Lietuvos jaunimo mišrių chorų festivalis „Jaunoji banga“, šiemet vykęs jau trečią kartą, spalio 18 dieną sukvietė talentingus jaunuosius choristus į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salę. Festivalyje dalyvavo šeši mišrūs chorai iš įvairių Lietuvos miestų: Šiaulių Romuvos gimnazijos mišrus choras „Bene notes“ (vad. Aušra Kardašienė, koncertmeisteris Deividas Pileckas), Klaipėdos Vydūno gimnazijos mišrus choras (vad. Ingrida Bertulienė, chormeisterė Vaiva Šaulienė, koncertmeisteris Romas Kalvėnas), Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vad. Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, koncertmeisterė Živilė Čapienė), Kauno „Vyturio“ gimnazijos mišrus choras „Vyturys“ (vad. Vita Rusteikienė), Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos mišrus choras (vad. Renata Gilienė, chormeisterė Valerija Skapienė, koncertmeisterė Janina Kalinaitė) ir Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mišrus choras „Krantas“ (vad. Neringa Sidaugaitė, koncertmeisterė Renata Marcinkutė-Lesieur).
Šį chorinės muzikos renginį, skirtą jaunųjų choristų kūrybiškumui ir saviraiškai skatinti, organizuoja Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetu, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija ir Lietuvos chorų sąjunga. Festivalio organizatorė ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišraus choro vadovė Jolanta Vyšniauskienė dalijasi mintimis apie festivalio atsiradimą, jo misiją, iššūkius bei jaunųjų choristų indėlį į Lietuvos chorinę kultūrą.
Kas prieš tris metus Jus paskatino organizuoti festivalį „Jaunoji banga“?
Pirmiausiai, festivalį organizuoti paskatino susirūpinimą kelianti situacija Lietuvoje dėl jaunimo mišrių chorų. Tai ypač išryškėjo po karantino, kai gimnazijose sparčiai ėmė nykti buvę chorai, pasikeitusios jaunimo vertybės ir požiūris į chorinę muziką. Kita priežastis – mano pačios ilgametis darbas su jaunimo mišriu choru Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje ir noras stiprinti, auginti bei įrodyti jaunimui, kad dainavimas ir bendrystė muzikoje yra jėga!
Kokia festivalio misija ir pagrindiniai tikslai?
Šiuo renginiu siekiame plėsti jaunimo užimtumo, saviraiškos galimybes, auginti jų vertybines, menines, kultūrines nuostatas, daryti įtaką pilietinei bei muzikinei brandai.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai organizuojant jaunimo chorų festivalį?
Iššūkių nemažai! Pirmiausia – rasti chorus, norinčius paruošti festivalio programą ir galinčius atvykti į festivalį savo lėšomis. Antra – siekiant sukurti tikrą chorinės muzikos šventę, reikia daug žmogiškų ir finansinių išteklių. Nuo salės nuomos iki kitų organizacinių darbų: reklaminės sklaidos, koncerto programos kūrybiško įprasminimo ir t.t. Labai dėkojame Lietuvos chorų sąjungai, rėmusiai šių metų festivalį.
Kaip apibūdintumėte festivalyje skambančią muzikinę programą? Galbūt skatinate dalyvius atlikti tam tikrų kompozitorių ar laikotarpių kūrinius?
Festivalį organizuojame jau trečią kartą ir kiekvieną sykįprograma turi skirtingą tikslą. Šių metų festivalis, tarsi šimtmečio Dainų šventės prisiminimas, mat didžiąją dalį repertuaro sudarė Dainų šventėje atlikti kūriniai. Ateities festivaliuose norėtųsi kviesti kompozitorius kurti naujus kūrinius, idant plėstųsi jaunimo mišrių chorų repertuaras. Šiam tikslui pasiekti reikalingas didesnis biudžetas, apie kurį mes svajojame ir tikimės įgyvendinti.
Kuo svarbus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos solinio dainavimo ir chorinio dirigavimo studentų įtraukimas į festivalį?
Šis bendradarbiavimas – šių metų festivalio naujiena. Siekiame, kad projektas būtų naudingas ne tik choristams, bet ir kitiems su chorine ar vokaline muzika susijusiems jauniesiems atlikėjams. Manau, kad jaunųjų dirigentų rengimas Lietuvoje tampa iššūkiu ir tam tikra problema. Mes turime tuo rūpintis, siekti, kad jaunimas ne tik dainuotų, bet ir norėtų tapti chorvedžiais, ateityje buriančiais chorus. Galimybė diriguoti didžiuliam, beveik 200 atlikėjų chorui, jauniesiems festivalio dirigentams Lianai Maliauskaitei ir Simui Martinkui buvo didžiulė dovana, patirtis, motyvacija ateičiai. Tuo tarpu, festivalio solistams Ievai Andriulionytei, Jonui Ščerbiakui ir Valerij Gončarov, taip patbuvo puiki proga išbandyti save choriniuose žanruose. Dėkojame jiems už dalyvavimą.
Šiemet sulaukėte šešių jaunimo chorų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kaip įvertintumėte jų pasirengimą?
Visi chorai atvyko puikiai nusiteikę, gerai paruošę festivalio programą. Esu labai dėkinga kolektyvų vadovėms Vitai Rusteikienei, Aušrai Kardašienei, Neringai Sidaugaitei, Renatai Gylienei ir Ingridai Bertulienei už jų atsidavimą, profesionalumą, palaikymą ir bendradarbiavimą.
Remiantis festivalio kontekstu – kokį pastebite jaunimo chorų indėlį į šiandieninį chorinį meną?
Jaunimo emocijos, šypsenos, nuotaikos įpareigoja nenuleisti rankų ir tęsti festivalį. Norėtųsi, kad tokių renginių Lietuvoje būtų daugiau, kad chorai burtųsi, draugautų ir bendradarbiautų. Šiandieninis jaunimo chorų indėlis į chorinį meną yra nepakankamas, net keliantis susirūpinimą – kas dainuos ateities Dainų šventėse? Tad festivalio rengimo prasmė tampa dar didesnė ir reikšmingesnė.
Kaip festivalis prisideda prie jaunimo kūrybiškumo ir saviraiškos?
Prisideda labai stipriai. Ruošiant festivalio programą ir siekant tinkamai ją atlikti svarbus kiekvienas dainininkas, o choristamsdainuojant kartu emocija išauga šimteriopai! Man visuomet svarbu kas lieka po renginio. Matydama, kad pasibaigus koncertui dalyviai neskuba skirstytis – komentarų nebereikia.Šių metų festivalio dieną būtent taip ir nutiko. Mūsų tikslas pasiektas, širdis džiaugiasi.
Kas yra festivalio „Jaunoji banga“ klausytojai?
Publika tikrai myli šį renginį. Klausytojų tarpe yra choristų tėveliai, draugai, artimieji, nemažai vyresnės kartos atstovų, kuriems daina yra be galo svarbi. Tradicijų tąsa, perdavimas iš kartos į kartą, sakralių kūrinių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Kur giria žaliuoja“ atlikimas suvienija visus, ir klausytojus, ir atlikėjus.
Ar ateityje planuojate plėsti dalyvių ratą ir įtraukti chorus iš kitų šalių?
Šių metų festivalio dalyvių gausa parodė, kad skaičiumi plėstis šioje erdvėje nebėra kur – Lietuvos muzikos ir teatro akademijosKlaipėdos fakulteto Koncertų salėje choristai vargiai tilpo. Apie festivalio tarptautiškumą kol kas negalvojame. Dabartinis ir svarbiausias tikslas – burti ir vienyti Lietuvos jaunimo mišrius chorus.
Ar yra planų festivalį papildyti kitomis meninėmis veiklomis, tokiomis kaip kūrybinės dirbtuvės, meistriškumo kursai etc.?
Būtų labai puiku ir manau, naudinga, tačiau viskas remiasi į finansavimą. Galbūt ateitis suteiks daugiau galimybių ir festivalis plėsis.
Kaip manote, kokią įtaką festivalis gali turėti ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos kultūrai, muzikiniam ugdymui ir chorinei tradicijai?
Manau, kad didelę įtaką ir naudą turi visi pavykę chorinės muzikos renginiai, o ypač tradiciniai, turintys galimybę augti, plėstis ir tobulėti. Iki šiol festivalyje dalyvavę chorai išvykdavo tik su geriausiomis emocijomis, vertinimais, o tarp vadovų visada užsimegzdavo kolegiška draugystė – to sieksime ir ateityje.
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
Nuotraukų autorius Nerijus Jankauskas
Projektą finansuoja
