Rugpjūčio 19-23 dienomis, Molėtų rajone, Bebrusų poilsio namuose, vyko XXII kvalifikacijos kėlimo kursai chorų vadovams, geriau žinomi kaip „Vasaros akademija“. Tai unikalus, kasmetinis, nuo 2002 metų vykstantis renginys, sukviečiantis chorinio meno entuziastus iš visos Lietuvos. „Vasaros akademija“ nėra tik eilinis mokymų renginys – tai tradicija, suartinanti bendraminčius, skatinanti naujas pažintis ir profesinę draugystę. Šiemet renginys prasidėjo iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, pabrėžiančia šio susibūrimo svarbą ir ilgametes tradicijas. Penkias dienas dalyviai ne tik klausėsi teorinių paskaitų, dainavo, bet ir gilinosi į įvairias temas – nuo smegenų veiklos ir muzikanto atminties subtilybių iki sceninio įvaizdžio svarbos. Bet apie viską iš pradžių.
Kasmetinio renginio sumanytojas ir dabar vienas pagrindinių organizatorių – choro dirigentas, kompozitorius prof. Vytautas Miškinis pasidalijo „Vasaros akademijos“ ištakomis: „eilę metų Lietuvoje gyvavo keturi berniukų chorai: „Gintarėlis“, „Dagilėlis“, „Varpelis“ ir „Ąžuoliukas“. Sėkmingą chorų gyvavimą lėmė priklausymas edukacinėms institucijoms – muzikos mokykloms. Jos suteikė vaikams muzikinį ugdymą, raštingumą bei ilgalaikį garantą egzistuoti. Tai puiku, tačiau sykiu ir problema – nesikūrė nauji berniukų chorai. Daug kas bodėjosi net minties tokiam vadovauti, mat atėjus laikui berniukų balsai mutuoja, procesas tikrai sudėtingas. Ilgainiui sugalvojau receptą kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją. Vadovus, kurie bent minimaliai domėjosi berniukų chorais arba norėjo, bet bijojo dirbti – pakviečiau praleisti savaitę drauge anuometinėje „Ąžuoliuko“ vasaros stovykloje. Vadovai turėjo galimybę stebėti darbo su berniukų chorais specifiką, taikomas metodikas. Kas vakarą rengdavome diskusijas apie tądien įgytas žinias, pastebėtas klaidas, privalumus, ieškodavome problemų sprendimo būdų. Ir ką manote? Po šios vasaros stovyklos kaip grybai pradėjo dygti nauji berniukų chorai! To pagrindu, 2002 metais gimė ir „Vasaros akademijos“ idėja. Norėjau įsteigti kursus chorų vadovams, kurie jaučia, kad turi tam tikrų žinių spragų arba nori papildyti jau turimas dirbant ne tik su berniukų, bet ir kitų sudėčių chorais. Pradžioje kviesdavome vieną pagrindinį lektorių iš užsienio, kuris pristatydavo savo šalies chorinę kultūrą, kompozitorius, dirigentus ir vedė „Vasaros akademijos“ dalyvių choro studiją. Jos metu mokydavomės lektoriaus atvežtus kūrinius, juos analizuodavome. Esame susipažinę su JAV, Singapūro, Švedijos, Italijos, Indonezijos šalių kompozitorių opusais. Vėliau pamąsčiau – juk ir Lietuvoje turime puikių chorvedžių, kurie galėtų pasidalinti savo patirtimi, akademijoje dalyvaujantys chorų vadovai ją skleistų dar plačiau, sykiu atliktume mūsų nacionalinį repertuarą! Tad kasmet, būsimieji dalyviai balsavimo būdu patys išsirenka ateinančių metų „Vasaros akademijos“ choro studijos vadovą, žymų Lietuvos choro dirigentą“.
Kaip minėta, net penkias dienas trukusioje šiųmetinėje XXII „Vasaros akademijoje“ dalyviai klausėsi teorinių paskaitų ir dainavo choro studijoje. Lietuvių gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka vedė paskaitą „Žolinių ir Šv. Roko šventimai Lietuvoje“. „Įgijome žinių apie senovės tradicijas, tokias kaip verbų ir kadagių rišimas. Taip pat susipažinome su 1608 metų mediniu kalendoriumi, kuriame runomis buvo nurodytos katalikiškos šventės bei mėnulio fazės“ – įspūdžiais dalijosi vienas iš „Vasaros akademijos“ dalyvių. „Lektorės dizainerės Jolanta Talaikytė ir Rūta Kvaščevičiūtė – Mikalauskė paskaitoje „Sceninio įvaizdžio raktas į sėkmę“ davė patarimų kaip neapkrauti savo spintos per dideliu kiekiu rūbų, kokią aprangą rinktis scenai, mokėmės spalvų reikšmes. Psichologo, sociologo Albino Bagdono paskaitoje „Smegenų veikla, muzikanto atmintis“ jaučiausi lyg būsimoji medikė. Profesorius kruopščiai nagrinėjo ir aiškino neuronų ir jų jungčių subtilybes“ – prisiminė kita dalyvė. Dargi svečiavosi Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir dalijosi Lietuvos dainų šventės 100 – mečio aidais.
Visos „Vasaros akademijos“ metu, vokalo pratimų kursą vedė kamerinės muzikos mokytoja, vokalo meistriškumo ir interpretacijos žinovė iš Švedijos Catharina Scharp: „sužavėjo jos kvėpavimo pratimai, kūno atpalaidavimo technikos. Pasirodo buvau klaidingai išmokusi dainuojant užlaikyti orą – lektorė patarė jį nuolat cirkuliuoti raumenų pagalba“ – pasakojo jaunosios kartos choro vadovė. Ypatingų pagyrų susilaukė choro dirigentė ir koncertų dizainerė iš Danijos Astrid Vang-Pedersen vedusi koncertų dizaino paskaitas: „pirmiausiai lektorė mokė mus užmegzti akių kontaktą vienas su kitu. Vėliau susipažinome su įvairiais dainavimo tipais: dainavimu sau, dainavimu kolegai, publikai, Visatai. Išbandėme, kad sutelkiant dėmesį į skirtingus dalykus ir dainuojant tą patį kūrinį jis skamba visiškai kitaip. Astridos paskaitos buvo įspūdingos, jos praturtino mano žinias, kurias neabejotinai pritaikysiu tiek studijose tiek darbe“ – su džiugiu jauduliu pasakojo kursų dalyvė. Ne ką mažesnių simpatijų sulaukė ir Lietuvos chorinio meno atstovams puikiai žinomas choro dirigentas, kompozitorius Vaclovas Augustinas, „Vasaros akademijoje“ vedęs choro studiją: „žaviuosi dėstytojo vidinė ir išorinė ramybe, nuoseklumu dirbant su choristais. Įsiminė V. Augustino metodika pradėti dirbti nuo sunkiausių kūrinio dalių ir užbaigti paprastesnėmis“.
Apie vasaros akademijos svarbą atliepė ir Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė. „Tai didžiausias ir reikšmingiausias Lietuvos chorų sąjungos projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, remiamas Lietuvos nacionalinio kultūros centro bei kursų dalyvių. Taip pat mus kasmet labai šiltai priima Molėtų kultūros centras ir Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Kursuose dalyvauja apie 100-o chorų dirigentų iš visos Lietuvos, kurie turi galimybę vos per keletą dienų išgirsti daug įvairių paskaitų, pradedant ritmikos ar vokalo pratybomis, baigiant psichologijos, lyderystės, etiketo ar dizaino specialistų patarimais. Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais dalyvių didžiulį susidomėjimą kėlė naujų kūrinių chorams konkursas“. Pastarojo rezultatai tokie: A kategorijoje: I premija (1200 eurų) skirta Vytauto Miškinio kūriniui „Jubilate“; II premija (900 eurų) – Vilijos Mažintaitės „Ave Regina caelorum“, Giedriaus Svilainio „Lacrimosa“, Artūro Noviko „Oi girioj, girioj“; III premija (700 eurų) – Jono Tamulionio „Domini est“, Vytauto Miškinio „Vienišos miniatūros (apie vėją)“. B kategorijoje: I premija (1200 eurų) – Vytauto Miškinio „Tu man graži“, Vaclovo Augustino „Mano kelionė“; II premija (900 eurų) – Ingridos Ručinskienės „Tu-Lietuva“. C kategorijoje: III premija (500 eurų) – Indrės Mažuikaitės-Kubiliūnienės „Čibi ribi“, Artūro Noviko „Lietus“, Giedriaus Svilainio „Žaismingoji gama“. Kūrinius vertino komisijos nariai: kompozitorė Zita Bružaitė (pirmininkė) ir choro dirigentai Danguolė Beinarytė, Danguolė Aukselienė, Kęstutis Jakeliūnas, Valerija Skapienė, Algirdas Šumskis, Arvydas Girdzijauskas, Linas Balandis bei XXII „Vasaros akademijos“ choro studijos dalyviai. Pusę galutinio vertinimo sudarė komisijos balsai, pusę – choro studijos, kurie ketina minėtus kūrinius atlikti su savo kolektyvais.
„Vasaros akademija“ nėra tik žinių tobulinimo vieta – tai erdvė, kur susitinka patirtis ir jaunystė, gimsta naujos idėjos ir mezgasi draugystės. Vakarais netrūko ir muzikos – stovykloje skambėjo dainos, kartais net įvykdavo smagūs šokiai. „Vytautas Miškinis, vasaros akademijos pradžioje sakė, kad šioje stovykloje galioja dvi taisyklės: 1. bendrystė ir 2. „pabelsk į duris ir jos visada bus atidarytos“. Išties, turėjau išskirtinę galimybę bendrauti su savo dėstytojais kaip su bičiuliais, o tai leido jaustis lygiai tarp lygių“ – atviravo dalyvė. Akademijos dalyviai patvirtino, kad kitais metais čia būtinai sugrįš, nes neabejotinai pasiilgs bendrystės jausmo. Jaunieji chorų vadovai pridūrė, kad pasiilgs net geriausios pasaulyje virėjos Natalijos, kuri pirmą valandą nakties puolė kepti karštų sumuštinių išalkusiems studentams!
XXII „Vasaros akademija“ užbaigta tradiciškai – Lietuvos chorų vadovų Vasaros akademijos choro studijos koncertu Molėtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (vad. ir dirigentas Vaclovas Augustinas, koncertmeisteris Rimvydas Mitkus, koncerto dizainas Astrid Vang-Pedersen, šviesų dizainas Jonas Pelakauskas, koncerto vedėjas Vytautas Miškinis). Renginys tik dar kartą pabrėžė, kad „Vasaros akademija“ suteikė žinių, paliko gilų emocinį įspūdį, išlaisvino kūrybiškumą ir sustiprino Lietuvos chorinio meno bendruomenę. Rugpjūčio 23-osios rytą, skambant dalyvių atliekamai Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ buvo nuleista „Vasaros akademijos“ vėliava.
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
