Rugpjūčio 18-22 dienomis, Molėtų rajone, Bebrusų poilsio namuose, vyko XXIII kvalifikacijos kėlimo kursai chorų vadovams, geriau žinomi kaip „Vasaros akademija“. Tai unikalus, kasmetinis, nuo 2002 metų vykstantis renginys, sukviečiantis chorinio meno entuziastus iš visos Lietuvos. Šiais metais čia atvyko per 82 Lietuvos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorų vadovų. „Vasaros akademija“ nėra tik eilinis mokymų renginys – tai tradicija, suartinanti bendraminčius, skatinanti naujas pažintis ir profesinę draugystę. Šiemet renginys prasidėjo iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, pabrėžiančia šio susibūrimo svarbą ir ilgametes tradicijas. Penkias dienas dalyviai ne tik klausėsi teorinių paskaitų, dainavo, bet ir gilinosi į įvairias temas – nuo ritmo ir judesio choro repeticijose iki choro vadovo empatijos bei gongų sesijos. Pagrindinio „Vasaros akademijos“ rengėjo, Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė itin šiltai apibūdino praėjusį renginį: „Be galo džiugu, kad „Vasaros akademija“ jau seniai tapo vienu reikšmingiausių įvykių, suburiančių Chorų sąjungos bendruomenę. Šių metų akademija pasižymėjo nepaprastai įdomiais seminarais bei itin draugiška atmosfera“
Vasaros akademijos ištakos
Kasmetinio renginio sumanytojas ir dabar vienas pagrindinių organizatorių – choro dirigentas, kompozitorius prof. Vytautas Miškinis pasidalijo „Vasaros akademijos“ ištakomis: „eilę metų Lietuvoje gyvavo keturi berniukų chorai: „Gintarėlis“, „Dagilėlis“, „Varpelis“ ir „Ąžuoliukas“. Sėkmingą chorų gyvavimą lėmė priklausymas edukacinėms institucijoms – muzikos mokykloms. Jos suteikė vaikams muzikinį ugdymą, raštingumą bei ilgalaikį garantą egzistuoti. Tai puiku, tačiau sykiu ir problema – nesikūrė nauji berniukų chorai. Daug kas bodėjosi net minties tokiam vadovauti, mat atėjus laikui berniukų balsai mutuoja, procesas tikrai sudėtingas. Ilgainiui sugalvojau receptą kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją. Vadovus, kurie bent minimaliai domėjosi berniukų chorais arba norėjo, bet bijojo dirbti – pakviečiau praleisti savaitę drauge anuometinėje „Ąžuoliuko“ vasaros stovykloje. Vadovai turėjo galimybę stebėti darbo su berniukų chorais specifiką, taikomas metodikas. Kas vakarą rengdavome diskusijas apie tądien įgytas žinias, pastebėtas klaidas, privalumus, ieškodavome problemų sprendimo būdų. Ir ką manote? Po šios vasaros stovyklos kaip grybai pradėjo dygti nauji berniukų chorai! To pagrindu, 2002 metais gimė ir „Vasaros akademijos“ idėja. Norėjau įsteigti kursus chorų vadovams, kurie jaučia, kad turi tam tikrų žinių spragų arba nori papildyti jau turimas dirbant ne tik su berniukų, bet ir kitų sudėčių chorais.
Paskaitos, praktika ir diskusijos
Šių metų akademijos turinys apėmė teoriją, praktiką ir kūrybinę veiklą:
- Silvija Pročkytė ir prof. Vytautas Miškinis pristatė „Europa Cantat, Interkultur ir IFCM“ veiklos gaires – tai leido dalyviams pažvelgti į tarptautines chorinės muzikos perspektyvas.
- Jonė Girdzijauskaitė-Pocienė vedė praktinius užsiėmimus „Ritmas ir judesys choro repeticijoje“, kurie sulaukė ypatingo susidomėjimo dėl gyvos metodikos.
- Nomeda Marazienė skaitė paskaitas ir vedė mokymus tema „Choro vadovo empatija – būtina sąlyga išskirtiniams rezultatams sukurti“, atskleisdama emocinio intelekto svarbą dirigento darbe.
- Enrikas ir Guoda Armaliai surengė „Gongų terapijos seansą“, suteikusį dalyviams poilsio ir vidinės pusiausvyros.
- Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis skaitė pranešimą „Pasiruošimo gairės 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventei“, pristatydamas būsimos šventės koncepciją ir aktualijas.
- Prof. Artūro Dambrausko vadovaujama Choro studija tapo kūrybine laboratorija, kurioje repetuotas lietuvių autorių repertuaras ir surengtas koncertas Molėtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Taip pat vyko Lietuvos chorų sąjungos visuotinis susirinkimas. Kovo 30 d. vykusio LCHS suvažiavimo ataskaitų tvirtinimas beei naujų kūrinių chorams konkursas.
Įspūdžiai: nuo profesinio tobulėjimo iki bendrystės džiaugsmo
Dalyviai sutarė, kad „Vasaros akademija“ – tai ne tik kvalifikacijos kėlimas, bet ir galimybė pasisemti įkvėpimo, patirties bei sustiprinti profesinius ryšius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos metodinės grupės pirmininkas Dainius Puišys džiaugėsi galimybe tobulėti bei ruošti lietuvių kompozitorių kūrinius: „Man smagu, kad galima pasimokyti ne tik iš to, kas sakoma, bet ir kaip sakoma. Šioje stovykloje buvo daug momentų, kurie įkvėpė – tiek empatijos choro vadovo darbe, tiek profesinės lyderystės prasme. Džiugino ir prof. Artūro Dambrausko pasirinktas repertuaras – paprastas, bet labai kokybiškas, su lietuvių autorių kūriniais, kuriuos per trumpą laiką pavyko gerai parengti.“ Tuokart, Kauno „Vyturio“ gimnazijos mišraus choro vadovė Vita Rusteikienė išskyrė šiltą atmosferą tarp dalyvių bei lektorės Nomedos Marazienės paskaitą: „Labai pasiilgau šios stovyklos, nes buvau padariusi kelių metų pertrauką. Atmosfera čia nuostabi – šiluma, sveikas humoras, gera nuotaika, bendrystė. Ypač stipriai, tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime mane palietė Nomedos Marazienės paskaita apie empatiją – gėriau kiekvieną jos žodį.“
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos choro vadovė, jaunosios kartos dirigentė Goda Barkauskaitė pažymėjo, kad „Vasaros akademijoje“ yra laukiami visi: „Nesvarbu, ar esi jaunas studentas, ar patyręs profesionalas – iš „Vasaros akademijos“ išsiveži daug žinių. Smagūs įsidainavimo pratimai, įdomios paskaitos, diskusijos apie chorinio gyvenimo aktualijas praplečia akiratį ir suteikia naujų idėjų darbui“. O štai, Vilniaus bernardinų bažnyčios mišraus choro „Langas“ meno vadovas ir berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris Gabrielius Gaidamavičius džiaugėsi „Vasaros akademijos“ Choro studijos vadovo darbu: „Čia sutinki bendraminčių, gali stebėti, kaip dirba tokie meistrai kaip prof. Artūras Dambrauskas. Jo repetavimo metodai, požiūris į procesą labai įkvepia. Atmosfera tarp dalyvių – puiki, o diskusijų temos – neišsemiamos“. Visą patirtį gražiai apibendrino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos chorinio dirigavimo skyriaus vedėjas Augustas Kvedaravičius, teigdamas, kad: „Vasaros akademija“ – ypatingas reiškinys. Čia visi nori dalintis, įtraukti vieni kitus, įkvėpti. Gyveni gamtos apsuptyje, klausaisi paskaitų, repetuoji, diskutuoji – tai didžiulė vertė jaunam žmogui, norinčiam skleisti chorinę kultūrą“
Rezultatas – įkvėptas koncertas
Keturių dienų darbas vainikuotas koncertu Molėtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, į kurią šiltai priėmė klebonas kun. teol. lic., Molėtų dekanato dekanas Povilas Tekorius. Choro studijos dalyviai, vadovaujami prof. Artūro Dambrausko, atliko lietuvių autorių kūrinius, įskaitant Zitos Bružaitės, Roko Radzevičiaus ir Artūro Anusausko kompozicijas. Renginio solistai: Justina Leinartaitė-Gaidamavičė (sopranas), Gabrielius Gaidamavičius (baritonas), Rimvydas Mitkus (klavišiniai), Robertas Lavickas (gitara), Audrius Daugirdas (bosinė gitara), Vytis Vainilaitis (perkusija), dirigentas prof. Artūras Dambrauskas. Koncero vedėjas prof. Vytautas Miškinis. Šviesos: Jonas Pelakauskas (Molėtų kultūros centras), fotografas Laurynas Skeisgiela. XXIII „Vasaros akademija“ dar kartą įrodė, kad Lietuvos chorvedžiai – stipri, kūrybinga ir bendrystę puoselėjanti bendruomenė. Rugpjūčio 22-osios rytą, skambant dalyvių atliekamai Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ buvo nuleista „Vasaros akademijos“ vėliava.
XXIII kvalifikacijos kėlimo kursus chorų vadovams „Vasaros akademija“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Molėtų kultūros centras.
Parengė Lukrecija Stonkutė
