Paieška

Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis „Tokia esu“

Spalio 26-ąją, Rokiškio kultūros centre vyko jau tradicija tapęs Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis „Tokia esu“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Rokiškio rajono savivaldybė bei rėmėjas Lietuvos chorų sąjunga. Renginys, gimęs prieš šešerius metus, tapo neatsiejama Šiaurės Lietuvos muzikinio gyvenimo dalimi ir yra skirtas moterų balsams, bendruomeniškumui bei priminimui apie ilgalaikės Lietuvos dainų šventės tradicijos svarbą mūsų kultūrai. 

Festivalio kuratorė, Rokiškio kultūros centro projektų vadovė Birutė Bagdonienė pabrėžė, kad „Tokia esu“ skirtas tik Šiaurės Lietuvos regionui ir čia susibūrusių moterų chorų ir vokalinių ansamblių veiklos aktyvinimui, šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės tradicijų puoselėjimui regione: „tai tradicinis, vis kitame Šiaurės Lietuvos rajone vykstantis festivalis, rengiamas nuo 2018 metų. Šiemet festivalis dedikuojamas pasaulyje unikalios Dainų šventės tradicijos puoselėjimui. Dainos, atliktos festivalio metu, buvo kruopščiai parinktos. Skambėjo Lietuvos kompozitorių kūriniai iš šimto metų sukaktį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ repertuaro, taip pat buvo atlikta kasmetinė šventės daina – Juozo Naujalio „Lietuva brangi“.

Šių metų festivalyje dalyvavo šie kolektyvai: Biržų kultūros centro moterų choras „Agluona“ (vad. Ieva Morkūnaitė), Dusetų dailės galerijos moterų choras „Versmyna“, (vad. DaliaDeinienė), net trys Miežiškių kultūros centro ansambliai – „Vakarė“, „Raskila“ ir „Vėjūnė“ (vad. Lina Kairytė), Linkuvos kultūros centro moterų choras „Mūša“ (vad. Methardo Zubo) irRokiškio kultūros centro moterų choras „Medeina“ (vad. Giedra Markevičienė). Šventės programą praturtino ir festivalio svečiai – Donato Petreikio grupė.

Viena pagrindinių festivalio iniciatorių, choro dirigentė Viktorija Morkūnienė pasakojo apie idėjos gimimą, festivalio reikšmę ir iššūkius, su kuriais teko susidurti organizuojant tokį renginį. Pirmasis „Tokia esu“ festivalis įvyko 2018 metais, siekiant išlaikyti moterų chorų vienybę ir aktyvumą po Lietuvos dainų šventės, kuomet daugelis chorų, pasak Viktorijos, „atsipalaiduoja“. Ji pridurė, kad festivalis tapo asmeniniu projektu, džiaugsmingu „kūriniu“, suteikiančiu moterims galimybę kasmet išgyventi dainos ir bendruomeniškumo džiaugsmą. Dar viena šio festivalio organizatorių, choro dirigentė Giedra Markevičienė pridėjo, kad: „projektas sukurtas minint Lietuvos valstybės 100-metį. Nuo tada festivalisorganizuojamas vis kitame rajone, siekiant populiarinti chorinį ir vokalinį muzikavimą bei sklaidą regionuose“.

Organizatorių teigimu, didžiausiu išbandymu tapo „COVID-19“pandemija, dėl kurios vienerius metus festivalio organizuoti nepavyko. Nepaisant to, renginys greitai atgavo savo gyvybingumą: „rajonų kolektyvų vadovai labai entuziastingi, maloniai bendraujantys, pilni idėjų“ – teigė V. Morkūnienė.Anot festivalio iniciatorės, dalyviai pasirodymams ruošiasi ypač atsakingai: „žinojimas, kad kasmet laukia atsakingas pasirodymas, moteris įpareigoja lankyti repeticijas, stengtis dalyvauti kolektyvo veikloje“.

Šių metų festivalio programa apėmė tiek individualius moterų chorų ir ansamblių pasirodymus, tiek bendrus kūrinius, kuriuose dalyvavo visi kolektyvai. „Chorai atliko du savo pasirinktus kūrinius, o šiais metais bendros dainos buvo iš Dainų šventės moterų repertuaro – Vytauto V. Barkausko „Dangaus upė“, Kęstučio Daugirdo išplėtota liaudies daina „Užaugo liepa“. Na, o kiekvieną festivalį jungianti daina yra Juozo Naujalio „Lietuva brangi“ – pasakojo dirigentė.

Šiuo metu festivalis yra itin mėgstamas Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir ansamblių, tad organizatoriai planuoja jį plėsti ir įtraukti į programą daugiau profesionalių kolektyvų. V. Morkūnienė tiki, kad tai suteiktų renginiui daugiau spalvų ir dar labiau praturtintų jo meninę kokybę. „Galbūt ateityje įtrauksime profesionalius kolektyvus, kurie įneštų naujų spalvų moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivaliui“ – apie planus prasitarė V. Morkūnienė. Apie ateities viziją pridėjo ir G. Markevičienė: „tai, kad festivalis vyko jau šeštą kartą – rodo jo populiarumą ir reikšmę.Planuojama, jog septintasis Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis „Tokia esu“ vyks Panevėžio rajone, Miežiškiuose!“

Parengė Lukrecija Stonkutė