TRUMPAI APIE LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ATLIKTĄ TYRIMĄ,,GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS KULTŪROJE IR PASITENKINIMAS KULTŪROS PASLAUGOMIS”

Rasa Gelgotienė

Lietuvos Kultūros tarybos užsakymu buvo atliktas tyrimas. Visa tyrimo medžiaga, diagramos, lentelės, tyrimo metodika ir t.t. yra pateikta Kultūros tarybos puslapyje (https://www.ltkt.lt/naujienos/484-kvieciame-susipazinti-su-gyventoju-dalyvavimo-kulturoje-tyrimo-isvadomis.html)

Kadangi tyrimo medžiagos kiekis yra labai didelis, pamėginau padaryti trumpą santrauką, labiau atkreipdama dėmesį į tuos dalykus, kurie yra aktualūs mums, chorinės bendruomenės nariams.
 
DALYVAVIMAS SAVIVEIKLINĖSE IR MĖGĖJIŠKOSE KULTŪRINĖSE VEIKLOSE
45% gyventojų 2020 m. dalyvavo kultūrinėse veiklose. 21 proc. 2020 m. socialiai ar savanoriškai dalyvavo kultūrinėse veiklose. 88% 2020 m. lankėsi kultūros renginiuose ar vartojo kultūrą gyvai.
 Nuo 2014 m.  dalyvavimas kultūrinėse veiklose  augo (37 % → 41 % → 45 %), 
 30% gyventojų norėtų dalyvauti kokiose nors kultūrinėse veiklose. Šis rodiklis 2020 m. tik kiek mažesnis nei ankstesniuose tyrimuose (34 % → 34 % → 30 %). Dalyvavimas kultūrinėse veiklose labai priklauso nuo amžiaus: įsitraukimo dalis tarp jauniausių 15-19 m. gyventojų siekia 75 %, ir palaipsniui krenta iki 37 % tarp vyriausių (70 ar daugiau metų). Tikėtina, kad vyresniems gyventojams trūksta veiklų, pritaikytų būtent jiems, arba jų nepasiekia informacija apie galimybes. – Tarp regionų linkusiųjų dalyvauti kultūrinėje meninėje veikloje dalis reikšmingai mažesnė Tauragės, Utenos ir Šiaulių apskrityje. O daugiau norinčių įsitraukti Panevėžio, Alytaus ir Klaipėdos apskrityse. – Patenkintų kultūros paslaugų prieinamumu gyventojų dalis yra reikšmingai mažesnė Klaipėdos apskrityje ir Telšių apskrityje. Daugiau prieinamumu patenkintų gyventojų yra Marijampolės apskrityje ir Alytaus apskrityje. Utenos ir Telšių apskrityje gyventojai yra mažiau patenkinti kultūros paslaugų kokybe. Geriausiai tarp regionų ją vertina Tauragės ir Alytaus apskričių gyventojai. 
Į kultūrines veiklas per metus iki 2020 m karantino įsitraukė netoli pusės Lietuvos gyventojų nuo 15 metų. Ši dalis nuo 2014 metų tyrimo statistiškai reikšmingai augo (37 % → 41 % → 45 %). 2020 m. reikšmingai daugiau gyventojų įsitraukė į vizualiųjų menų, kultūros paveldo, knygų ir spaudos (pvz., kūrė literatūrą, rašė tinklaraštyje), bibliotekų (socialinę, savanorišką) veiklą, filmų ir videomenų veiklas. Dalyvavimas scenos menuose ir interneto veiklose (pvz., tinklalapio ar žaidimo kūrimas) išliko panašus. Bendrai kultūrinėse veiklose dažniausiai dalyvauja šios sociodemografinės grupės: jauniausi apklaustieji (15–29 m.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, besimokantys, susiję su kultūros sritimi, gaunantys aukštas pajamas gyventojai.
NEDALYVAUJANČIŲ POLINKIS DALYVAUTI KULTŪRINĖSE VEIKLOSE
3 iš 10 gyventojų svarstytų įsitraukti į kokias nors kultūrines veiklas, kuriomis jie šiuo metu neužsiima. Daugiausia gyventojų norėtų užsiimti scenos menų, filmų ir videomenų bei interneto veiklomis. Vis dėlto galima pastebėti, kad gyventojus domina skirtingos kultūros sritys: tą rodo gana didelis bendras norinčiųjų įsitraukti į kultūros veiklas skaičius, tačiau palyginti nedidelis paskirose srityse. Taigi, norintieji įsitraukti į scenos menus nebūtinai yra linkę įsitraukti į kultūros paveldo veiklas. Šią tendenciją atspindi ir linkusiųjų dalyvauti kultūros veiklose sociodemografinės charakteristikos: įsitraukti į kurią nors sritį bendrai labiausiai norėtų gyventojai iki 40 metų, besimokantys ar pasiekę aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukštas pajamas, dirbantys darbą biure ir ypač – susiję su kultūros sritimi respondentai. Tačiau turint galvoje atskiras sritis, respondento darbinės veiklos ar studijų srities sąsajos su kultūra yra bene vienintelis bruožas, vienijantis norą įsitraukti į vieną ar kitą konkrečią sritį. Tarp regionų į scenos menus labiausiai norėtų įsitraukti kauniečiai ir klaipėdiečiai (apie penktadalį abiejų miestų gyventojų, lyginant su 14 % visų gyventojų) bei Panevėžio apskrities (neįskaitant Panevėžio m.) gyventojai (23 % jų). Minėtieji Klaipėdos miesto ir Panevėžio apskrities gyventojai taip pat labiau susidomėtų veiklomis, susijusiomis su vizualiaisiais menais, architektūra, dizainu arba amatais (atitinkamai 15 % ir 17 %, lyginant su 8 % visų gyventojų). Tarp regionų išsiskiria Vilniaus apskritis, neskaitant Vilniaus miesto: čia gyventojai pasižymi dideliu aktyvumu – net 50 % jų norėtų dalyvauti kokioje nors kultūrinėje veikloje, lyginant su 30 % visų gyventojų. Ši tendencija Vilniaus apskrityje matoma ir per visas atskiras kultūros sritis.
2020 m. matomas žymus socialiai dalyvavusių ar savanoriavusių kultūrinėse veiklose gyventojų dalies prieaugis (10 % → 21 %). Atskirose kultūros srityse socialinis gyventojų įsitraukimas taip pat reikšmingai augo. Socialiai į kultūrines veiklas palyginti gerokai dažniau įsitraukia 15–29 amžiaus jaunimas bei susiję su kultūros sektoriumi, taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys biure, besimokantys, gaunantys aukštas pajamas gyventojai. Regioninių tendencijų nėra daug. Bendrai labiau įsitraukę Panevėžio apskrities (neskaitant Panevėžio miesto) gyventojai – 30 % lyginant su 21 % visų gyventojų. Labiausiai tai lemia įsitraukimas į vizualiųjų menų, amatų ir filmų bei videomenų veiklas. Alytiškiai taip pat dažniau socialiai įsitraukia į vizualiųjų menų ir amatų veiklas (24 % lyginant su 15 % visų gyventojų), o Tauragės apskrityje – priešingai, įsitraukusiųjų į šią sritį yra mažiausiai iš visų regionų – tik 7 %.
ASMENINIO TAPATUMO IR LIETUVOS KULTŪROS RYŠYS
8 iš 10 gyventojų pritaria, kad jų asmeninis tapatumas tvirtai susiję su Lietuvos kultūra. Maždaug penktadalis tam nepritaria. Savo asmeninį tapatumą su Lietuvos kultūra dažniau sieja moterys, vyriausi šalies gyventojai (70+ m.), įgiję aukštąjį išsilavinimą, biurų darbuotojai, pensininkai, lietuvių tautybės bei aukštai pajamų kategorijai priskiriami asmenys. Pagal regionus tapatumo ir Lietuvos kultūros ryšiui labiausiai pritaria Alytaus miesto gyventojai ir Panevėžio apskrities (be Panevėžio miesto) gyventojai – atitinkamai net 57 % ir 51 % jų visiškai pritaria šiam teiginiui. Daugiausia nepritariančių šiam teiginiui – Klaipėdoje ir Telšių apskrityje (atitinkamai 27 % ir 29 % labiau nepritaria).
KLIŪTYS,  TRUKDANČIOS ĮSILIETI Į KULTŪRINĮ GYVENIMĄ 
Pagrindinės kliūtys, trukdančios įsilieti į kultūrinį gyvenimą, išlieka tos pačios kaip ir ankstesniais laikotarpiais: laiko ir intereso stoka bei kaina. Vis dėlto 2020 m. tyrime gerokai daugiau teigiančiųjų, jog dalyvauti kultūriniame gyvenime neįdomu ar turima kitokių interesų (34 %, palyginti su 25–28 % ankstesniuose tyrimuose), o teigiančiųjų, kad tai daryti per brangu, gerokai mažiau (23 %, palyginti su 36– 37 %). 2020 m. tyrime galima pastebėti  informacijos poreikio augimą – teigiančiųjų, kad jos trūksta, dalis paaugo nuo 8 % 2014 m. iki 15 % 2020 m. Įdomu, kad tą dažniausiai akcentavo gyventojai nuo 20 iki 29 m. (23 % jų), kuriems dėl didelio interneto raštingumo informacija yra viena geriausiai prieinamų. Todėl tai gali rodyti ir kelias netiesiogines tendencijas. Pirmiausia, galbūt informacija apie kultūrinės veiklos galimybes pasimeta naujienų gausoje. Taip pat tikėtina, kad ši auditorija neranda arba nežino informacijos šaltinių, kuriuose būtų galima rasti patogiai pateikiamą, koncentruotą, specializuotą kultūrinę informaciją. Iš kitos pusės, tai gali rodyti tiesiog šios tikslinės grupės intereso, noro įdėti pastangų stoką. Detaliau analizuojant sociodemografines grupes galima akcentuoti, kad laiko trūkumu dažniausiai skundžiasi ekonomiškai aktyvesni visuomenės nariai: gyventojai iki 60 m. (ypač 30–39 m. amžius grupėje), su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys, turintys vaikų, susiję su kultūros sritimi, gaunantys vidutines ir aukštas pajamas asmenys. Intereso stoka ypač ryški tarp vyrų (47 %, palyginti su 24 % moterų), taip pat tarp asmenų, įgijusių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, dirbančių fizinį darbą, nedirbančių, besimokančių gyventojų. Įdomu pastebėti, kad iš vietovių išsiskiria Kaunas – jo gyventojai dažniau jaučia intereso stoką. Aukšta kaina, sudėtinga nuvykti, prasta sveikata – šios priežastys dažniau riboja socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes: vyresnius asmenis, pensininkus, našlius (- es), priklausančius žemų pajamų grupei gyventojus, taip pat gyvenančius mažiausiose vietovėse (iki 3 tūkst. gyv.). Verta atkreipti dėmesį, kad aukšta kaina taip pat dažniau riboja moteris bei didmiesčių gyventojus, ypatingai Klaipėdos – čia net 41 % teigė, jog kultūrinis gyvenimas jiems yra per brangus (lyginant su 23 % visų gyventojų). Tarp regionų galima paminėti geografinio prieinamumo vertinimo skirtumus: jį kaip kliūtį įsilieti į kultūrinį gyvenimą ypač dažnai minėjo Alytaus (39 %), Šiaulių (33 %), Panevėžio (31 %) apskričių, neskaitant apskričių centrų, gyventojai – kone dvigubai dažniau nei visi gyventojai bendrai (18 %). Beje, Panevėžio apskritis (neskaitant Panevėžio m.) dažniausiai iš visų regionų išskyrė ir informacijos stokos aspektą.
GALĖJIMAS SAVE PAVADINTI KŪRYBINGU
Vertindami savo kūrybingumą gyventojai 2020 m. tyrime taip pat buvo labiau teigiamai nusiteikę. Kūrybingais save laiko 46 % gyventojų (dalis „tikrai galinčių“ ir „labiau galinčių“ save pavadinti kūrybingais), 2017 m. tokių buvo 40 %. 2020 m. statistiškai reikšmingai mažiau gyventojų sakė, jog tikrai negalėtų savęs pavadinti kūrybingais. Tikrai kūrybingais save dažniau laiko jauni žmonės (15–29 m.), įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirbantys ne fizinį darbą, besimokantys, gaunantys dideles pajamas (virš 800 EUR vienam šeimos nariui) bei susiję su kultūros sritimi.
GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE DALYVAVIMO KULTŪRINĖJE VEIKLOJE RYŠĮ SU KŪRYBINGUMU
Vis daugiau gyventojų pritaria, kad kultūrinis gyvenimas skatina jų pačių kūrybingumą: 2014 m. tokių buvo 18 %, o 2020 m. 25 %. Nepritariančių teiginiui „Esu labiau kūrybingas todėl, kad dalyvauju kultūriniame gyvenime ir kultūrinėse veiklose“ gretos gerokai apmažėjo – dar prieš šešerius metus tokių buvo trečdalis, dabar – tik 17%. Galima pastebėti, kad 2020 m. tyrime šiuo klausimu buvo dažniau laikomasi neutralios nuomonės (nei pritarė, nei nepritarė 40% 2020 m. ir 30–31% 2014–2017 m.).
GYVENTOJŲ KULTŪRINĖ ELGSENA  2020 M. PAVASARIO KARANTINO LAIKOTARPIU
2020 m. pavasarį trims mėnesiams paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos (kovo 16–birželio 16 d.) stipriai palietė kultūros sektorių bei kultūrinį Lietuvos gyventojų gyvenimą. Šiuo laikotarpiu teko ieškoti naujų laisvalaikio leidimo būdų bei galimybių užsiimti mėgstama kultūrine veikla namuose ar atviroje erdvėje. Kadangi šis tyrimas buvo atliekamas 2020 m. birželio– rugpjūčio mėnesiais, tai suteikė galimybę paanalizuoti, kaip kultūros apribojimai paveikė gyventojų emocinę būklę, kokia dalis įsitraukė į tuo metu prieinamas kultūrines veiklas, kurias iš jų išmėgino pirmą kartą būtent karantino metu ir koks nuotolinių kultūros veiklų potencialas ateityje. 
34 % gyventojų teigė, jog kultūrinių veiklų stoka karantino metu juos paveikė neigiamai. Visgi dauguma (63 %) teigė, jog tai didesnės įtakos jų emocinei būsenai nepadarė. Kultūrinių veiklų ribojimai daugiau neigiamos įtakos turėjo turintiems aukštąjį išsilavinimą, tarnautojams ir specialistams, besimokantiems ar susijusiems su kultūros sritimi (joje dabar ar anksčiau dirbusiems ar studijavusiems) gyventojams. Neutraliai poveikį dažniau vertino retesni kultūros vartotojai – vyrai, taip pat turintys pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, dirbantys fizinį darbą, esantys pensijoje ar nedirbantys bei gaunantys žemas pajamas gyventojai. Reikšmingų regioninių skirtumų šio klausimo vertinime nepastebėta.
Lyginant su įprastu gyvenimo ritmu, be abejonės, labiausiai pavasario karantino laikotarpiu „nukentėjo“ veiklos, susijusios su gyvu kultūros vartojimu ar dalyvavimu joje. 
Scenos menais (dainavo, grojo, vaidino, šoko) per 12 mėn. iki pavasario karantino užsiėmė 14 %, o per jį – tik 2 % gyventojų.
KULTŪRINIŲ VEIKLŲ KARANTINO METU POVEIKIS SAVIJAUTAI
Gyventojai, užsiėmę kultūrinėmis veiklomis karantino metu, dažniausiai teigė, jog tai padėjo jiems turiningai leisti laisvalaikį bei praplėsti akiratį – su šiais teiginiais sutiko 4 iš 10-ties gyventojų. Apie trečdalį taip pat teigė, kad tai pagerino jų emocinę būklę, leido atrasti kultūrą naujais būdais. Ketvirtadalis gyventojų pritarė, kad užsiėmimai ar kultūros vartojimas nuotoliniu būdu teikė bendrystės jausmą su kitais žmonėmis.
GYVENTOJŲ ANALIZĖ SEGMENTAIS
SEGMENTAS: DALYVAUJANTYS KULTŪRINĖSE VEIKLOSE
Šio segmento atstovai patys aktyviai dalyvauja kultūroje – nors viename iš scenos menų. Be to, jie įsitraukę į kitas kultūros sritis kaip dalyviai ir žiūrovai. Tai jauni miestiečiai, dirbantys arba besimokantys, dažniau aukštesnių pajamų gyventojai. Jie yra šiuolaikiški, tolerantiški, net 91 % jų mano, kad visuomenei yra naudinga, kuomet ji sudaryta iš skirtingoms kultūroms priklausančių žmonių, tai padeda šalies kultūros vystymuisi. Šie žmonės užaugo ir dabar yra palankiame kultūriniame kontekste, 57 % jų vaikystėje lankė muziejus, teatrus, 40 % (vidurkis LT yra 21 %) juos užauginusių mamų ir 38 % tėvų (vidurkis LT yra 16 %) turėjo aukštąjį išsilavinimą. Jie turi draugų, su kuriais gali lankyti kultūrinius renginius arba juos pakviesti į savo pasirodymus. „Dalyvaujantieji kultūroje“ laiko save kūrybingais žmonėmis (82 %). Jie yra išsilavinę, apsiskaitę, aktyvūs, puoselėja lietuvybę, didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai, aktyviai savanoriauja (82 %) ir kitaip prisideda prie Lietuvos kultūros puoselėjimo. Jie vertina kūrybą, t. y. suvokia, kad net klausant dainą ar žiūrint filmą, tai reikia daryti legaliai, gerbti kūrėjus. Jie labiau nei kiti sutiktų mokėti ir už nuotolinį kultūros turinį. 
SEGMENTAS: AKTYVŪS ŽIŪROVAI
Šio segmento atstovai aktyviausiai vartoja kultūros produkciją, jie lankosi scenos menų pasirodymuose, lanko kultūros paveldą, kitaip įsitraukia į kultūrą kaip žiūrovai ar lankytojai. Tai dažniau moterys, dirbantys biuruose žmonės, dažniau aukštesnių pajamų gyventojai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Šio segmento atstovai dažniau yra Vilniaus ir Kauno gyventojai, kur kultūros renginiai ir objektai yra koncentruoti labiausiai. Tai segmentas, kurio atstovai jaučiasi laimingesni už kitus. Dauguma jų užaugo ir dabar yra palankiame kultūriniame kontekste. Jie turi daug draugų, su kuriais gali lankyti kultūrinius renginius. 65 % „Aktyvių žiūrovų“ laiko save kūrybingais žmonėmis. Jie yra išsilavinę, apsiskaitę. 85 % svarbu vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, net 85 % puoselėja tautinį tapatumą. Jie, kaip ir „Dalyvaujantieji kultūroje“, suvokia, kad klausytis muzikos ar žiūrėti filmus reikia legaliai, jie gerbia kūrėjus. Taip pat jie dažniau sutiktų mokėti ir už nuotolinį kultūros turinį. „Dalyvaujantieji kultūroje“ ir „Aktyvūs žiūrovai“ yra aktyviausiai kultūroje dalyvaujantys ir ją vartojantys Lietuvos gyventojai, kuriems kultūra yra „duota su motinos pienu“. Šią tradiciją jie tęsia ir toliau.
SEGMENTAS: KNYGŲ IR MENO PASAULYJE
Šio segmento atstovai kultūrą suvokia ne tik kaip kultūros renginių, objektų lankymą, bet ir kaip lietuvių kalbos, rašytinio žodžio puoselėjimą. Tai dažniau mažuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys respondentai bei dažniau moterys. Šio segmento atstovams kultūros renginiai ir objektai yra sunkiau pasiekiami fiziškai, tačiau jie trūkumą kompensuoja daug skaitydami, dalindamiesi knygomis, lankydami bibliotekas. Šio segmento atstovai perskaito vidutiniškai 18 knygų per metus. Lietuvių kalba šio segmento atstovams yra gerbtina ir puoselėtina Lietuvos kultūros dalis. 83 % mano, kad taisyklingai vartoti lietuvių kalbą yra labai svarbu, 87 % kalbėti taisyklinga lietuvių kalba yra patogu ir nesudaro sunkumų, o 78 % stengiasi vengti svetimybių ir kitaip puoselėti kalbą. 72 % teigia, kad jiems patinka vartoti lietuviškus rašmenis. Šie rezultatai smarkiai viršija šalies vidurkį ir parodo segmento atstovų nusiteikimą lietuvių kalbos atžvilgiu. Taip pat „knygų ir meno pasaulyje“ segmento atstovai mėgsta lankytis bibliotekose, keistis knygomis su draugais. Taip pat net trečdalis jų dovanoja knygas bibliotekoms. Biblioteka jiems yra ne tik knygų skaitymo, bet ir bendravimo, kultūros židinys.

SEGMENTAS: POTENCIALAS

Šio segmento atstovai kultūra domisi mažai. Tai didžiuosiuose miestuose gyvenantys jauni žmonės, kurių išsilavinimas nėra aukštas. Jie dažniau dirba fizinį darbą arba darbo neturi. Šio segmento atstovų kultūra nepasiekia, nesudomina, kaip pagrindinę priežastį, kodėl kultūra nesidomi, jie nurodo „man neįdomu, turiu kitokių interesų“. Šio segmento atstovai perskaito vidutiniškai 3 knygas per metus. Bibliotekose jie beveik nesilanko, lietuvių kalbos puoselėjimas, taisyklingumas jiems neatrodo svarbus. 58 % šio segmento atstovų laiko save nekūrybiškais. Be to, jie yra pasyvesni ir kitose srityse: didesnė nei vidutinė jų dalis nebalsuoja rinkimuose, tarp jų mažiau tikinčiųjų, tik 9 % užsiima savanoryste, mažesnė dalis puoselėja tautinį tapatumą. Beveik trečdalis „Potencialo“ yra užaugę nepalankiame kultūriniame kontekste, o išsilavinimo trūkumas neleidžia jiems pamėgti kultūrinių veiklų. Tikėtina, kad muziejai, teatrai jiems savaime kelia diskomfortą, jie prastai jaučiasi šiose erdvėse. Šios grupės atstovų teigimu, jie turi žemesnį kultūros sričių prieinamumą, tačiau labiau tikėtina, kad šios sritys jiems tiesiog neįdomios. Šio segmento atstovai yra jauni, didelė dalis gyvena miestuose, tad juos įtraukti į kultūrą yra galimybių. Reiktų rasti jiems priimtiną, prieinamą būdą ir formą supažindinti su kultūra. Kultūra turėtų būti labiau įtraukta ir į vidurinės mokyklos programas.
SEGMENTAS: KONSERVATYVŪS SKAITYTOJAI
Tai konservatyvūs gyventojai, kurie kultūros paslaugomis naudojasi retai. Segmento atstovai dažniau yra vyresni žmonės (virš 50 metų), dažniau žemesnio išsilavinimo, gyvenantys mažesniuose miestuose ar kaimuose (77 %). Jie dažniau yra pensininkai ar fizinį darbą dirbantys žmonės. Šio segmento atstovai dažniausiai skaito ne knygas, o laikraščius ir žurnalus. Taip pat informacija juos pasiekia radijo ir TV kanalais. Bibliotekos, keitimasis knygomis nėra jų mėgstama veikla. Kultūra juos pasiekia per tradicinę žiniasklaidą 63 % šio segmento atstovų laiko save nekūrybiškais. Tik 6 % užsiima savanoryste, tik 29 % dalyvauja kultūroje. 40 % „Konservatyvių skaitytojų“ yra užaugę nepalankiame kultūriniame kontekste. Tik 7 % jų tėvų ir 9 % mamų turėjo aukštąjį išsilavinimą. 82 % vaikystėje nesilankydavo teatruose ir muziejuose. Šio segmento įpročius pakeisti sunku. Juos pasiekti galima tik tiesiogiai pakviečiant dalyvauti, prisidėti. Informacijos šaltinis / žmogus turi būti patikimas, pažįstamas, tada jie mielai kultūroje dalyvaus, padės, kuo galės.
BENDROSIOS IŠVADOS
Apibendrintai galima teigti, kad 7 iš 10 gyventojų palankiai vertina kultūros prieinamumą ir kultūros kokybę
Gerokai didesnė dalis gyventojų 2020 m. vertino, jog įvairių kultūros sričių prieinamumas ar kokybė nepakito. Tai gali būti tam tikras kultūrinio gyvenimo Lietuvoje nusistovėjimo požymis.
21 % gyventojų įsitraukė į socialinę ar savanorišką kultūrinę veiklą. Tai dažniau 15–29 m. gyventojai, taip pat įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukštesnes pajamas. 
2020 m. daugiau gyventojų pritaria, kad kultūrinis gyvenimas skatina jų pačių kūrybingumą: 2014 m. tokių buvo 18 %, o 2020 m. – 25 %. 
Vis daugiau apklaustųjų Lietuvos gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. Teigusių, jog labai arba greičiau didžiuojasi dalis 2014 m. sudarė 81 %, o 2020 m. siekė 88 %. Taip pat 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad jų asmeninis tapatumas tvirtai susijęs su Lietuvos kultūra.
Gyventojai, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui yra aukštos (virš 800 EUR), dirbantys biure (tarnautojai, specialistai), gyventojai, turintys sąsajų su kultūra (dirbantys (-ę) ar studijuojantys (- avę) kultūros srityje), daugelį aspektų vertina geriau. Jie dažniau įsitraukia į kultūros veiklas ir vartoja daugiau kultūros produktų, geriau vertina kultūros sričių kokybę ir prieinamumą bei jų pokytį. O gyventojai, kurių namų ūkio pajamos yra žemos (iki 400 EUR vienam NŪ nariui), pensinio amžiaus žmonės (60 ar daugiau metų), dirbantys fizinį darbą daugeliu minėtų aspektų kultūros sritis vertina prasčiau bei mažiau įsitraukia ar nori įsitraukti į veiklas. 
Lietuvoje moterys gerokai labiau įsitraukusios į kultūrinį gyvenimą nei vyrai.Siekiant „išjudinti“ vyrus, su šia tiksline auditorija turi būti dirbama daug intensyviau.  Norint vyrus įtraukti socialiai dalyvauti, savanoriauti kultūrinėse veiklose, reikėtų ugdyti šią elgseną jau mokykloje.
 Vilniaus apskrityje pastebimi teigiami gyventojų kultūros prieinamumo ar kokybės vertinimai, didesnis noras įsitraukti į kultūrą, socialiai dalyvauti ir pan
Didžiausias dėmesys į prastą kultūros prieinamumo vertinimą turėtų būti atkreiptas Klaipėdoje.
Bendrai paėmus, kitataučiai Lietuvos kultūroje dalyvauja ir jos vartoja mažiau nei lietuviai.
Pagrindinės kliūtys, trukdančios įsilieti į kultūrinį gyvenimą, išlieka tos pačios kaip ir ankstesniais laikotarpiais: tai laiko ir intereso stoka bei kultūros paslaugų ar produktų kaina.
Trečdalis gyventojų teigė, jog kultūrinių veiklų stoka karantino metu juos paveikė neigiamai.
Kartojantis panašiai į 2020 m. pavasario karantino situacijai gyventojai bus linkę ieškoti galimybių užsiimti mėgstama kultūrine veikla ar vartoti kultūros produktus.
Scroll Up