Rugsėjo 12-14 dienomis Paryžius tapo Lietuvos chorinės muzikos šventės centru. Penki Lietuvos kolektyvai atstovavo šalį Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 (Saison Lituanie 2024), organizuojamą Lietuvos kultūros instituto, renginiuose. Ši chorų kelionė Paryžiuje buvo įprasminta trimis koncertais, leidusiais prancūzų publikai ne tik patirti lietuviškos chorinės muzikos grožį, bet ir tapusiais ypatinga galimybe atskleisti savo talentą vienoje iš pasaulio kultūros sostinių.
Rugsėjo 12 d. – istorinė akimirka Sorbonos universitete
Pirmasis koncertas, įvykęs Sorbonos universiteto Grand Amphithéâtre salėje – įsimintinas įvykis ne tik atlikėjams, bet ir klausytojams. Ypatinga amfiteatro akustika leido Lietuvos chorams sukurti jaudinantį ir įtaigų pasirodymą. Čia suskambo kompozitoriaus Gabrielio Fauré „Cantique de Jean Racine“ („Daina apie Žaną Rasiną“) ir Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Juos atliko Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ (vad. Rasa Gelgotienė), Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ (vad. Ilona Zalanskienė), Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vad. Gražvydas Jegnoras), Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Medvėgalis“ (vad. Sandra Rimkutė-Jankuvienė), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos „Kariūnas“ ir „Carmina bellum“ jungtinis choras (vad. Linas Balandis ir Ieva Marmienė) ir Sorbonos universiteto orkestras, diriguojant Frederic Pineau ir Rasai Gelgotienei.
Choro „Harmonija“ vadovė I. Zalanskienė dalijosi įspūdžiais: „jautėmės svarbaus istorinio įvykio dalimi. Dainavome jautriai, pakiliai, susitelkę, vieningai. Ašaros blizgėjo ir choristų, ir žiūrovų akyse.“ Choro „Medvėgalis“ vadovė S. Rimkutė-Jankuvienė pabrėžė, kad koncertas Sorbonoje tapo ne tik istoriniu įvykiu, bet ir pasididžiavimo momentu: „būti tokio renginio dalimi – iššūkis, privilegija, pasididžiavimas ir garbė.“ Lietuvos chorų sąjungos prezidentė R. Gelgotienė atkreipė dėmesį į unikalią Sorbonos akustiką ir architektūrinius ypatumus: „neslėpsiu, pradžioje būta dvejonių. Dirigentui parodžius vietas, kur turi stovėti choristai – sunerimau, mat bosai ir altai stovės labai toli nuo sopranų ir tenorų, tuokart dirigentas ir orkestras bus ne viduryje scenos, o dešiniame šone. Tačiau Sorbonos dirigentas nuramino – „nesijaudinkite, viskas bus gerai“. Ir iš tiesų, skambesys buvo vieningas, nuostabiai lakios garsinės spalvos. Man tikrai niekada neteko susidurti su tokia tobula akustika. Lubose esantys dideli apvalūs kupolai juosia salę, tad galbūt ir jie prisideda prie puikaus garso surinkimo efekto. Didžiojo amfiteatro architektai turėjo suprojektuoti salę taip, kad 2-3 tūkstančiai klausytojų, be papildomo įgarsinimo puikiai girdėtų kalbančius žymius Sorbonos universiteto profesorių viešas paskaitas. Šiuo metu salė talpina apie 1000 klausytojų, tačiau seniau vietų buvo žymiai daugiau. Vietų skaičius sumažintas dėl saugumo reikalavimų, paskaičiavus kiek žmonių galėtų skubiai palikti erdvę susidarius avarinei situacijai“.
Be koncerto, čia vyko ir inauguracinė Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė – bendros patirtys“. Gausiai klausytojų auditorijai pranešimą „Nuo paskutinės viduramžių karalystės iki modernios demokratijos: Lietuvos kelias į Europą“ skaitė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Rugsėjo 13 d. – koncertas La Gaîté Lyrique parke
Antrąją dieną chorai koncertavo nedideliame „Square Émile-Chautemps“ parke priešais La Gaîté Lyrique kultūros centrą – unikalią vietą, kur skaitmeninės technologijos susilieja su menu. Šiame koncerte, kur skambėjo Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūriniai (a capella), prisijungė ir neseniai susikūręs Prancūzijos lietuvių moterų choras „Lietuvaitė“ (vad. Asta Timukaitė-Lemiesle).
R. Gelgotienė su džiaugsmu prisiminė koncertą: „mūsų didelis jungtinis choras susilaukė gausaus dėmesio ir aplodismentų. Dainavome ir ryškiai charakteringas, ir lyrines dainas – visos jos skambėjo puikiai“. Choro „Šatrija“ vadovas G. Jegnoras džiaugėsi klausytojų susižavėjimu ir chorų bendryste: „pirmieji chorų atliekami akordai prikaustė klausytojų dėmesį. Koncertas tapo nuoširdžia, skirtingų tautybių žmonių dvasine bendryste“. S. Rimkutė-Jankuvienė žavėjosi koncertavimo parke unikalumu: „dainuoti skvere, sykiu meno ir kultūros įstaigų apsuptyje, sukūrė ypatingą muzikos, gamtos ir meno sinergiją“. Renginio metu, tarp publikos ne kartą pasigirdo lietuviškai tariami žodžiai: „labiausiai laukiu tos dainos“. Choras netruko suprasti, jog buvo prašoma J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Klausantis pastarosios žiūrovai glaudė delnus prie širdies, it skambant „Tautiškai giesmei“.
Rugsėjo 14 d. – finalinis koncertas Pompidou centro prieigoje
Trečiąją dieną chorai užbaigė savo pasirodymus prie vieno garsiausių Paryžiaus kultūros objektų – Pompidou centro. Ant prancūzų menininko Raphaëlio Zarkos suprojektuotos skulptūrinės kompozicijos „Cikloidinė aikštė“ nuskambėjo didingas Lietuvos chorų balsų susivienijimas, kurio klausėsi ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
S. Rimkutė-Jankuvienė pabrėžė šio koncerto ypatingumą: „paskutinysis projekto koncertas Pompidou centro aikštėje paliko stipriausius įspūdžius ir emocijas. Choristų teigimu „kūnu bėgo šiurpuliukai matant susižavėjimo kupinus žiūrovų veidus“. G. Jegnoras pridūrė, kad Pompidou centre choristai prisiminė Dainų šventės dvasią: „atmintyje saugome Vingio parko Dainų šventės ataidus. Šiandien tai pakartojome nuostabioje senojo Paryžiaus aikštėje“. Tuo tarpu, R. Gelgotienė apibendrino trijų dienų kelionės patirtis: „svarbu ne tik tai, kad mes, kaip Lietuvos kultūros ambasadoriai, parodėme šalies dainas prancūzų publikai, bet ir tai, kad mūsų penkių chorų jungtinis choras suskambo darniai, įtvirtinome malonią bendradarbystę“.
Paskutinėse koncerto akimirkose, chorams atlikus baigiamąjį kūrinį antrąkart ir sulaukus audringų aplodismentų tapo aišku, kad šis pasirodymas buvo ne tik Lietuvos chorų muzikos triumfas, bet ir dvasinė bendrystė su Paryžiaus publika. Lietuvos chorų vadovai Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarei Virginijai Vitkienei sakė: „Lietuvos chorai įdainavo ir įgyvino šiuolaikinę skulptūrą, sukurtą Pompidou centro užsakymu“. Tad Lietuvos chorų dalyvavimas Lietuvos sezone Prancūzijoje 2024 tapo įspūdingu Lietuvos chorinės muzikos pristatymu. Trijų dienų koncertai Sorbonos universitete, La Gaîté Lyrique parke ir Pompidou centro prieigoje ne tik leido chorams atskleisti savo talentą tarptautinėje scenoje, bet ir sukūrė unikalią dvasinę bendrystę tarp skirtingų kultūrų. Choristai ir jų vadovai išsivežė muzikines patirtis, neapsakomą džiaugsmą bei pasididžiavimą atstovaujant Lietuvą prestižiniame kultūros renginyje!
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
Galerija
