsimieji choro dirigentai mokosi ne tik skaityti partitūras ar rodyti metrinę schemą – jie ugdo muzikinį mąstymą, klausą, gebėjimą girdėti balsų dermę, formuoti chorinį skambesį ir dirbti su kolektyvu. Tai profesija, kurioje vien technikos neužtenka – čia būtina stipri muzikinė ir žmogiškoji intuicija. Todėl kiekviena galimybė jaunam dirigentui išeiti už klasės ribų ir patirti realią darbo su choru situaciją tampa itin vertinga.
Būtent tokią erdvę kuria Vilniuje vykstantis Juozo Tallat-Kelpšos jaunųjų dirigentų konkursas. Šiemet jau trečią kartą surengtas renginys kovo 14 d. subūrė talentingus jaunuosius choro dirigentus iš skirtingų Lietuvos miestų. Apie konkurso atsiradimą, jo prasmę ir jaunųjų dirigentų augimą kalbamės su konkurso iniciatore ir organizatore Renata Giliene.
Pasak R. Gilienės, konkursas gimė iš labai aiškaus praktinio poreikio. Dirbant su chorinio dirigavimo mokiniais tapo akivaizdu, kad vien pažymių jų progresui įvertinti nepakanka. „Tai labai sudėtinga specialybė, apimanti daugybę muzikinio lavinimo sričių. Šią specialybę besirenkančių mokinių nėra daug, tačiau turime tikrai talentingų jaunųjų dirigentų. Kiekvienas darbas reikalauja įvertinimo, o vien pažymių ne visada pakanka“, – sako ji. Būtent todėl atsirado idėja sukurti erdvę, kurioje jaunieji dirigentai galėtų ne tik parodyti savo gebėjimus, bet ir patirti sveiką konkurenciją bei susipažinti su konservatorijos aplinka.
Vis dėlto konkursas – ne tik apie rezultatą. Dalyviams tai intensyvi ir dažnai netikėtai daug duodanti patirtis. „Jie įgyja gerokai daugiau, nei tikisi. Tai galimybė įvertinti save kitų dirigentų kontekste“, – pabrėžia organizatorė. Skirtingai nei įprastose pamokose, čia tenka ne tik diriguoti prie instrumento, bet ir dirbti su choru. Tai reikalauja ne tik muzikalumo, bet ir gebėjimo komunikuoti, klausyti, valdyti kolektyvą ir kurti bendrą muzikinį rezultatą. Neišvengiami ir psichologiniai iššūkiai – scena verčia išeiti iš komforto zonos.
Šiemet konkurse dalyvavo 15 jaunųjų dirigentų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos muzikos bei meno mokyklų ir konservatorijų. Nors dalyvių skaičius kiek mažesnis nei pernai, R. Gilienė pabrėžia, kad jų pasirengimo lygis buvo itin aukštas.
Vertinimo sistema konkurse atspindi choro dirigento profesijos kompleksiškumą. Pirmajame ture daugiausia dėmesio skiriama dirigavimo technikai, išraiškai, muzikalumui ir stiliaus pojūčiui. Antrajame ture dalyviai dirba su choru – čia vertinamas jų gebėjimas komunikuoti, klausyti, valdyti kolektyvą ir muzikuoti kartu. Galutinis rezultatas sudaromas iš abiejų šių dalių.
Organizatorė džiaugiasi, kad šiemet netrūko ryškių asmenybių. Jaunesnieji dalyviai išsiskyrė drąsa ir natūralumu, o vyresniųjų kategorijoje jau ryškėjo brandesni muzikiniai braižai. Ypač stipri konkurencija vyko tarp M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokinio Justo Jodzevičiaus (mok. M. Staškus) ir J. Tallat-Kelpšos konservatorijos mokinio Nojaus Žižio (mok. R. Gilienė). „Grand Prix“ šiemet pelnė J. Jodzevičius.
Paklausta, ko palinkėtų jauniesiems dirigentams, R. Gilienė išskiria paprastą, bet esminę kryptį: „Ryžtingai siekti savo tikslų, nebijoti klysti, greitai atsitiesti po nesėkmių ir drąsiai priimti naujus iššūkius.“
Tokie konkursai tampa ne tik patirties, bet ir savęs pažinimo erdve – vieta, kur formuojasi būsimi choro muzikos lyderiai. Nors choro dirigento kelias ilgas ir reikalaujantis atkaklumo, būtent čia užgimsta svarbiausi profesiniai pamatai.
Lietuvos chorų sąjunga dėkoja Renatai Gilienei ir Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijai už šią prasmingą iniciatyvą ir nuosekliai jau trečią kartą įgyvendinamą projektą, prisidedantį prie jaunųjų choro dirigentų ugdymo Lietuvoje.
