Neseniai sulaukėme puikios žinios – Lietuvos chorų sąjunga vėl laimėjo atranką „Erasmus+” programos finansavimui chorų vadovų mobilumui. Apie tai kalbamės su LCHS prezidente Rasa Gelgotiene.
Gal galite papasakoti, kokia tai programa ir koks šių išvykų tikslas?
Praeitu teikimu išleidome 10 chorų dirigentų į penkias šalis – Norvegiją, Latviją, Lenkiją, Prancūziją ir Ispaniją. Visi keliavę buvo labai patenkinti šių išvykų turiniu. Jie stebėjo daugybę įvairių chorų repeticijų, susipažino su kolegomis, pabendravo, pasikeitė idėjomis bei darbo metodika, kai kurie pradėjo tartis dėl bendradarbiavimo galimybių.
Mūsų darbo sritis labai specifinė – choro dirigentas, nors ir mokosi muzikos bei dirigavimo daugybę metų, vis dėlto kaip choro vadovas turi atrasti savo darbo metodiką, savo repetavimo stilių. Kiekvienas ieško pačių įdomiausių kūrinių ir savo šalyje, ir užsienyje. Kiekvienas pagal savo skonį ir choristų pageidavimus formuoja savitą repertuarą, o vokalo metodika irgi yra kiekvieno chorvedžio šiek tiek skirtinga.
Todėl nepaprastai įdomu ir naudinga bendrauti vieniems su kitais. Jeigu čia, Lietuvoje, mes turime susilietimo taškų – tai ir repertuaras, ir bendri renginiai, ir regioninės bei nacionalinės dainų šventės, ir „Vasaros akademija”, kurioje visi kalbamės profesinėmis temomis, tai pažinčių su užsienio chorine kultūra mums tikrai labai trūksta. O be šito mes galime greit tapti kultūrine provincija, nežinančia naujų chorinių tendencijų, naujų įdomių kompozitorių kūrybos ir pan.
Prašau papasakokite, ką įdomiausio pastebėjo per praeitą projekto etapą keliavę chorvedžiai?
Iš jų pasakojimų matėme, jog visi be galo susidomėję stebėjo vokalinį darbą. Pavyzdžiui, užsirašinėjo balso lavinimo pratimus, sužinojo naujų kūrinių. Labai svarbu visiems pasirodė stebėti bendravimą chorų viduje – bendravimo kultūra yra toks dalykas, kuriame mes vis dar turime „sovietinio paveldo“, kurio norime atsikratyti. Visi šitie dalykai bus pritaikyti praktiniame darbe su Lietuvos chorų choristais, juk ši programa skirta būtent jiems, suaugusiųjų chorų choristams. Daugelis užmezgė su kolegomis šiltus, draugiškus ryšius ir tuoj pat pasidalino idėjomis, kaip būtų galima bendradarbiauti ne tik dirigentams, bet ir chorams. Pavyzdžiui, choras iš Latvijos iškart buvo pakviestas į moterų chorų festivalį Lietuvoje, ir jau svečiavosi mūsų šalyje.
Koks bus šis, naujas „Erasmus+” projekto etapas?
Dabar mes išplėtėme ir geografiją, ir vykstančiųjų skaičių, o taip pat, be chorų vadovų, gali vykti ir chormeisteriai. Šįkart 30 chorvedžių vyks į 10 šalių: Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Suomiją ir Norvegiją. Pasirinkome šalis, garsėjančias chorinėmis tradicijomis, taigi, jose bus ko išmokti.
Kaip atrinkote vyksiančius? Juk Lietuvoje yra labai daug chorų dirigentų?
Taip, jų yra daug. Jie supranta, kad tikrai būtų naudinga nuvažiuoti, išgirsti, pamatyti. Tačiau kai paskelbėme, atsiliepė labai nedaug – teko skambinti ir kalbėtis. Problema – laikas. Per šio projekto organizavimą įsitikinau, kad chorvedžiai yra tikri „darboholikai“ – atrodytų, kad tai toks darbas, kur jie patys diktuoja savo tempą, nusistato veiklas, koncertus, repertuarą – tačiau visi bėga dirba vos suspėdami ir, deja, neranda laiko net tokiems svarbiems dalykams, kaip galimybė pasitobulinti užsienyje. O kadangi į mobilumo programą vyksta po tris dirigentus, jie ir tarpusavyje turi suderinti datą, o tai labai sudėtinga – tai vienam koncertas, tai kitam.
Ypač sudėtinga „ištraukti“ regionų chorvedžius – kai kurie dirba ir su kultūros centro choru, ir mokykloje dėsto muzikines disciplinas, ir muzikos mokykloje dirba chorų mokytojais, ir dar bažnyčioje vargonuoja. Daugelyje rajonų sunku rasti kas pavaduotų. Kliūtis daug kam yra ir kalbos barjeras. Tačiau čia labai padeda tai, jog keliaujama trise, ir dažniausiai bent vienas iš trijų moka anglų arba kitą užsienio kalbą. Galiausiai sudarėme visą 30 žmonių grupę ir labiausiai džiaugiuosi, kad net pusė –15 dalyvių yra iš regionų.
Kada vyks išvykos ir kaip mes sužinosime apie rezultatus?
Projektą vykdysime iki lapkričio galo, per gruodį pateiksime ataskaitą. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, jau kitą pavasarį pateiksime naują paraišką projekto tęsiniui. Visi važiuojantys papasakos apie įgytą gerąją patirtį, pasidalins įspūdžiais ir gautomis žiniomis su visais Lietuvos chorvedžiais.
