Lapkričio 20 d., 18 val., Vievio kultūros centre klausytojai buvo pakviesti į ypatingą kelionę per
garsą ir vaizdą – koncertą „Skambantys M. K. Čiurlionio paveikslai“. Jį dovanojo Valstybinis
choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas). Vakarą vedė
muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Šis renginys – Vievio kultūros centro įgyvendinamo projekto „Keli žvilgsniai į Čiurlionį“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė bei remia UAB „Finėjas“,
dalis. Koncerto idėja buvo ambicinga: pakviesti klausytoją ne tik klausytis muzikos, bet ir ją
pamatyti. Kviestiniai kompozitoriai iš Lietuvos ir užsienio pasirinko jiems artimus M. K.
Čiurlionio paveikslus ir sekdami jų temomis bei nuotaikomis, sukūrė naujus kūrinius mišriam
chorui.
Koncerto metu erdvę pripildė ne tik chorinis skambesys – ekrane buvo rodomos Viliaus Narvilo sukurtos vaizdo projekcijos, kuriose dirbtinio intelekto pagalba buvo atgaivinami Čiurlionio tapybos motyvai. Taip žiūrovas atsidūrė tarp dviejų meno pasaulių: gyvai skambančios muzikos ir judančių, tarsi iš sapno išnyrančių vaizdų.
Kelionė prasidėjusi nuo paties Čiurlionio
Vakaro pradžioje skambėjo M. K. Čiurlionio daina „Beauštanti aušrelė“ – tarsi raktas į visą
tolesnę programą. Švintančios aušros motyvas čia tapo ir gamtos, ir žmogaus vidinio nubudimo simboliu, o chorui „Vilnius“ ji buvo proga prabilti paties Čiurlionio muzika, iš kurios ir išaugo visas koncertas.
Lietuvos kompozitorių dialogas su paveikslais
Pirmasis iš naujųjų kūrinių – Donato Zakaro kompozicija „Ar tai kartais ne sapnas?“, įkvėpta
paveikslo „Ramybė“ ir Čiurlionio laiškų žmonai Sofijai. Kompozitorius čia perskaitė jautrų,
trapų kūrėjo žodį – pasaulį, kuriame šviesios dienos su mylima žmona persipynė su vienišomis, rūškanomis akimirkomis. Paveikslo „Ramybė“ hipnotizuojanti tyla ir įtampa tarp sapno ir tikrovės virto nuolat mirguliuojančia chorine muzika, ieškojusia atsakymo į klausimą, ar tai sapnas, ar kasdienybė.
Gerai žinomas chorinės muzikos kūrėjas ir dirigentas Vytautas Miškinis projekte dalyvavo su
kūriniu „REX“, paremtu vienu iš didingiausių Čiurlionio tapybos darbų. Monumentaliame
paveiksle persipynė gamtos stichijos, kosminiai ženklai ir teologinės nuorodos, o poeto Vlado
Braziūno tekstas šiuos simbolius pavertė tankiu, metaforišku žodynu. Miškinio muzikoje
skambėjo ir žmogaus trapumas, ir didinga, daugiabalsė kosmoso polifonija.
Kompozitoriui Mykolui Natalevičiui, kadaise svajojusiam tapti dailininku, Čiurlionio tapyba
buvo artima ne mažiau nei muzika. Jo kūrinys „Žinia“ gimė žvelgiant į to paties pavadinimo
paveikslą. Lakoniška, minimalistinė drobės raiška Natalevičiui tapo partitūra – iš šviesesnių ir
tamsesnių pastelinių tonų išaugo stiprus šviesos ir tamsos kontrastas. Tai atsispindėjo ir
muzikoje: nedaug priemonių, tačiau kiekviena pauzė ir kiekvienas garsas turėjo svorį, tartum
trumpa, bet labai tiksli žinia iš Čiurlionio pasaulio.
Jaunosios kartos kūrėjas Deividas Edas Kukta koncerte buvo pristatytas kūriniu „Night“,
inspiruotu paveikslo „Naktis“. Tai buvo muzikinis nakties peizažas, kuriame ramūs choriniai
sąskambiai pamažu perėjo į dramatiškesnę, įtampą keliančią muziką, išryškinusią nakties
paslaptis, baimes ir vidinę kovą. Galiausiai viskas nurimo švelnioje šviesoje – naktis virto
dvasinio susikaupimo ir vidinės harmonijos erdve.
Koncerto pabaigoje skambėjo Zitos Bružaitės kūrinys „Angelas“, įkvėptas to paties pavadinimo
paveikslo. Jame vaizduoti rūkas, kalnai, žemės gėlės ir į dangų vedantys tiltai, kuriuos
kompozitorė susiejo su „Dievo angelo“ malda. Ši malda kūrinyje suskambo keliomis kalbomis:
lietuvių, lotynų, ispanų, anglų, vokiečių, arsi primindama – kad ir kur būtume, svarbiausia
pasitikėjimas mus lydinčiu angelu sargu.
Čiurlionis tarptautiniu žvilgsniu
Projektas „Skambantys Čiurlionio paveikslai“ atvėrė ir tarptautinę perspektyvą – į lietuvių kūrėją čia pažvelgė kompozitoriai iš Estijos, Lenkijos ir Japonijos. Jaunosios kartos estų kompozitorius ir chorvedys Pärt Uusberg savo kūrinyje „Upon the Wings of the Wind“ rėmėsi Čiurlionio trijų dalių kompozicija „Audra – Ramybė – Jehova“. Ieškodamas tekstų, atliepusių šias vizijas, jis kreipėsi į jam artimus dvasininkus. Taip atsirado biblinio pobūdžio tekstai, padėję muzikai atskleisti audros, ramybės ir Dievo artumo patirtis. Uusbergo muzika, kaip ir kituose jo kūriniuose, alsavo vidine tyla, dvasiniu susikaupimu ir šviesa.
Iš Čiurlionio gimtosios kultūrinės kaimynės Lenkijos atvyko Jan Krutul kūrinys „Drugiai“,
paremtas paveikslu, kuriame buvo matomi plaukiojantys, skraidantys sparnuočiai. Jie dažnai
buvo interpretuojami kaip dvasinės būtybės, sielos, keliautojai tarp pasaulių. Kompozitoriaus
muzikoje drugiai virto žmogaus dvasinės kelionės simboliu – judėjimo, perėjimo, atgimimo ir
kūrybinio įkvėpimo metafora, meditacija apie grožio trapumą ir akimirkos laikinumą.
Dar vienas žvilgsnis į Čiurlionį kilo iš tolimosios Japonijos. Kompozitorius Ko Matsushita
kūrinyje „Et facta est lux“ („Ir tebūna šviesa“) atsigręžė į pasaulio sutvėrimo temą, inspiruotą
Čiurlionio „Sutvėrimo“ vizijų. Muzikoje išryškėjo tamsos ir šviesos dialogas, judėjimas nuo
pirmapradžio chaoso link harmonijos, o detalus, iš paprastų linijų ir formų kuriamas pasaulis
artimai susišaukė su paties Čiurlionio mąstymu.
Kelionė, vedusi į šviesą
Per vieną vakarą klausytojai nukeliavo nuo „Beauštančios aušrelės“ iki nakties tylos, nuo audros iki ramybės, nuo žemiškos kasdienybės iki kosminių ir dangiškų erdvių. Muzika ir vaizdas čia susijungė į vientisą pasakojimą apie žmogaus vidinį pasaulį, kūrybą ir šviesos paieškas.
Valstybinis choras „Vilnius“, dirigentas Artūras Dambrauskas, projekcijų autorius Vilius
Narvilas ir projekte dalyvavę kompozitoriai pakvietė žiūrovus pamatyti Čiurlionį naujai, ne tik
kaip genialų dailininką ir kompozitorių, bet ir kaip įkvėpimo šaltinį šiuolaikinei chorinei
muzikai.
