Pokalbis su Lietuvos chorų sąjungos prezidente Rasa Gelgotiene. LCHS Prezidentę kalbina www.choras.lt vyr. redaktorė Rasa Mikalajūnienė.
– Kuo gyvena Lietuvos chorų sąjunga ir Lietuvos chorai šiuo, karantino, metu?
– Pirmiausia norėčiau šiuos du dalykus atskirti: Lietuvos chorų sąjunga, jos administracija, dirba lygiai taip pat intensyviai, kaip ir ne karantino metu, kadangi mūsų darbai visuomet daromi daugiausia sėdint prie kompiuterio. Karantinas darbo tik pridėjo, nes reikia perplanuoti daugelį renginių ir projektų.
Šiuo metu rengiame natų leidinuką – muzikos akademijos chorvedybos studentų dainas, laimėjusias plėtotės konkursą. Po konkurso sulaukėme daugelio LCHS narių klausimų, kur būtų galima pamatyti ar gauti tų dainų natas, todėl nutarėme išleisti keletą geriausių kūrinėlių.
Kitas svarbus LCHS darbas yra choro dirigentų kūrybinių premijų teikimo organizavimas. Kartu su LCHS taryba suformavome 11 autoritetingų choro dirigentų komisiją ir jai netrukus pateiksime visų kandidatų į premijas veiklos aprašus. Tikimės iki balandžio 20-osios turėti komisijos verdiktą ir tada visai Lietuvai paskelbsime premijų laimėtojus bei parengsime visuomenei laureatų veiklos pristatymą.
Darbų yra daug ir įvairių, visų jų nevardinsiu, tik galiu pasakyti, jog karantinas tikrai nesustabdė LCHS veiklos.
– O Lietuvos chorai? Jie juk dabar repetuoti negali? Ką jie veikia karantino metu?
– Manau, kad tai įdomus laikas. Viena vertus – taip, atrodo, kad veikla nevyksta, nes nerepetuojame, nekoncertuojame, negastroliuojame… Tačiau juk repeticijos sudaro tik apie 10 procentų choro vadovo darbo. Tikrai naivu būtų manyti, jog tos dvi ar keturios praktinio darbo su choru valandos yra pagrindinis chorvedžio darbo krūvis. Didžiausią dalį mūsų darbo laiko sudaro chorinės veiklos planavimas ir organizavimas, repertuaro paieška, koncertinių programų sudarymas, pagaliau mūsų kolektyvų strategija, išorinė ir vidinė komunikacija ir pan. Daugelis vadovų šį laiką išnaudoja tiems darbams, kuriems dažnai nelieka laiko – pavyzdžiui, aš inicijavau VU choruose plačią apklausą, kurios duomenis dabar analizuoju ir rašau tiriamąjį straipsnį. Daug laiko tenka skirti planų koregavimui – reikia atšaukti suplanuotus koncertus, gastroles, rūpintis pinigų už apmokėtus viešbučius sugrąžinimu, galimybėmis perkelti pavasario renginius į rudenį ir panašiai.
– Ką Jūs manote apie galimybę tęsti chorinį darbą, repeticijas nuotoliniu būdu?
Manau, kad čia irgi visi chorai daro labai įvairiai. Pvz mes VU choruose įrašėme keletos kūrinių partijas ir nusiuntėme choristams pasimokyti. Parengėme ir vokalo lavinimo pratimų kompleksą, tą video irgi nusiuntėme choristams. Šiuo metu esame pasinėrę į labai įdomaus virtualaus choro kūrimą, jo rezultatą, manau, visi išvys netrukus.
Tačiau aš nemanau, jog virtualus darbas gali pakeisti tikras repeticijas. Nesureikšminčiau galimybių repetuoti nuotoliniu būdu dėl kelių priežasčių:
Pirma: ne visi vadovai gerai valdo technologijas (beje, kaip ir ne visi choristai). Turime kelių kartų chorų dirigentus ir choristus, ir vyresnės kartos mūsų kolegos neturėtų būti kritikuojami, jei nemoka kažko, kas praverstų šiuo atskiru momentu. Labai pakenktume chorinei Lietuvos kultūrai, žemindami savo kolegas, menkindami jų autoritetą choristų bei visuomenės akyse, reikalaudami daryti taip arba kitaip.
Antra priežastis, dėl kurios nesureikšminčiau nuotolinio darbo : chorinis dainavimas yra ta sritis, kurią šiuolaikinis žmogus (taip pat ir jaunimas) renkasi būtent kaip galimybę atitrūkti nuo kompiuterio, atsistoti greta kito žmogaus, ir jausti jo petį šalia, matyti natas verčiančią gyvą ranką ir girdėti greta skambantį jo balsą. Per pertrauką pasikalbėti, kartu išgerti kavos iš hole stovinčio aparato, po repeticijos išeiti su jausmu, jog turėjome gyvą žmogišką bendravimą, jog buvome bendraminčių būryje. Tas momentas labai svarbus choriniame gyvenime. Jo negali niekas pakeisti.
Tą jaučiame visi, ir karantinas gali mums padėti tą socialinį bendravimo, gyvo dainavimo poreikį tik dar aštriau įsisąmoninti.
– Galbūt šie reikalavimai dirbti nuotoliniu būdu sukėlė nerimo chorų dirigentams, nes jie, būdami puikūs muzikos profesionalai, kartais stokoja kompiuterinio raštingumo, interneto technologijų žinių?
– Nuotolinis darbas labai daug kam Lietuvoje sukėlė stresą, na, pavyzdžiui, vyresnės kartos mokytojams. Taip pat galbūt ir daliai choro dirigentų, tačiau mėgėjų chorų dirigentai visuomet gali spręsti tokius dalykus su savo dainininkų arba jaunesnių, labiau tuos dalykus išmanančių chormeisterių pagalba. Žinoma, naudingos būtų ir tokios mintys, kad chorų dirigentams vertėtų į kvalifikacijos kėlimo planus įtraukti kompiuterinio raštingumo kursus. Beje, kaip ir užsienio kalbų kursus. Tai tie dalykai, kurių vis daugiau reikės ateityje chorvedžiams. Verta pagalvoti apie projektinę paramą tokiems kursams.
– Karantinas kada nors baigsis – kaip Lietuvos chorai gyvens toliau? Ar pairę, ar sustiprėję? Kokie iššūkiai jų laukia ateityje?
Taip, karantinas – tikrai nemažas išbandymas. Manau, kad tai chorus neblogai patikrins – tie iš jų, kuriuos lanko tikri entuziastai, žinoma, susirinks vėl dainuoti, kai tik bus galima, ir manau, kad jie nekantriai laukia to laiko. Nes žmonės, įpratę dainuoti ir mylintys muziką, be jos gyvena taip pat sunkiai, kaip be visų savo mylimų užsiėmimų. Bus ir tokių, kurie pajus tingulį, nenorą vėl ,,įsikinkyti” – žmogui visuomet yra grėsmė nugrimzti į buitį ir kasdienybę – knyga, muziejus, muzika – tai tokie dalykai, kur žmogus turi šiek tiek save ,,timptelėti” . Ne visiems tai pavyksta.
Dar vienas momentas, kuris laukia mūsų visų – tai labai sunkus ruduo. Kultūros renginiai, mūsų chorų koncertai, galbūt netgi jubiliejai ar kiti projektai – daug kas persikels į rudenį. Siūlyčiau mums visiems nepamiršti, jog profesinė žmonių veikla, darbas, mokslas, verslas – visa tai užgrius rudenį mūsų choristus, visiems šį rudenį bus daug darbo. Todėl chorų vadovai turėtų galbūt kiek atsargiau suplanuoti visas atidėtas veiklas. Per savo užsidegimą padaryti mūsų srityje kuo daugiau turėtume visą laiką prisiminti, jog pagrindinis choro tikslas – teikti muzikavimo džiaugsmą.
Dėkojame už pokalbį.
