Vilniaus miesto širdis, apipinta istorija ir šiuolaikišku gyvenimu, tampa ne tik kasdienių darbų, praeivių šurmulio fonu, bet ir netikėtai atsiveriančia muzikinės patirties erdve. Pavyzdžiui vieną pavasario, vasaros ar rudens dieną, keliaujant per Konstantino Sirvydo skverą, gali pasijusti, tarsi patekai į improvizuotą muzikinį spektaklį girdint Vilniaus vaikų ir jaunimo centro jaunimo chorą „KIVI“ arba Bernardinų sode – Vilniaus dailės akademijos kamerinio choro balsų skambesį. Toks yra, jau kelis metus gyvuojantis ir Vilniaus miesto savivaldybės remiamas Lietuvos chorų sąjungos projektas „Skambantys skverai“ – be jokio specialaus anonso, įvairiausiuose Vilniaus skveruose ir aikštėse skamba chorų muzika.
Anot Lietuvos chorų sąjungos prezidentės Rasos Gelgotienės, projekto idėja kilo pastebėjus, kad chorinę muziką dažniausiai girdi tie, kurie arba patys dainuoja choruose, arba yra jų artimieji. „Dauguma žmonių, neturintys tiesioginio ryšio su kolektyvais, deja, bet į koncertus vargiai užsuka. Tačiau, jei kaip nors netyčia, pasitaiko proga bent trumpam išgirsti choro atliekamą muziką publika kaip mat reaguoja: „kaip gražu, įdomu! Aš nemaniau, kad chorinė muzika tokia patraukli!“ Būtent šios spontaniškos žiūrovų reakcijos tapo postūmiu rengti „Skambančius skverus“ – neformalius chorų pasirodymus miesto erdvėse, kurie pritrauktų atsitiktinius klausytojus ir dovanotų jiems gyvą muzikinį patyrimą.“ – pasakojo R. Gelgotienė.
Pirmasis projekto koncertas vyko dar pavasarį, aidint Lietuvos vaikų ir jaunimo centro jaunimo choras „KIVI“, vadovaujamo Danguolės Aukselienės, balsams. Dainuojant K. Sirvydo skvere, kolektyvas susitiko su gausybe užsienio turistų, kurie ne tik plojimais palaikė pasirodymą, bet ir negailėjo komplimentų. Koncertas tapo ne tik muzikiniu renginiu, bet ir tarptautiniu susitikimu, kur muzika suvienijo skirtingų šalių žmones. Pasak vadovės: „koncertavimas viešoje erdvėje praturtino miesto kultūrinį kraštovaizdį.“
Gamta – scenos dalis
Vilniaus dailės akademijos kamerinis choras, vadovaujamas Arvydo Adamonio ir Astos Rauduvaitės, savo pasirodymui pasirinko Bernardinų sodą. „Žiūrovai galėjo mus apeiti, apžiūrėti ir paklausyti iš visų pusių. Nebuvo jokio formalaus barjero kaip koncertų salėse ar bažnyčiose! Tai priartina prie platesnės auditorijos ir leidžia žmonėms geriau suprasti šio žanro vertę“ – įspūdžiais dalijosi vadovai ir kolektyvo nariai. Muzika skambėjo tarp medžių, o žmonės, kurie tikėjo sutikti ramybę gamtos prieglobstyje, atrado ją ir chorų dainose. Bernardinų sodas tapo gyva scenografija, kurioje susitiko vienas žaliausių miesto kampelių ir gyva muzikinė ekspresija.
Dar vienas „Skambančių skverų“ renginys vyko Balsio ežero paplūdimyje, kuriame pasirodė Balsių bendruomenės choras, vadovaujamas Justinos Kuliūnienės. Erdvė kupina sentimentų – čia vadovė pirmą kartą susipažino su kolektyvo nariais. J. Kuliūnienė su šypsena prisiminė: „eidami paplūdimio link žmonės sustodavo, prisijungdavo dainuoti kartu.“
Chorinės muzikos magija
Vilniaus universiteto mišraus choro „Gaudeamus“ vadovė Rasa Gelgotienė teigė, kad pasirodant VU centrinių rūmų prieigoje klausytojų netrūko: „vos pradėjus dainuoti, praeiviai sustodavo, net dviratininkai nulipdavo nuo dviračių ir klausydavosi. Tai buvo gyvas ir betarpiškas muzikos patyrimas.“ Choristai teigė, kad po pasirodymų, kai kurie klausytojai teiravosi, kur galėtų išgirsti daugiau tokios muzikos, o kai kurie net svarstė prisijungti prie kolektyvo.
O štai Vilniaus mokytojų namų moterų chorui „Aidas“, vadovaujamam Linos Blebaitės-Mačiulienės, gamta metė iššūkį. Koncerto dieną pliaupė lietus, bet choras iki paskutinės akimirkos neatsisakė idėjos pasirodyti Stanislovo Moniuškos skvere, esančiame vos už kelių žingsnių nuo jų repeticijų vietos – Vilniaus mokytojų namų. Šeštą valandą vakaro, kai dar kapsėjo paskutiniai lašai, choristės ryžtingai pradėjo dainuoti. Ir, tarsi stebuklas, lietus liovėsi. Panašu, kad choro atliekama muzika turi neįtikėtiną galią ne tik sužavėti praeivius, bet ir praskaidrinti dangų. Po tokio patyrimo kolektyvo vadovė neslėpė emocijų: „labai norėtume dalyvauti ir kitų metų renginyje. Smalsu atrasti Vilniaus senamiesčio kiemelius ir kitas erdves, kuriose dar nesame dainavusios. Ačiū Lietuvos chorų sąjungai už iniciatyvą organizuojant įdomius projektus.“
Nuo debiutantų iki tradicijų
Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“ (vad. Genovaitė Kumpienė) šiame projekte dalyvavo pirmą kartą, bet įspūdžiai liko tik teigiami. Choras pasirinko K. Sirvydo skverą dėl nuolat čia besibūriuojančių vilniečių ir turistų. „Dainavimas viešoje erdvėje labai skiriasi nuo koncertų salėje ar bažnyčioje. Čia nėra instrumento, susidūrėme su gatvės šurmuliu, tačiau koncertas vyko puikiai. Pasitaikė saulėta diena, draugiška publika, kūrinius lydėjo aplodismentai, netgi atsirado šokančių klausytojų!“ – džiaugėsi vadovė.
Paskutinysis projekto „Skambantys skverai“ koncertas įvyko rugsėjo 20 dieną, taip pat K. Sirvydo skvere (regis šių metų favoritas). Pasirodė Vilniaus kultūros centro LRT jaunimo choras (vad. Regina Maleckaitė). Jos teigimu, choras puoselėja tradiciją rengti koncertą liepos 6 dieną, Žemaitės skvere: „20 val. vyksta choro koncertas, o 21 val. giedame Tautišką giesmę. Šie pasirodymai sulaukia pastovių žiūrovų, kurie kasmet ateina kartu dainuoti. Šiemet, dėl vykusios šimtmečio Dainų šventės, mūsų tradicinis koncertas neįvyko, o ir Žemaitės skveras šiuo metu yra rekonstruojamas. Kitąmet tikimės sugrįžti į savo mylimą erdvę.“
Projektas „Skambantys skverai“ sėkmingai tęsiasi ir įgyja naujų tarptautinių krypčių. Vos prieš savaitę, jungtinis penkių Lietuvos chorų kolektyvas dalyvavo Lietuvos sezone Prancūzijoje 2024 ir dainavo Paryžiaus La Gaîté Lyrique skvere, Pompidou centro prieigoje, kur lietuviškos dainos susilaukė didelio prancūzų susižavėjimo. Tai liudija apie chorinės muzikos universalumą ir gebėjimą kalbėti bet kuria kalba – muzika. „Skambantys skverai“ ne tik plečia muzikos ribas, bet ir sukuria unikalų ryšį tarp miesto, jo gyventojų bei lankytojų. Chorai savo dainomis praturtina viešąsias erdves, o miestiečiai ir turistai tampa netikėtos muzikinės patirties dalimi. Improvizuotos muzikinės akimirkos suteikia džiaugsmo, stiprina miesto kultūrinį identitetą, sykiu įrodo, kad muzika gali skambėti ne tik koncertų salėse, bet ir kasdienėse miesto erdvėse, pritraukdama atsitiktinius klausytojus ir sujungdama juos per chorinės muzikos magiją.
Parengė Lukrecija Stonkutė
Galerija
